Sėkminga veikla
Mūsų mokyklos pradinių klasių vyr. mokytoja 
Rasa Polučanskė dalyvavo respublikinėje pradinių klasių mokytojų konferencijoje 
“Kuo didžiuojasi mano mokykla. Sėkminga veikla”, kuri vyko 2015 m. spalio 28 d. Vilniaus Prano Mašioto pradinėje mokykloje.       

    
       
    Rasa Polučanskė skaitė pranešimą “Mokinių tiriamoji veikla gamtamoksliniame ugdyme”, kuriame pristatė tyrinėjimu grindžiamo mokymosi koncepciją. Mokytoja savo pranešime kalbėjo apie pokyčius mokykloje, visuomenėje. Mokykla – visuomenės institucija. Keičiasi visuomenė, keičiasi ir mokykla. Svarbus šiuolaikinės visuomenės bruožas – nuolatinė žinių kaita. Ankstesnės mokymo koncepcijos, sutelkiančios dėmesį į informaciją ir žinias, užleidžia vietą požiūriui, atskleidžiančiam gebėjimo taikyti žinias įvairiuose kontekstuose svarbą.  Tyrinėjimu grindžiamo mokymosi (kitaip – mokymosi atrandant) koncepcija skatina mokinių susidomėjimą ir įsitraukimą į aktyvaus žinių naudojimo ir kūrimo vyksmą sudėtingose, nevienareikšmiškose situacijose. Tokiomis sąlygomis mokytojo ir mokinio santykiai virsta partneryste, kai drauge ieškoma atsakymo į visiems rūpimus klausimus. Kūrybinėje visuomenėje neįmanoma įgyti žinių visam gyvenimui, svarbu išmokti reikiamu momentu susirasti žinių ir gebėti jomis pasinaudoti. Pokyčiai tapo gyvenimo norma, ir kuo toliau, tuo jie darosi spartesni. 
    Drauge su konferencijos dalyviais išbandytas eksperimentas “Skylė delne” parodė, kaip tyrinėjimus praktiškai integruoti į ugdymą bei skatinti mokinių domėjimąsi savo kasdieninės aplinkos tyrinėjimu.
Metodinės tarybos veiklos planą 2015-2016 m. m.
Mokyklos metodinė taryba 2015-2016 m.m.
Mokyklos  Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių vadovai (ar grupių atstovai), jos veiklai vadovauja pirmininkas. Metodinė taryba pagal tarybos nuostatose numatytas veiklos funkcijas padeda organizuoti ugdymo proceso kokybės gerinimo veiklas, skatina nuolatinį mokytojų profesinės kompetencijos augimą.         
     Mokyklos metodinės tarybos sudėtis:    
    Pirmininkė – Kristina Žukienė, lietuvių kalbos vyr. mokytoja                        
    Sekretorė –  Aušra Krukonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė                        
    Nariai: 
                         Rasa Polučanskė, pradinių klasių vyr. mokytoja,
                         Jurgita Zenevičiūtė, matematikos vyr. mokytoja,
                         Aušra Krukonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė,                        
                         Lina Mažukėlė, geografijos vyr. mokytoja, 
                         Danguolė Namirskienė, technologijų mokytoja metodininkė,
                         Rūta Bagdonavičienė, specialioji pedagogė, vyr. mokytoja      
                                            
  Metodinės tarybos sudėtis patvirtinta 
direktorės įsakymu 2015-08-31 Nr. V-128
Mokyklos tarybos nariai 2015-2016 m.m.
LINA MAŽUKĖLĖ – pirmininkė, geografijos vyr. mokytoja
NERINGA VAITIEKŪNIENĖ- istorijos vyr. mokytoja
RAIMONDA PETKŪNIENĖ – pradinių klasių vyr.mokytoja
JURGITA ALEKSAITIENĖ – tėvų atstovė
VAIDAS TREČIOKAS – tėvų atstovas
LAURA STAUGAITIENĖ – tėvų atstovė
KOTRYNA GIEDRAITYTĖ – 5A klasės mokinė
UGNĖ GUDONYTĖ – 7B klasės mokinė
KAROLINA SIPAVIČIŪTĖ – 8A klasės mokinė
Technologijų mokytojų darbų paroda “Gamtos spalvos, linijos ir formos”
     Lietuvos edukologijos universitete technologijų ir technologinio ugdymo katedros galerijoje „Verdenė” (Studentų g. 39, Vilnius) nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. vyksta Vilniaus miesto technologijų mokytojų kūrybinių darbų paroda „Gamtos spalvos, linijos ir formos”.  Parodoje dalyvauja Vilniaus miesto mokyklų mokytojai, sukūrę kūrybinius darbus, kurie atlikti įvairia technika.
Šioje parodoje eksponuojami mūsų mokyklos technologijų mokytojų kūrybiniai darbai:
mokytojos Irmos Vaitkuvienės darbas “Mano batai buvo du…”,
mokytojo Rolando Matulevičiaus darbas „Žvakidė”.
Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje!
Iš mokytojų konferencijos. Smulkiosios motorikos lavinimo įtaka ugdymo rezultatams
Pasaulio mokslininkai jau seniai nustatė, kad kalbos vystymasis artimai susijęs su smulkiosios motorikos išsivystymu. Vokiečių filosofas I.Kantas rašė: “Rankos – tai išorinės smegenys”. 
 Smulkioji motorika – tai koncentruoti vaiko rankų pirštų judesiai, gebėjimas, pavyzdžiui, užsisegti sagas, piešti, lipdyti, laikyti šaukštą, pieštuką. Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas pradeda ir sistemingai mokytis. Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutiminės sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai mokytis rašyti, skaityti ir atlikti įvairius rankos ir dailės darbelius. 
Kaip padėti vaikams lavinti smulkiąją motoriką? Lipdant, sukant rutuliukus iš vatos ar popieriaus, piešiant, konstruojant lego žaidimus, dėliojant mozaikas ir pan. Savo ugdomojoje veikloje taikiau lipdymą iš molio. Visų pirma, keramika tai kūrybiškas, raminantis ir malonus darbas su moliu. Molis – tai terapijos priemonė, kuri sugeria neigiamas emocijas, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti suteikia daug gražių  ir džiaugsmingų akimirkų. Ši kūrybos sritis išlaisvina fantaziją, lavina erdvinį pojūtį. Vaikai mokosi ne tik lipdymo meno, bet ir lavina ranką, vaizduotę. 
 Ir kaip smagu pasidžiaugti galutiniu darbelio rezultatu! 
Iš mokytojų konferencijos. Skaitymo įgūdžių formavimas pirmoje klasėje
SKAITYMAS – sudėtingas procesas, tačiau tai yra vienas iš geriausių būdų, padedančių vaikui
tobulėti.
Kad skaitymas teiktų malonumą, vaikas su knygomis turi būti susipažinęs dar kūdikystėje. Knygų
skaitymas vaikams vakare prieš miegą turi tapti tėvelių, senelių įpročiu. Kai vaikas mato skaitantį
tėtį ar mamą, tuomet dažniausiai skaito ir pats. Vaikas neskaitys, jei tėvai neskaito.
Skaitymas tobulina skaitymo įgūdžius, plečia žodyną, suteikia žinių apie pasaulį, lavina kalbą,
mąstymą, žadina vaizduotę, formuluoja mintis, sparčiau ugdosi vaiko komunikaciniai gebėjimai,
rašiniai būna turiningesni, įdomesni, vaizdingesnė jų kalba, rašto darbuose daroma mažiau klaidų.
Be abejo, tai ir puikus, tikslingas laisvalaikio praleidimas.
Pirmoje klasėje skaitymo gebėjimai dar tik formuojasi, mokiniai susiduria su sudėtingais žodžiais,
kuriuos sunku perskaityti, ne viską supranta ką perskaito, nes visas dėmesys skiriamas į skaitymo
techniką, sunku ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį, būna pavargę.
Nereikia versti vaiko skaityti knygos, jeigu ji jam neįdomi, nuobodi. Skaitymas vaikui – tai darbas,
kuris turi suteikti džiaugsmą. Vaikai patys pasirenka kokias knygeles skaityti.
Šiais metais į pirmą klasę atėjo labai skirtingi vaikai: vieni jau skaitė laisvai, kiti skiemenimis, o dar
kiti – tik raides pažino. Iki Naujųjų metų buvo elementorinis laikotarpis. Susipažinome su
raidėmis. Knygas dar ne visi galėjo skaityti.
Nuo kovo pradžios mokiniai pradėjo auginti knygų gėles…
Kiekvienas žiedlapis – tai perskaityta knyga. Nesvarbu kokia ji, plona
ar stora. Ant žiedlapio užrašomas knygos pavadinimas ir puslapių
skaičius. Jei puslapių daugiau, žiedlapis ne geltonas, o kitos spalvos.
Mokiniai turi papasakoti ką perskaitė, kokie pagrindiniai knygos
veikėjai, ką jie veikė … Vaikai patys skaičiavo žiedlapius (
perskaitytas knygeles), lygino, kas daugiau perskaitė knygučių.
Pirmokai dažni svečiai buvo ir mokyklos bibliotekoje.
Skaitytojo ugdymas – ilgas ir sudėtingas procesas. Tikiuosi, kad per 4 metus pavyks vaikus labiau
sudominti knyga, manau, kad jie patys supras, kad skaitymas – tai ir malonumas.
Iš mokytojų konferencijos. Naudingi patarimai: PREZI.COM – pristatymai kitaip…
Kodėl įdomu ruošti pristatymą su www.prezi.com?
www.prezi.com mano sukurta pamoka “Drugiai“:
Pamokos medžiaga nuotraukose:
Kūrybinės sėkmės!
Mokytojams dažnai tenka kurti vaizdinę medžiagą pamokoms, ruošti metodines priemones, pildyti
elektroninį dienyną, skaityti pranešimus seminaruose, konferencijose. Viso šio darbo neatsiejama
dalis yra kompiuteris. Džiaugiuosi, kad vis mažiau mokytojų “bijo” kompiuterio, nevengia naudoti
internetinių ar kitų kompiuterinių priemonių savo darbe. Daugelis laisvai naudoja “PowerPoint”
programą pristatymams, vaizdinėms priemonėms ruošti.
Aš norėčiau supažindinti su panašaus pobūdžio prezentacijų ruošimo programa https://prezi.com/.
- galima laisvai naudoti prisijungus prie interneto;
- nereikia informacijos laikyti skaitmeninėse laikmenose;
- daug paruoštų fono šablonų, kuriuos galima užpildyti savo informacija;
- lengva įkelti/išimti informaciją;
- sukuriamas trimatis vaizdas, objektai gali suktis, didėti, mažėti ir kitaip keistis erdvėje.
Detali instrukcija, kaip paruošti pristatymą, yra patalpinta mokyklos mokytojų duomenų saugykloje
skyriuje “Spec. klasė”.
Iš mokytojų konferencijos. Naudingi patarimai: Interaktyvių kortelių kūrimas ir panaudojimas pamokose
Internetinis tinklalapis –  
Nuo ko pradėti?
Kuo tai naudinga?
1. REGISTRUOJAMĖS IR PRISIJUNGIAME
2. KURIAME KORTELES
4. VARTOME KORTELĖS PUSES
3. MOKOMĖS IŠ  ABIEJŲ KORTELĖS PUSIŲ
5. TIKRINAME RAŠYBĄ
Kūrybinės sėkmės!
1.Susikurti el. paštą www.hotmail.com
2.Užsiregistruoti svetainėje http://flashcards.educationlabs.com/
3.Kurti savo korteles ir naudotis jau sukurtomis.
- Lengvai galima kurti naujas ir keisti jau sukurtas korteles.
- Plačios pritaikymo galimybės beveik visų dalykų pamokose ir savarankiškam mokymuisi.
- Galima naudoti visur, kur yra internetas.
- Mokiniai gali patys naudoti/mokytis namuose.
- Galima savarankiškai tikrinti ir tobulinti rašybos įgūdžius .
- Gausi jau sukurtų kortelių bazė.
Iš mokytojų konferencijos. IT naudojimas logopedinių pratybų metu
2. Žiburėlis (www.ziburelis.lt)
Šioje svetainėje gausu mokamų bei nemokamų programėlių, kurios padės vaikams pažinti lietuviškas raides ir jas atitinkančius garsus, plėsti žodyną, lavinti garsinės analizės ir sintezės, dėmesio, atminties, foneminės klausos įgūdžius.
3.  Programos gebėjimų ugdymui (http://www.plungesuc.lt/programeles-gebejimu-ugdymui-243/lt/kompiuteriams-324.html)
Vaikai supažindinami su spalvomis, sąvokomis “didelis”, “mažas”, plečiamas žodynas.

4.  Frepy (www.frepy.eu)
Šių programėlių pagalba lavinami garsinės analizės ir sintezės gebėjimai, foneminė klausa,  atmintis, dėmesys, ugdomas kalbos suvokimas. 
1. Pagalbininkas (https://liepa.rastija.lt/Pagalbininkas/Mokytis) 
Paslauga Pagalbininkas skirta lietuvių kalbos garsų ir žodžių tarimo mokymui(si) bei socialinių įgūdžių plėtojimui. Pagalbininkas apima du lygmenis, kuriuose lydi animuotas asistentas. I lygmuo skirtas lietuvių kalbos garsų, dvigarsių, dvibalsių, žodžių tarimo mokymui. II lygmuo skirtas socialinių įgūdžių plėtojimui ir kalbinių gebėjimų ugdymui panaudojant lietuvių kalbos frazes keturiuose socialiniuose kontekstuose: „Aš ir kiti“, „Parduotuvė“, „Pas gydytoją“, „Kavinė“. Kiekvienas socialinis kontekstas turi dvi aplinkas: vaikui ir suaugusiam.
Akivaizdu, kad technologijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų pasaulyje. Nepaisant tam tikrų
trūkumų, IT turi didelę įtaką ugdymo procesui. Technologijos gali padėti išmokti daugiau ir
greičiau. Besimokantiems suteikia galimybes pasiekti jiems reikiamą informaciją lengvai, taupo
laiką.
Sunku įsivaizduoti ir logopedines pratybas be kompiuterinių technologijos. Toliau supažindinsiu su
keliomis pagrindinėmis programomis, kurios padeda ugdyti vaikų kalbą.