„Jie buvo
visi kartu, vienas kitą mylėjo, gal tai ir buvo Kalėdos. Tuo metu jie išvydo
krintančią didžiulę žvaigždę su ilga švytinčia uodega tarsi karališku šleifu,
nuo kurio ant šeimos pažiro spindintis lietus. Tai buvo tik akimirka, tačiau
jie viską aiškiai matė. Juos užliejo tikras Kalėdų džiugesys ir jie pasijuto
laimingi kaip niekada.“ (Bruno Ferrero)
Manau, taip
pat laimingi buvo vaikai, kai gruodžio 1-16 dienomis klausėsi Kalėdinių
skaitymų mokyklos bibliotekoje. Tyliai spragsint žvakutės liepsnelei,
bibliotekininkė Neringa 1-4 klasių mokinukams skaitė Bruno Ferrero ir Kęstučio
Kasparavičiaus knygeles „25+1 Kalėdų istorijos“ ir „Kalėdos! Kalėdos!“.
Klausydami
Bruno Ferrero Kalėdinių istorijų pradinukai sužinojo, kodėl prakartėlėje visada
yra žąsis, koks buvo didžiausias Oskaro troškimas, kaip piemuo Filipas pats
tapo dovana, kokia jauniausio sūnaus dovana nudžiugino seną tėvą, kad galima iš
visos mažos širdelės padovanoti milijoną bučinių mylimam tėčiui, kodėl
klastingasis velniūkštis niekaip negalėjo sugadinti Kalėdų laimingai Marki
šeimai, kaip jaunoji nendrė per ilgus ilgus amžius išsaugojo angelų giesmę ir, kad
patys turtingiausi žmonės yra tie, kurie turi mylinčius tėvus.
Kęstučio
Kasparavičiaus knygelė…pakvipo meduoliais, nes „…meškinai visi kaip
susitarę pradėjo naktimis sapnuoti meduolius. Tapo aišku: artėja Kalėdos!“
Todėl meškinų šeimyna išėjo į mišką pačios didžiausios eglės ieškoti! „Zylės
prieš Kalėdas pradėjo ruoštis ir puoštis“. Pingvinai čiupo rogutes, ožkos šoko
ant slidžių, o katės į pačiūžas! Įdomu, kad „Katėms ilgai ruoštis Kalėdoms
nereikia, jų nameliai ir taip visada sutvarkyti, o kailiukai išprausti ir
išpurenti“. „Kokios Kalėdos be sniego?“ – sako kiškiai, kol Kiškiamiestyje
prisninga tiek, kad Kalėdų Senelis neberanda, kam dalinti dovanas. „Vienas
peliukas, pasidėjęs ant kelių kalendorių, paskaičiavo, kad Kalėdos jau visai
arti. Jis pagalvojo, kad būtų gerai išsikasti iš po sniego ir bent akies krašteliu
pamatyti, kaipgi jos ateina“. Vieni dreba nuo šalčio, o „Pingvinams šaltis net
labai patinka ir, laukdami Kalėdų, jie nedvejodami bėga maudytis į jūrą“. Ir
dar visi istorijų klausytojai
sužinojo, kad „Nėra visame pasaulyje geresnių Kalėdų eglės puošėjų kaip
voverės“!
Sužinoję,
kaip skirtingai visi ruošiasi ir puošiasi gražiausiai žiemos šventei,
pradinukai pažadėjo padaryti „namų darbus“, kurie juos pačius nustebins po
Kalėdinių atostogų.
Dar prieš
išeidami iš bibliotekos pradinukai vienas kitam išsakė gražiausių palinkėjimų,
o 3b klasės mokiniai nustebino gražia Kalėdine giesme.
Po Kalėdinių
atostogų 1-4 klasių mokinukų „namų darbai“ sutilpo į didžiulį paveikslą „Kalėdinių
skaitymų traukinukas vyksta į Naujuosius metus“ mokyklos Šviesuolių prospekte.
Ačiū mokytojų padėjėjoms Ramunei ir Ivetai, nes be jų pagalbos toks Kalėdinis
paveikslas netaptų stebuklingu!
Tekste panaudotos
ištraukos iš Bruno Ferrero ir Kęstučio Kasparavičiaus knygelių.
Kaip greitai bėga laikas… Ramiai bendravome, džiaugsmingai laukėme taip vaikų trokštamų švenčių – Šv. Kalėdų. O jos prabėgo kaip akimirka!..