Aštuntoko laiškas mokyklai, mokytojams, draugams. I dalis.
Mieli mokytojai,
Atrodo, dar vakar buvau mažas, pasauliu besidomintis vaikas,
mąstantis tik apie žaidimus ir draugus. Rodos, tos dienos vis dar
turėtų tęstis, bet… jų jau nebėra…
Paprastai laišką parašau gana greitai, tačiau dabar vos gebu
sujungti kelis sakinius.
Deja, kad ir kaip bebūtų gaila, atėjo laikas atsisveikinti. O
atsisveikindamas noriu padėkoti Jums, mano mieli mokytojai.
Visų pirma, noriu padėkoti savo pradinių klasių mokytojai. Ačiū, kad
nuo pat pirmos dienos, kai mano koja peržengė mokyklos slenkstį,
Jūs visada buvote šalia. Dėkoju, kad atidavėte kruopelę savo meilės
kiekvienam iš mūsų.
Ačiū mūsų Direktorei už užtikrintą tvarką ir teisingumą mokykloje.
Savo padėką noriu išreikšti ir kūno kultūros mokytojai. Kaskart eidamas koridoriumi, aš
sulaukdavau iš jūsų šilto ,,labas’’. Jums galėdavau pasididžiuoti savo pasiekimais varžybose ir ne tik.
Ačiū, kad buvote su manim.
Dėkoju technologijų mokytojui, kuris mane laikė po savo sparnu tuos ketverius metus. Jūs visada
suprasdavote mūsų problemas ir padėdavote rasti sprendimus joms. Ačiū, kad buvote man ne tik
geras mokytojas, bet ir nuostabus draugas.
Ačiū rusų kalbos mokytojai. Jūsų pamokos buvo vienos geriausių. Per jas visada būdavo linksma ir
tuo pat metu įdomu.
Dėkoju ir lietuvių kalbos mokytojai. Ačiū jums už tai, kad padėjote man pažinti kalbą, be kurios aš
būčiau niekas, ačiū, kad padėjote suprasti knygos vertę žmogaus gyvenime.
Nepamiršiu ir matematikos mokytojos. Nors mūsų auklėtoja Jums teko pabūti tik metus, jei tik aš
galėčiau, kartočiau ir kartočiau tuos metus iš naujo. Ačiū už Jūsų gebėjimą puikiai spręsti iškilusias
problemas, pagalbą būnant vyriausiais mokyklos mokiniais.
Dėkoju chemijos, biologijos ir fizikos mokytojoms, praskleidusioms paslaptingąjį gamtos pasaulio
šydą.
Dėkoju informatikos mokytojui, kuris padėjo rasti kelią per painiausius kodų labirintus, atskleisti
įvairias kompiuterines paslaptis. Ačiū, kad sutikęs mane mokyklos koridoriuje, pasisveikindavote ir
pajuokaudavote.
Ačiū geografijos mokytojai už tai, jog suteikė galimybę perplaukti visus pasaulio vandenis,
išnaršyti visus pasaulio kampelius, panerti į giliausią žemės vietą ir pakilti ten, kur gali būti aukščiau
už visus, neišeidamas iš mokyklos suolo. Dėkui, kad neleidote man paklysti kelyje.
Ačiū mokytojams, vedusiems mane per senovės Romą, gladiatorių kovas, viduramžių dienas ir
Vytauto Didžiojo valdas. Ačiū už suteiktą galimybę pasijausti keliautoju laiku kiekvieną jūsų pamoką.
Ačiū istorijos mokytojams.
Ačiū bibliotekos vedėjai, kuri visada pasitikdavo ir lydėdavo mane su šypsena veide.
Dėkoju anglų kalbos mokytojai, kuri padėjo pasijusti tikru anglu savo pamokose, išmokti naujos
kalbos ir perbristi per savo kalbos barjerą.
Labai ačiū dailės mokytojai, kuri man įrodė, kad menas niekada nebus blogas, jei tik tu jauti jį.
Dėkoju žmogui įrodžiusiam man, kad tokios frazės, kaip ,,Aš nemoku piešti’’, nėra.
Ačiū mokytojai, kuri padėjo man suprasti, jog žmogui reikalingas ne tik materialusis pasaulis, bet
ir dvasinis tikėjimas, ramybė. Ačiū tikybos mokytojai.
Dėkoju mokytojai, kuri mane vedė per Mocarto, Bacho, Bethoveno ir dar daugelio kitų nuostabių
kompozitorių gyvenimą ir supažindino su jų kūryba. Ačiū už galimybę ne tik klausyti, bet ir kurti
muziką.
Ačiū mokytojui, kuris man išmokė judėti mažais žingsneliais valso ritmu, judėti pagal energingą
ča ča ča muziką ir išmokti dar daug kitų nuostabių šokių.
Na štai, ir mano padėkos pabaiga. Visiems savo mokytojams aš žemai lenkiu galvą už jūsų meilę ir
paruošimą išeiti į pasaulį jau protingu, subrendusiu žmogumi. Tebūnie visi pykčiai ir nesutarimai
lieka giliai praeityje, o jūsų laukia tik pati šviesiausia ateitis.
Dėkui jums! Aš niekada jūsų nepamiršiu.
Erikas Rutavičius, 8a klasė
Iliustracija Augustės Stonytės, 7b klasė