Sveika , vasara.
Mokslo metai baigti. Darbai nudirbti. Atostogų laikas prasideda.
Dailės būrelio ,,Spalvoti spindulėliai“ vaikų akyse klausimas. Ar dailės mokytoja ištęsės rudenį
duotą žodį? Ar eisime į žygį? Ar bus laužas?
Taigi birželio 16 dieną mes išvykome. Diena puiki, saulė, šilta. Išvykstame traukiniu. Kelionė juo
neilga, tik 13 minučių. Na, o išlipus, mus pasitinka ir į savo glėbį čiumpa gamta. Ji nepakartojama.
Laukinės žydinčios pievos, šimtamečiai medžiai, paukščių chorai, prūduose besimaudančios
gražuolės gulbės…Per upę keliamės beždžionių tiltu. Stabtelime apsidairyti. Apačioje srauni upė,
viršuje, per ilgakojį tiltą nuolat dundantys traukiniai. Grindinys mus veda tolyn, gilyn į paslaptį.
Jau ryškėja Vilniaus bajorų maršalkos grafo Jono Tiškevičiaus dvaro ir dvaro sodiečių architektūros
pastatų kontūrai. Eidami senų liepų ilgomis alėjomės, bandome įsivaizduoti tuometinį gyvenimą:
karietos, damos su skėčiais išėję pasivaikščioti, garbūs vyrai aptarinėjantys žirgų veisles. Smagu, kad
paveldas gyvas ir saugomas.
Leidžiamės prie Vokės .Ten įsikuriame, susikrauname laužą, kepame dešreles, šeriame uodus ir nuo
karščio ginamės vėsiu upės vandeniu. Laikas neprailgsta. Artėja laikas grįžti į miestą. Niekas dar
nenori, bet ir malonus laikas turi pabaigą.
Taigi, gesiname laužą, renkamės daiktus ir namo.
Klausimas visiems,- kur mes buvome išvykę?
Keliaukime. Lietuvos gamta nuostabi.
Dailės mokytoja metodininkė
Rima Vaitkevičiūtė