Atvira kūno kultūros pamoka
   Lapkričio 17 d. pradinių klasių vyr. mokytoja Rasa Polučanskė su 2a klasės mokiniais vedė atvirą pamoką Vilniaus miesto pradinių klasių mokytojams “Vikrumo lavinimas naudojant gimnastikos įrankius”. 
   Vikrumas – gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, juos tiksliai besikeičiančiomis sąlygomis. Pamokoje mokiniai lavino savo vikrumą atlikdami užduotis srautiniu ir grupiniu būdu. Mokiniams ypač patiko darbas “stotelėse”, kuriose 40 s atliekamos numatytos užduotys ir keičiamasi “stotelėmis”. Vėliau mažinamas darbo “stotelėse” laikas iki 30 s, nes pradėjus atlikti veiksmą automatiškai bei susidarius tvirtam įgūdžiui, pratimo poveikis lavinant vikrumą mažėja.
   Iš skirtingų Vilniaus mokyklų suvažiavę mokytojai stebėjo ir analizavo pamoką. 
   Sėkminga pamoka yra šiems mokiniams šiuo metu šioje klasėje siekiant šių tikslų skirta pamoka. Antrokams ir jų mokytojai tai pavyko. 
Lapkričio 1-oji – mirusiųjų pagerbimo diena
Ateina metas, kai žemė, atidavusi derlių, lengviau atsidūsta
ir jau taisosi guolį žiemos poilsiui. Dangaus skliautu jau vis rečiau
ritasi saulės diskas, o vis dažniau plaukia ašaroti lietaus
debesynai. Visa, kas gyva, užsisklendžia savyje, prityla, išblunka
spalvos, nurimsta gamta lyg prieš miegą. Tada ir tylutėliai
atslenka paskutinysis rudens mėnuo lapkritis. Jis jau nebesigroži
spalvingais medžių lapais, nes jie jau būna parudavę,
nebesiklauso liūdnų ar smagių paukščių balsų, nes giesmininkai
jau būna išskridę, nepalinksta prie raudono astro žiedo, nes pirmoji šalna jį nudegino savo pirštais –
vaikšto aštriomis ražienomis nuklotais laukais, čia užmirštą rugio varpą pakeldamas, čia prie tuščio
gandralizdžio parymodamas…
Bet pirmiausia, vos tik į žemę įžengęs, pačią pirmąją savo dieną, lapkritis aplanko žemiškąją
kelionę baigusių ir amžinam poilsiui atgulusių karalystę. Vaikšto lapkritis susikaupęs, atsargiai savo
dideles kojas statydamas, pasvirusį kryžių pataisydamas, paklydėlius lapus nuo kapų kauburėlių
nužarstydamas, lietaus supluktą žemę šviežiu smėliu pabarstydamas, takelius eglišakėmis
nuklodamas – Vėlinėms ruošiasi. Lapkritis žino, kad visi dori žmonės niekada nepamiršta savo
pareigos – jų artimųjų bei giminių amžino poilsio vieta visada prižiūrima. Rūpestingajam lapkričiui
didžiausia bėda užmiršti ir apleisti kapai.
Rudens tamsa vis drąsiau ir anksčiau užkloja žemę savo juoda marška… Tačiau lapkričio 1- ąją
visoj Lietuvoj nušvinta milijonai žvakučių ir traukiasi juodosios sutemos, ir tirpsta riba tarp
mirusiųjų ir gyvųjų, ir dalijasi jie savo džiaugsmais ir rūpesčiais, ir tampa visi lygūs prieš mirtį ir prieš
pačią Aukščiausiąją Jėgą… O lapkritis šį vakarą keliauja su šviesiu angelu, nužengusiu nuo
postamento, prie vienišų, nė žvakele neprakalbintų kauburėlių ir mąsto, čežančius lapus savo
dideliais delnais žarstydamas, vargas praradusiems atmintį, vargas užmiršusiems gyvųjų žmogišką
pareigą mirusiems, vargas pasipūtėliams ir tuščios garbės besivaikantiems žemėje ir joje
besiilsinčius apleidusiems, vargas amžiais kauptą išmintį ir patirtį paniekinusiems…
Mieli mano mokiniai, tėveliai ir globėjai, aplankykim Vėlinių vakarą artimą savo, amžino atilsio
jam palinkėkim, uždekime žvakelę ant užmiršto kapo, pažvelkim į antkapių veidrodžius – siela galbūt
taps pilnesnė…
Metodinė taryba 2016-2017 m.m.
Mokyklos metodinė taryba:        
Pirmininkė – Kristina Žukienė, lietuvių kalbos vyr. mokytoja           
Sekretorė –  Aušra Krukonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė                           
 Nariai:         Rasa Polučanskė, pradinių klasių vyr. mokytoja,                       
                      Jurgita Zenevičiūtė, matematikos vyr. mokytoja,                     
                      Aušra Krukonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė,                                              
                      Lina Mažukėlė, geografijos vyr. mokytoja,                        
                      Danguolė Namirskienė, technologijų mokytoja metodininkė,                        
                     Lina Povilionienė, socialinė pedagogė.
Laiškas Tėvams
Pirmokų atradimai! Mokyti Jūsų vaikus nėra paprasta. Jie labai protingi, jautrūs, jaučia emocijas, nuotaikas, atrodo, kad net mintis kartais geba skaityti. Bet su jais dirbti, būti, juoktis ir gyventi taip gera! Aš jau leidžiu savo mintims po truputį laukti rugsėjo. Per vasarą kaupiu idėjas, mintis, žvalgausi kas Lietuvoje įdomaus ir neatrasto, o rudenį vėl susitiksime. Ir vėl mokysimės: aš iš jų, jie – iš manęs.
Be proto džiaugiuosi, kad mūsų vaikai skaito. Net sunku suvokti, kiek daug visi paaugome per šiuos metus.
Liko tiek nedaug. Kviečiu neužmiršti knygos, mūsų dvasios namų. Joje slypi gyvenimo išmintis. Joje daug nuotykių. Ir smagaus laiko. Nesukite galvos, Tėveliai, dėl “privalomų perskaityti knygų sąrašo”. Jei kas nors negalite padėti išrinkti knygos vaikui, panaršę internete atrasite tokių sąrašų ne vieną. Tačiau visada rinkitės knygą šir-di-mi. Ir vaikams taip patariu. Rinkitės gerą knygą, parašytą gražia lietuvių kalba. Jei perskaitysite ir Jūs tą knygą, tuomet galėsite nuoširdžiai padiskutuoti, o net tik “patikrinti” ar tikrai perskaitė… Tuomet, kai knyga “užkabina”, ji lieka širdyje. Primestas “privalomas” sąrašas naudos nedaug teduoda. Ir nespręskite apie knygą iš jos viršelio. Kuo daugiau gerų ir įkvepiančių knygos puslapių perskaitys mažieji ieškotojai, tuo daugiau išminties ir patirties atsineš į antrą klasę. Tegul bibliotekų ir knygynų durys per vasarą neužsidaro!
Gero visiems likusio lietingos vasaros laiko! Dėkodama apkabinu kiekvieną ir visus! 
                                                                Su šypsena mokytoja :)
Konferencija “Gerosios patirties sklaida”
Š.m. birželio 15 dieną Aktų salėje vyko antroji “Spindulio”mokyklos mokytojų dalykinė konferencija “Gerosios patirties sklaida”.
Straipsnis ruošiamas.
Tėveliai mokyklos suole
Balandžio mėnesį 1B klasės tėveliai rinkosi į susirinkimą aptarti moksleivių padarytą pažangą ir gebėjimus. Atvykę į mokyklą  sužinojo, kad teks sėsti į mokyklos suolą ne kaip tėvams, o prisiminti mokyklinius laikus ir sudalyvauti mokytojos Raimondos organizuojamose pamokose. 
Taigi suskambėjo skambutis ir pirmoji lietuvių kalbos pamoka prasidėjo. Teko dailyraščiu rašyti savo vaiko vardą ir sugalvoti po būdvardį kiekvienai vardo raidei, kuris apibūdintų vaiką. Ir rašyti buvo galima tik su priemonėmis, kurias mokykloje turi vaikas. Penalus su priemonėmis vaikai tą dieną paliko ir labai prašė skirti namų darbų tėveliams. Kol mokytoja fotografavo darbo procesą, mamos ir tėčiai vos sulaikydami juoką raitė raides dailyraščiu. Buvo tėvelių, kurie į pamoką vėlavo ir ne iškart suprato užduotį, kai kurie ir sėdėdami klasėje neįsiklausė, kaip reikia atlikti užduotį ir padarė klaidų. Mamos net pasakinėjo viena kitai būdvardžius. 
Antra pamoka buvo dailė. Teko imti į rankas pieštukus ir nupiešti savo vaiką. Vaikams labai dažnai tenka piešti šeimą, mamą, tėtį, o ar kada tėvai piešia savo vaikus? Turbūt retai. Taigi antroji pamoka leido išsiskleisti tėvelių kūrybiškumui. 
Po dailės visi pasinėrėme į technologijų pamoką. Užduotis buvo labai paprasta: pagal schemą išlankstyti skrendančią gervę. Ir daugumai tai pavyko. Tėvai nešėsi namo lankstymo schemas ir kitą dieną atnešė išlankstytas papildomas gerves, kad tik klasėje būtų gervių daugiau ir gražiau. 
1B klasę papuošė tėvelių darbai, o virš vaikučių galvelių sklendė dešimtys gervių. Vaikai buvo sužavėti, kad mamos ir tėčiai ne tik parašė dailyraštį, bet ir labai gražiai piešė. Tiesa, keli vaikai pastebėjo, kad netaisyklingų raidžių yra nemažai, bet kadangi tėveliai mokyklą baigė seniai, tai atleistina, bet reikės duoti dailyraščio parašyti namie.                            
Aptarę mokinių pažangą ir numatę kur švęs pirmos klasės baigimą visi linksmai skirstėsi namo. 
 Ar verta buvo susirinkimą pravesti kitaip? Tikrai taip. Kartais reikia sugrįžti į vaikystę!
Pranešimas respublikinėje mokytojų konferencijoje “Priešmokyklinis ugdymas: kelias į mokyklą”
    Kovo 31 d. direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Petrikienė ir pradinių klasių vyr. mokytoja Rasa Polučanskė dalyvavo Vilniaus Simono Stanevičiaus mokykloje vykusioje respublikinėje mokytojų konferencijoje ,,Priešmokyklinis ugdymas: kelias į mokyklą”. Pedagogės klausėsi kitų konferencijos dalyvių pranešimų bei dalinosi savo mokyklos patirtimi apie priešmokyklinį ugdymą, pristatydamos pranešimą ,,Priešmokyklinukas mokykloje kasdien “matuojasi” pirmoko suolą”.  
   Pedagogės savo pranešime kalbėjo apie tai, kad  šiandien vaikai ugdosi daugialypėse aplinkose: natūralioje gamtoje, realioje socialinėje aplinkoje, virtualiose, skaitmeninėse ugdymo aplinkose. Vaikams neįdomu dėlioti paveikslėlius ir klausytis pasakojimų apie pasaulį – jie nori jame gyventi ir veikti. Dėl to mes visi išgyvename savotišką krizę, nes reikia pereiti nuo mokymosi apie pasaulį prie mokymosi realiame pasaulyje. 
    Užtikrinamas prasmingas ugdymasis – prasmių atradimas ir kūrimas. Mokykloje sudarome prielaidas vaikų aukštesniųjų mąstymo gebėjimų plėtotei. Vaikas ugdosi atrasdamas, aiškindamasis, lygindamas, tyrinėdamas, darydamas išvadas,  t.y. mąstydamas. Taip užtikrinamas gilus mokymas – tai vaiko mokymasis susidomėjus, įsitraukus; mokymasis, keičiantis mąstymą ir elgseną; mokymasis darant ir mokymasis mąstant. 
      Pagrindinis siekis, ugdant priešmokyklinukus, yra užtikrinant kiekvieno vaiko raidą padėti jam pasirengti mokytis pirmoje klasėje. Ugdydami savo priešmokyklinukus mokykloje stipriname jų nuostatas tyrinėti ir mokytis žaidžiant, daug dėmesio skiriame vaiko smalsumo, aktyvumo, kūrybiškumo, pažinimo poreikių tenkinimui, būsimųjų pirmokų norui ir poreikiui mokytis, atsakomybei už savo mokymąsi, gebėjimui apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus. Išklausę daug įdomių pranešimų, džiaugiamės, kad ugdome savo priešmokyklinukus tinkama linkme.
Svečiose šalyse: su moderniosiomis technologijomis siejama Japonija – paslaptingas rytietiškų šventyklų kraštas
Ieškantys pasaulinio metropolio šurmulio neabejotinai turėtų
aplankyti Japonijos sostinę Tokiją, kurios pasididžiavimas šiuo
metu yra 2012 m. lankytojams atidarytas 634 metrų aukščio
Tokijo televizijos ir apžvalgos bokštas Tokyo Sky Tree (dangaus
medis). Tai aukščiausias pastatas Japonijoje ir antras pagal
aukštį pastatas pasaulyje. Bokštas įspūdingai atrodo ne tik
dieną, bet ir naktį, apšviestas įvairiaspalvių prožektorių.
Tuo tarpu norintiems pajusti tradicinę Japonijos dvasią, būtų
neįkainojama patirtis aplankyti senąją sostinę – Kiotą (Kyoto).
Šis miestas yra Kansai regione, pagrindinėje Honšiu saloje.
Nemažai įspūdingų Japonijos kultūrinių objektų buvo
sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau Kansai regione
yra išlikusių daug šventyklų, kurios iš šiandien džiugina japonus
bei atvykstančius turistus.
Kioto vardas siejamas su tradicine Japonija. Nuo 794 m. daugiau kaip 1000 metų čia buvo sostinė, o
ir dabar šis miestas laikomas šalies kultūriniu centru. Dabartinis Japonijos sostinės „Tokyo“
pavadinimas yra tas pats „Kyoto“, tik skiemenys sukeisti vietomis. Kioto centre yra imperatoriaus
rūmai ir pilys, o daugelis šventyklų – pakraščiuose. Šiaurinėje miesto dalyje savo grožiu švyti
Kinkakuji, arba – Auksinis paviljonas, pastatytas 1397 m. kaip imperatoriaus rezidencija, o po kelių
dešimtmečių šventykla tapo budistų vienuolynu. 1950 m. šventykla sudegė iki pamatų, o po 5
metų atstatyta šiandien vėl švyti auksu ir yra vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų.
Vaikštant po Kioto pakraščius gali pasirodyti, kad čia sustojo laikas. Ypatinga ramybe apgaubti
šventyklų sodai, už jų nusitiesę siaurų gatvelių labirintai leidžia įsivaizduoti, koks galėtų būti
gyvenimas senojoje sostinėje. Istoriniame Gioto kvartale dažnai galima pamatyti geišų, daug
kimono vilkinčių moterų ir vyrų, kurie tradicinių parduotuvėlių fone verčia pasijusti tarsi istoriniame
filme.
Viena įspūdingiausių senųjų pilių Japonijoje, kurios atvaizdas nuolat matomas atvirukuose apie
Japoniją, tai – Himedži (Himeji) pilis, dar vadinama Baltojo Garnio pilimi. Ji įsikūrusi Himedži mieste.
Pilis pastatyta 1346 m. ir per savo istoriją nebuvo sugriauta, dėl to išlieka svarbiu, autentišku
samurajų gyvenamosios ir gynybinės pilies pavyzdžiu.
Respublikinė metodinė – praktinė konferencija „Pagalba vaikui. Gerosios patirties sklaida“.
Balandžio 12 dieną, Vilniaus “Spindulio” pagrindinės mokyklos
specialiosios pedagogės Rūta Bagdonavičienė ir Sigita Bajerčiūtė,
dalyvavo Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijoje
vykusioje specialiųjų pedagogų, logopedų ir socialinių pedagogų
metodinėje – praktinėje konferencijoje „PAGALBA VAIKUI. GEROSIOS
PATIRTIES SKLAIDA“.
Konferencijos dalyvius šiltai sutiko bei sveikino Vilniaus rajono specialiųjų
pedagogų ir logopedų bei socialinių pedagogų metodinių būrelių, Vilniaus
rajono pedagoginės psichologinės tarnybos nariai, gimnazijos direktorius
ir kiti.
Konferencijoje skaitėme pranešimą, tema : „Mokinių, turinčių didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymas netradicinėse erdvėse“.
Pristatėme mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo netradicinėse erdvėse
naudą ir pranašumą. Pasidalijome savo darbo patirtimi, kai pamokas vedėme netradicinėse erdvėse
: matematikos pamoka parduotuvėje; pasaulio pažinimo, gamtos, biologijos pamokos T.Ivanausko
iškamšų muziejuje, Kauno zoologijos sode, energetikos ir technikos muziejuje, miške; kūno kultūros
pamokos lauko aplinkoje; profesinis orientavimas oro uoste, šokolado fabrike, bendrosios pagalbos
centre (pateikėme nuotraukų galerijas).
Džiaugiamės, kad konferencijoje ne tik dalyvavome bei skaitėme pranešimą, bet ir galėjome
pasisemti patirties iš kitų Lietuvos mokyklų.
Respublikinė konferencija ,,Vaiko gerovė ugdymo įstaigoje: aktualijos ir sprendimai”
Konferencijos pranešėjai pristatė savo patirtis dirbant su įvairių gebėjimų mokiniais, Vaiko gerovės komisijos iššūkius ir veiklas, mokinių socialinių kompetencijų ugdymą, mokytojo padėjėjo vaidmenį ugdant specialiųjų poreikių mokinius, ugdymo priemones ir metodus. Šiaulių “Romuvos” progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė kalbėjo apie mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimus, ugdymo vadybą progimnazijoje, nemažai dalyvių pateikė ir stendinius pranešimus.
 Konferencijoje skaitėme pranešimą, tema ,,Mums svarbi kiekvieno vaiko sveikata”, kurio metu pristatėme sėkmingą mūsų mokyklos tęstinį sveikatos ugdymo projektą  ,,Kaip sveikai  gyventi?”
(vykdomą nuo 2012 metų). Savo pranešime įvardijome projekto tikslus ir uždavinius, įvairias vykdomas veiklas, metodikas, mokykloje atliekamus mokinių, mokytojų, tėvų sveikos gyvensenos tyrimus ir jų rezultatus, apibendrinome projekto veiksmingumą bei reikšmingumą. Pranešimas iliustruotas  foto ir video medžiaga iš įvairių projekto sričių (žr. nuotraukų galerijoje).
Džiaugiamės, kad konferencijoje ne tik dalyvavome bei  skaitėme pranešimą, bet ir galėjome pasisemti patirties iš kitų Lietuvos mokyklų.
Kovo 30 dieną, Vilniaus ,,Spindulio” pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Mozurienė ir socialinė pedagogė Lina Povilionienė, dalyvavo Šiaulių ,,Romuvos” progimnazijoje vykusioje šalies bendrojo ugdymo mokyklų ir specialiojo ugdymo įstaigų mokytojų, pagalbos specialistų metodinėje – praktinėje konferencijoje ,,Vaiko gerovė ugdymo įstaigoje: aktualijos ir sprendimai”. Konferencijoje dalyvavo pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų: Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos, Joniškio, Kėdainių, Radviliškio, Vilkaviškio ir kt.