Meilė motinai ir tėvynei arba Šv. Valentino diena kitaip
    Siūlome ir jums paskaityti ištraukas iš Šatrijos Raganos raštų apie meilę motinai ir tėvynei:
Kiekvienas žmogus turi motiną. Kiekvienas taipogi žino, kaip nesuskaitomai daug padaro ji savo vaikams: ji davė mums gyvastį, išpenėjo, išaugino; kol buvome silpni ir maži, nešiojo mus ant rankų; susirgus mums, nemiegojo per naktis prie mūsų lopšio; kol buvome kvailūs ir neišmanėliai, globėjo mus, saugodama nuo pikto; paaugus mums, mokino ir apsakinėjo apie Dievą. Bet apart tos motinos,  žmogus turi dar antrąją – tai žemė, kurioje užgimėme mes ir mūsų tėvai, yra tai – Tėvynė. Nuo tėvynės, kaip nuo motinos, turime viską: ir peną, ir apdarą, ir gyvenimus. Valgome duoną, išaugusią jos plačiuose laukuose; geriame vandenį, tekantį jos upelėse ir šaltiniuose; dėvime marškinius iš linų, kuriuos taipogi išaugino ta mūsų žemelė. 
    Jeigu tėvynė yra mūsų motina, tai suprantamas daiktas, jog turime ją kaip motiną mylėti. 
                                                           Ištraukos iš Šatrijos Ragana, Raštai, t. 3. Vilnius: Margi raštai, 2008.
 Vasario 14 d. 3 B klasėje prasidėjo neįprastai. Vaikai puošėsi širdelės formos akiniais, skaitėme Šatrijos Raganos “Pasikalbėjimus” apie meilę motinai ir tėvynei ir daug kalbėjome apie meilę.
Ką mylime? Kodėl mylime? Kaip mylime? Kaip parodome savo meilę?
Mokiniai diskutavo, dalinosi patirtimis ir savo asmeniniais išgyvenimais. Rašė savo mintis sąsiuviniuose, o mylimiausiam žmogui gamino širdeles.
Kelios mokinių mintys apie meilę: 
 Myliu savo nuostabią, gražuolę, nepakartojamą, darbščią mamą, kuri rūpinasi, myli mane labiau už viską pasaulyje. 
   Myliu mamą, tėtį ir tėvynę, nes čia gimiau ir kalbu lietuviškai.
   Myliu tėvynę, nes esu lietuvis ir čia gyvenu visą savo gyvenimą.
   Myliu mamą, nes ji darbšti, visada gamina man pietus, rūpinasi manimi.
    Myliu savo šeimą ir tėvynę, ir man čia gera gyventi.
Mes nulipdėm Sniego Senį
Nors žiema jau įpusėjo, bet vis dar
nelepina sniego gausa. Kasdien vaikai
labai laukia ir džiaugiasi iškritusiu
sniegu ir skuba pasinaudoti žiemos
teikiančiais malonumais. Todėl
priešmokyklinių grupių ugdytiniai su
džiaugsmu priėmė kvietimą dalyvauti
mokyklos organizuojamoje Žiemos
sporto šventėje. Viena smagiausių
žiemos pramogų lauke – sniego Senio
Besmegenio lipdymas! Šie personažai
tokie mieli ir gražūs, kad negalėjome
atsispirti pagundai nulipdyti savo
sniego žmogeliukus. Ir taip riedulys
prie riedulio, gniūžtė prie gniūžtės ir
pastatėme sniego Senių Besmegenių šeimynas. Vieni rinko šakeles, kankoriežius akims, plaukams,
burnai, kiti tvirtino rankas, kojas, treti piešė akis, sagas, rausvino žandus. Kūrybos procesas toks
malonus, kad vis norėjosi Besmegenį papuošti kuo įvairesnėmis detalėmis. Berniukai, padedami
Leonardo tėvelio Aleksandro sugalvojo ir namus žmogeliukams pastatyti. Žiemos pramoga prabėgo
labai greit, vaikų skruostukai paraudo, nusispalvino džiaugsmu, skaidriomis emocijomis. Visi vaikai
vieningai nutarė, jog Senio Besmegenio statymas yra smagus darbas, kadangi atliekamas drauge su
kitais vaikais, be to labai sveikas, nes buvimas gryname ore stiprina ir grūdina sveikatą. Sulaukėme
susidomėjimo ir pagyrimo ovacijų iš vyresnių moksleivių, tėvelių, pedagogų. Patys ištvermingiausi
Seniai Besmegeniai buvo papuošti Lietuvos vėliavos spalvų kaspinais.
Paroda “Stogastulpiai”
Mokyklos “Spindulio aikštėje” nuo vasario 6 d. iki vasario 20 d. vyksta
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio
minėjimui skirta 7A ir 8A klasių
mokinių darbų paroda “Stogastulpiai”.
Turbūt ne vienam teko matyti prie
mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse
pastatytus medinius paminklus –
stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis,
kryžius. Tokių paminklų esama ir
kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne.
Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į
UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų
sąrašą.
Stogastulpis – etnografinis su vienu ar keliais liaudiškais ornamentuotais
stogeliais, dengiančiais šventųjų statulėles ar kryžius. Sovietiniu
laikotarpiu kūrėjų ir užsakovų valia jis iš kultinio buvo tapęs pasaulietiniu:
po stogeliais nebeliko kryžių ir šventųjų. Juos pakeitė stilizuotos saulės,
vainikai, varpai, įvairiausios mitinės būtybės, karaliai, literatūros
personažai. Stogastulpiai gali būti priskiriami prie paminklinės arba
smulkiosios architektūros. Būna 3–8 m aukščio, keturkampis,
daugiakampis, apvalus, kartais profiliuotas. Prie jo 2 – 4 atramomis
tvirtinami įvairių pavidalų stogeliai. Ant viršutinio stogelio įtaisoma
ažūrinė, metalo kalybos būdu pagaminta viršūnė (saulutė), o po
stogeliais iš 1, 2 ar 4 pusių tvirtinamos medinės polichrominės
skulptūrėlės. Stogastulpiai pagal stogelių aukštį būna vieno, dviejų arba
trijų aukštų. Puošnesnių stogastulpių stogelių kraštai (kartais ir atramos, liemenys) būna gausiai
puošti kiaurapjūviais iš stilizuotų geometrinių, augalinių motyvų. Stogastulpiai statyti daugiausia
Žemaitijoje, rytų Aukštaitijoje, Dzūkijoje. Manoma, kad išsivystė iš nedidelių, 1–3 m aukščio,
antkapinių paminklų, panašių į krikštus, su sklastomis, kryžma arba be kryžmos.
Povandeninė istorija akvariume
Mūsų mokyklos priešmokyklinukai “ Pelėdžiukų” grupės vaikai laiko veltui neleidžia. Ugdymo metu
kartu su vaikais daug kalbėjome apie žuvis, jų įvairovę, gyvenimo būdą, mitybą. Vaikai piešė,
spalvino, karpė žuvytes. Skaitėme K. Kasperavičiaus istoriją “Povandeninė istorija”. Žinių įtvirtinimui
nutarėme pasigaminti savo akvariumą, kuriame apgyvendinome savo žuvytes, papuošdami jų
namelius: kriauklėmis, akmenukais, įvairiais savo kūrybos karpiniais.
Mano gerosios savybės
 Džiugu, kad 2 a klasę galime papuošti “Gerosiomis savybėmis”. Prieš savaitę mokyklos socialinė pedagogė Lina bendravo su 2 a klasės mokiniais ir sukūrė projektinį darbą “Mano gerosios savybės”. Projektinio darbo tikslas buvo puoselėti vaikų draugiškumą. Mokiniai rašydami savo vardą papuošė jį ne tik spalvingais raštais, bet ir būdvardžiais, atskleidžiančiais savo asmenybės bruožus, taip pat teigiamomis savybėmis klasės draugai papildė vieni kitų vardus.
Vitaminizuotas kokteilių vakarėlis
Vitaminai ir mineralai – vieni pagrindinių vaiko sveikatos,
harmoningo vystymosi ir energijos šaltinių. Šių medžiagų
reikia skeletui ir nervų sistemai formuotis, darniam visų
vidaus organų sistemų darbui. Vaikas turi gauti visų
vitaminų be išimties. Augančiam vaikui reikia daug
energijos, todėl vitaminų atsargos greitai išsenka. Vaikas
kaipmat išeikvoja net tuos vitaminus, kurių netrūksta
maiste ir retai reikia papildomai suaugusiesiems.
Dirbdama su vaikais pastebėjau, kad įpusėjus žiemos
periodui, jie pasidarė irzlesni, greičiau pavargsta, tai
įtakoja vitaminų trūkumas. Taigi tam, kad bent šiek tiek praturtintume mūsų vitaminų atsargas,
nusprendėme su vaikais surengti „Vitaminizuotą kokteilių vakarėlį“. Vaikai aktyviai dalyvavo
kokteilių ruošimo procese ir, aišku, degustacijoje. Iš besišypsančių vaikų veidų galime spręsti, kad
vitaminai veikia.
Patyčios gali ir turi liautis
 KAS YRA PATYČIOS? 
 Trys kriterijai: 
 1. Agresyvus, tyčinis, siekiant užgauti ar įskaudinti; 
 2. Pasikartojantis 2-3 kartus per mėnesį ar dažniau, tęsiasi kurį laiką;
 3. Jėgos persvara (skriaudėjas psichologiškai ar fiziškai stipresnis, ir 
skriaudžiamasis negali savęs apginti).     
 Kiekvienas mūsų esame dalyvavę konfliktinėse situacijose. Konfliktas yra normali mūsų bendravimo dalis. Konfliktuoja ir vaikai, ir suaugę. Būtų keista, jei žmogus su niekuo nesipyktų. Gerą psichikos sveikatą rodytų tai, kad žmogus moka ne tiek vengti konfliktų, kiek moka konstruktyviai juos spręsti. Ar tinka konfliktų samprata patyčių elgesiui? Paviršutiniškai žvelgiant galima galvoti, kad ir patyčių, ir konflikto atveju vaikai pykstasi. Tačiau konfliktai ir patyčios yra skirtingi reiškiniai. 
Skirkime konfliktą nuo patyčių.
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje 
nuo šių mokslo metų įgyvendinama 
,,Olweus” patyčių ir smurto mažinimo prevencijos programa. Programos tikslas – sumažinti patyčių ir kitokio asocialaus elgesio apraiškas mokykloje, teikti pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai. Tai ilgalaikė programa, kuri įtraukia visą mokyklos bendruomenę – mokinius, mokytojus, kitus mokyklos darbuotojus, tėvus ir globėjus. Programos esmė – išmokyti visą mokyklos bendruomenę atpažinti, pastebėti patyčias ir 
tinkamai į jas reaguoti. 
“Draugystės tiltai”
Sausio 23 dieną 8 a klasės mokiniai Danielius, Dovydas, Samanta, Gabija, Rusnė ir Auksė dalyvavo Jono Pauliaus II gimnazijoje vykusiame prevenciniame 8-9 klasių renginyje „Nepritariu žalingiems įpročiams , nes… „. Tai vienas iš Vilniaus miesto mokyklų akcijos „Draugystės tiltai“ renginių. Akcija gyvuoja jau 11 metų, kasmet pritraukdama vis daugiau mokinių iš įvairių mokyklų. Akcijos tikslas skatinti mokyklų bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiais metais į renginį susirinko daugiau nei 60 mokinių, atstovaujančių 10 mokyklų. Viso renginio metu netrūko įvairios veiklos: mokiniai turėjo progą išgirsti jau tradicine tapusią dainą „Reikia draugą turėti“ bei įvertinti savo bendraamžių muzikinius gabumus. 
Sudarę didelį ratą visi drauge sušoko belgų šokį, susiskirstę į mišrias komandas pamiklino protą protmūšyje „Rūkymo spąstai“ ir galiausiai „gyvosios raidės“ sudarė šūkį „Nepritariu žalingiems įpročiams, nes tai prieštarauja mano vertybėms“. 
Renginiui pasibaigus aštuntokai įsiamžino prie popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo.
Šalia Jono Pauliaus II žodžiai – „Turite iš savęs reikalauti, net jei kiti iš jūsų nereikalauja“ .
Olweus patyčių ir smurto mažinimo programos aptarimas
 2018 sausio 18 dieną Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos vyko Olweus patyčių ir smurto mažinimo programos Koordinacinio komiteto susitikimas, kurį vedė programos instruktorė psichologė Rasa Bubnienė. Susitikimo metu buvo pristatyti Olweus programos apklausos duomenys, aptarta mokyklos situacija, patyčių tendencijos šalies mastu. Džiaugiamės, kad apklausoje dalyvavo net 90 procentų 3-8 klasių mokinių. Susitikimo metu dar kartą diskutavome apie programos principus, apie mokytojų mokymus, apie klasių valandėles, su kokiais iššūkiais susiduriame kasdieniame darbe. 
Programos idėja – patyčios nėra ir niekada nebus toleruojamos. 
Siekiamybė – kurti mokykloje tokią aplinką, kurioje suaugusieji imtųsi atsakomybės už tai, kad vaikai nebūtų skriaudžiami ir jaustųsi saugūs. 
 Pagrindinės programos veiklos nukreiptos į mokykloje dirbančių suaugusiųjų mokymą:
• pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti; 
• nustatyti griežtas nepriimtino elgesio ribas; 
• nuolat tinkamai taikyti elgesio taisykles;
• kurti saugesnę aplinką. 
Stogastulpių gaminimas
Lygiai po mėnesio 2018 m. vasario 16 d.
švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje
praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis
iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip
paskata susimąstyti apie praeities svarbą
dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai.
7 ir 8 klasių mokiniai gruodžio ir sausio
mėnesiais dalyvavo integruotame istorijos ir
technologijų , matematikos projekte
„Stogastulpių gaminimas“. Mokiniai iš praeities
pasirinko simbolinį dirbinį – stogastulpį.
Stogastulpiai statomi ypatingose ir lietuviams
atmintinose vietose: kovų už Lietuvos laisvę partizanų žūties vietose, prie bažnyčių, kapinėse.
Per istorijos pamokas mokiniai rinko informaciją apie Lietuvos stogastulpių istoriją, o per
matematikos pamokas išmoko braižyti lygiašonius ir lygiakraščius trikampius. Technologijų
pamokose praktiškai mokiniai kūrė savo individualius stogastulpių projektus. Ant faneros ruošinių
braižė stogų šlaitus, kuriuos išpjovė siaurapjūkliu. Iš medžio lentų išpjovė stiebus ir stogastulpių
pagrindus. Visas stogastulpių detales reikėjo nušlifuoti ir sujungti į vientisą gaminį. Stogastulpiai yra
nuspalvinti ir papuošti naudojant kontrastinį šlifavimą. Kontrastinis šlifavimas suteikia gaminiui
sendinimo efektą. Visi 7A ir 8A klasių mokiniai pagamino puikius stogastulpius. Mokinių projekto –
dizaino paroda „Stogastulpiai“ planuojama organizuoti mokyklos pirmojo aukšto „Spinduliečių
aikštėje“ nuo vasario 6 d. iki vasario 20 d.