Metų Mokytojas – 2023
Progimnazijos mokytojai 2024-2025 m. m.
PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPIŲ MOKYTOJOS:
Gabrielė Žutautaitė, mokytoja, PM1 grupė, 120 kab.
Rasa Bakšenskaitė Jankauskė, mokytoja metodininkė, PM1 grupė, 120 kab.
Vida Strazdienė, mokytoja, PM2 grupė, 222 kab.
Ilona Pinkevičienė, mokytoja metodininkė, PM2 grupė, 222 kab.

PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJOS:
Alina Pesliak, mokytoja, 1A klasė, 116 kab.
Miglė Bruzgelevičiūtė, mokytoja, 1B klasė, 218 kab.
Giedrė Karbauskienė, mokytoja, 1C klasė, 201 kab.
Violeta Graželienė, mokytoja, 1D klasė, 216 kab.
Vilma Tuganauskienė, vyr. mokytoja, 2A klasė, 106 kab.
Erika Pacevič, mokytoja, 2B klasė, 107 kab.
Kristina Povilavičienė, mokytoja metodininkė, 2C klasė, 117 kab.
Jolanta Mizerienė, mokytoja, 3A klasė, 118 kab.
Diana Petruškienė, vyr. mokytoja, 3B klasė, 219 kab.
Inesa Jančioraitė Tichomirova, mokytoja ekspertė, 3C klasė, 221 kab.
Vilija Poškienė, vyr. mokytoja, 4A klasė, 220 kab.
Daiva Petraitienė, vyr. mokytoja, 4B klasė, 119 kab.
Dileta Opulskytė,  mokytoja, 4C klasė, 215 kab.

DALYKŲ MOKYTOJAI IR KLASIŲ VADOVAI:

dorinis ugdymas -
Dana Bruzgienė, tikyba, etika, vyr. mokytoja, 7B klasės vadovė, 213 kab.
Rasa Petrikienė, etika, vyr. mokytoja, 110B kab.
Gytis Mockus, etika, mokytojas, 206 kab.
Jolita Andriškevičiūtė – Raišienė, etika, 5C klasės vadovė, 212 kab.

lietuvių kalba -
Sonata Pušinskienė, mokytoja, 5B klasės vadovė, 205 kab.
Neringa Kaselytė, mokytoja, 6A klasės vadovė, 207 kab.
Inesa Jančioraitė Tichomirova, mokytoja,  221 kab.
Greta Gedminaitė, mokytoja, 205/207 kab.

matematika - 
Ona Rimšienė, vyr. mokytoja, 212 kab.
Laura Daniškevičienė, mokytoja, 8B klasės vadovė, 105 kab.
Rimutė Dugnienė, mokytoja, 212 kab.

anglų kalba - 
Ilma Stonienė, vyr. mokytoja, 110B kab.
Aušra Čioglienė, vyr. mokytoja, 110A kab.
Vilija Baltruškienė, vyr. mokytoja, 110D kab.
Renata Ziminskienė, vyr. mokytoja,  6C klasės vadovė, 110C kab.
Vaida Smolskytė, mokytoja, 109 kab.

rusų kalba - 
Natalija Labakojienė, vyr. mokytoja, 212/205 kab.

vokiečių kalba - 
Daiva Kvederienė, vyr. mokytoja, 109 kab.

prancūzų kalba-
Alma Raudonienė, mokytoja, 110D kab.

geografija, gamta - 
Lina Mažukėlė,  mokytoja metodininkė, 5A klasės vadovė, 204 kab.

istorija -
Vilija Mozurienė, mokytoja metodininkė, 206 kab.
Gytis Mockus, mokytojas, 8C klasės vadovas,  206 kab.

biologija, gamta, chemija - 
Vadimas Pavlovas, mokytojas, 7A, 7C klasių vadovas, 210 kab.

fizika- 
Ramunė Goberienė, vyr. mokytoja, 210 kab.

informacinės technologijos - 
Rimanta Kairaitytė, mokytoja, 211 kab.
Jolanta Mizerienė, mokytoja, 211 kab.

muzika - 
Lina Gubanovienė, mokytoja metodininkė, 214 kab.
Lilijana Zarankienė, mokytoja metodininkė, 214 kab.

dailė -
Rima Vaitkevičiūtė, mokytoja metodininkė, 108 kab.

technologijos - 
Vilma Zokienė, vyr. mokytoja, 108 kab.
Rolandas Matulevičius, mokytojas ekspertas, 110 kab.

fizinis ugdymas- 
Aušra Janutaitė, mokytoja metodininkė, sporto salė
Rasa Buzienė, mokytoja metodininkė, 8A klasės vadovė, sporto salė

šokis - 
Kęstutis Andrijevskis, mokytojas, Aktų salė

gyvenimo įgūdžiai-
Lina Povilionienė, mokytoja metodininkė, 6B klasės vadovė, 214 kab.
Ramunė Goberienė, vyr. mokytoja, 210 kab.

SPECIALISTAI:
Lina Povilionienė,  socialinė pedagogė metodininkė, 203 kab.
Daiva Petraitienė, socialinė pedagogė metodininkė, 119 kab.
Daiva Čižikienė, vyresnioji specialioji pedagogė, logopedė, 223 kab.
Jolanta Vasilevskienė, specialioji pedagogė, logopedė, 217 kab.
Greta Barzdienė, psichologė, 115 kab.

Bibliotekos vedėja – Neringa Vaitiekūnienė, 209 kab.
Mokytojų edukacinė išvyka
Saulėtą birželio 16d. popietę „Spindulio“
progimnazijos mokytojai išvyko į pažintinę kelionę į
Balstogę (lenk. Belostokas). Šis miestas XVIII a.
priklausė vienam turtingiausių Lenkijos žmonių,
šalies etmonui – K. Branickiui. Mieste yra keli
muziejai ir teatrai, 6 kino teatrai, filharmonija, 16
bibliotekų ir 6 universitetai.
Mokytojai pasivaikščiojo Branickio rūmų soduose,
klausėsi barokinės muzikos, džiaugėsi įspūdingomis
gėlių kompozicijomis, retais augalais bei
elegantiškomis skulptūromis. Aplankė Šv. Mergelės
Marijos arkikatedrą baziliką, pasivaikščiojo
Koščiuškos turgaus aikštėje, grožėjosi baroko stiliaus miesto Rotuše.
Didžiulį įspūdį paliko kunigaikščio Juzefo Poniatovskio parkas,
kuriame įrengti šviečiantys fontanai.
Aplankyta Balstogėje ir esperanto kalbos kūrėjo L. Zamenhofo
skulptūra.
Ši išvyka ne tik leido pailsėti, pabendrauti vieni su kitais, bet ir
praplėtė akiratį. Mokytojams Balstogė paliko didžiulį įspūdį ne tik
savo gamta, kultūrinių vietų gausa, bet ir įstabiais architektūriniais
šedevrais.
Visos „Spindulio“ progimnazijos bendruomenės vardu dėkojame
išvykos organizatorėms ir kuratorėms – pradinių klasių mokytojai V.
Baranauskienei ir lietuvių kalbos mokytojai N. Kaselytei už iniciatyvą
ir puikiai praleistą laiką drauge.
Pažintinė mokytojų išvyka
  Turbūt ne vienam kyla klausimas, ką mokytojai veikia mokinių atostogų metu. Taiso darbus, skaito knygas, keliauja, o gal mokosi?! Visi atsakymai – teisingi, nes mokinių atostogos suteikia galimybę mokytojams poilsį suderinti su profesine veikla, pabendrauti vieniems su kitais, smagiai praleisti laiką bei  įgyti naujų žinių. 
   Lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo mokytojams pažintinę edukacinę išvyką po Ukmergės raj. apylinkes.
  Balandžio 11 d. progimnazijos mokytojai lankėsi XVI a. pradžioje statytoje ir rekonstruotoje Siesikų dvaro pilyje, kur turėjo galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais, daugiau sužinoti apie  čia gyvenusių kilmingų didikų Siesickių giminę.
  Neišdildomą įspūdį paliko ir pasivaikščiojimas po Ukmergės senamiestį, kuris sužavėjo mokytojus įvairių stilių mūriniais pastatais,  maldos namais ir kitais istoriniais objektais. Pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis priminė kadaise stovėjusios Vilkmergės pilies laikus, o balandžių skulptūros Ukmergėje priminė apie tarptautinio metalo meno plenero dalyvių darbus iš viso pasaulio.
  Pasigrožėjus Ukmergės krašto vaizdais, mokytojai turėjo galimybę paskanauti krosnyje keptu kugeliu su spirgais ir grietine bei apsilankyti prezidento A. Smetonos dvare. Čia mokytojai  susipažino su A. Smetonos šeimos gyvenimu, dvaro interjeru, išlikusiais asmeniniais daiktais ir nuotraukomis, turėjo galimybę išgirsti pikantiškų pasakojimų apie jo žmoną Sofiją Smetonienę. Pajusti tikrą tarpukario dvasią mokytojams padėjo dvare įkurtas namų kino teatras, bylojantis apie  autentiškus to meto svarbiausius prezidento A. Smetonos vizitus po Lietuvą,  svarbius susitikimus bei kadrus iš medžioklės.
  Mokytojai lankėsi ir 1935 m. prezidento įkurtoje vienoje moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje surinkta nemažai leidinių, nuotraukų, metodinių priemonių, namų ūkio rakandų, atkurta autentiška mokytojo darbo ir gyvenamoji aplinka.
   Pažintinė edukacinė išvyka leido mokytojams pailsėti, įgyti naujų žinių, sustiprinti pilietinį tapatumą ir ugdyti pagarbą Lietuvos praeičiai.
   Ačiū idėjos iniciatorei už padovanotą smagų laiką kartu!
Stažuotė Prancūzijoje
Šių metų vasario 27 – kovo 3 dienomis, pirmą
kartą mokytojo karjeroje, dalyvavau stažuotėje
Prancūzijoje, Puatjė mieste. Stažuotės tikslas buvo
susipažinti ir panaudoti gerąją Prancūzijos
pedagoginę patirtį, tobulinti socialinio ugdymo
mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas,
orientuotas į ugdymo proceso efektyvumo
didinimą. Semtis patirties iš kolegų prancūzų
važiavo 10 socialinių mokslų mokytojų iš visos
Lietuvos.
Pirmasis mūsų vizitas buvo Puatjė akademijos rektorate, kuris yra atsakingas už moksleivių
ugdymo užtikrinimą. Akademijos darbuotojai pristatė Prancūzijos švietimo sistemą, kuri iš dalies
yra panaši į mūsų, tačiau turi ir savų skirtumų. Prancūzijos švietimo sistemą sudaro:
Ikimokyklinis ugdymas, kuris nėra privalomas;
Pradinis ugdymas: 1–5 klasės;
Progimnazijos – (Prancūzijoje koledžai): 6–9 klasės;
Gimnazijos – (Prancūzijoje licėjai): 10–12 klasės;
Kaip ir Lietuvoje, mokslas Prancūzijoje yra privalomas iki 16 metų, veikia valstybinės ir privačios
mokyklos. Skirtingai nei Lietuvoje, Prancūzijos licėjuose tik nuo 11 klasės mokiniai turi pasirinkti 3
mokomuosius dalykus, kurių mokysis intensyviau ir jiems bus skiriama daugiau pamokų, o 12
klasėje pasilieka 2 dalykai. Taip mokiniai jau licėjuje yra ruošiami savo profesinei ateičiai.
Akademijoje pristatė ir įtraukiojo ugdymo svarbą. Apie 80 proc. visų negalią turinčių mokinių yra
integruoti į mokyklas. Jiems yra skiriami padėjėjai arba kuriamos atskiros klasės, kuriose yra
užtikrinamas jų mokymas(is). Likusi dalis mokinių, kurie turi sunkią negalią, mokosi sveikatos
įstaigose, kuriose dirba tam paruošti mokytojai.
Stažuotės metu aplankėme ir dvi Prancūzijos mokyklas (licėjus), kuriuose turėjome progą ne tik
pabendrauti su mokytojais, bet ir stebėti jų pamokas. Stebėjome socialinių – ekonominių mokslų
pamoką (lietuviškas atitikmuo būtų pilietinis ugdymas) bei istorijos pamoką. Pastebėjau, kad bent
jau tose pamokose, kuriose teko būti, mokytojai mažai arba apskritai nenaudoja vadovėlių.
Mokytojai turi savo asociacijas, kuriose dalinasi vieni su kitais įvairia medžiaga, informacija ir taip
ruošiasi būsimoms pamokoms. Mokiniai gauna paruoštą dalinamąją medžiagą, su kuria per
pamoką ir dirba. Pamokose dominavo mokytojo vaidmuo, kur mokytojas daugiau pasakoja, o
mokiniai konspektuoja. Mokytojas stengiasi mokinius įtraukti į diskusijas, mąstyti kritiškai. Labai
sužavėjo tai, kaip mokytojai laisvai jaučiasi pamokose, koks lengvas ir atviras yra bendravimas su
mokiniais. Įdomiausia stebint pamokas buvo tai, kad net ir nuvykus 2000 km nuo Lietuvos, pamokų
tipas labai nesiskiria ir, manau, Prancūzų mokytojai turėtų ir iš mūsų ko pasimokyti.
Kito vizito metu aplankėme ir Puatjė mokytojų rengimo universitetą. Norint tapti mokytoju,
pirmiausia reikia gauti bakalauro laipsnį, o tada galima stoti į Mokytojų rengimo universitetą,
kuriame studentams yra suteikiamas magistro laipsnis (studijų trukmė 2 metai). Po to studentai
laiko mokytojų egzaminą ir tada valstybė paskiria, kuriame regione mokytojas privalės dirbti. Iš
vienos pusės, tokia sistema atrenka tik motyvuotus žmones, kurie yra įsitikinę, kad nori dirbti
mokytojais ir po studijų beveik visada yra įdarbinami mokykloje. Lietuvoje daugelis studentų,
baigusių pedagogikos studijas, į mokyklas dažnu atveju dirbti nenueina ir pasirenka kitą profesinę
kryptį. Iš kitos pusės, Prancūzijoje mokytojai negali laisvai pasirinkti norimos mokyklos ar
gyvenamosios vietos, kas Lietuvoje, šiuo atveju, yra privalumas.
Paskutinis mūsų stažuotės vizitas buvo Akademinė tęstinių mokslų mokykla, kurioje mokytojai
gali keltis savo kvalifikaciją. Mokytojams yra organizuojami įvairūs seminarai, kursai ir kiti
užsiėmimai. Šioje akademijoje teko pabendrauti su mokytoju, kuris labai nuoširdžiai pasidalino
savo mintimis apie mokytojo profesiją Prancūzijoje. Visas problemas, kurias išsakė šios akademijos
mokytojas, galime išgirsti ir Lietuvoje: mokytojo darbas nėra vertinamas, darbo užmokestis yra per
mažas, mokytojai turi labai daug darbo, jaučiamas nemažas mokytojų trūkumas. Taip pat kaip ir
Lietuvoje, Prancūzijoje yra mėginama spręsti šias problemas, suteikiant mokytojams daugiau
pagalbos, keliant mokytojo profesijos prestižą.
Apibendrindamas stažuotės patirtį, galiu pasakyti, kad tai buvo viena mano geriausių patirčių
dirbant mokytoju. Stažuotės metu teko ne tik susipažinti su Prancūzijos švietimo sistema ir jos
problemomis bei pasiekimais, tačiau ir su puikia iš Lietuvos vykusia mokytojų komanda. Ši stažuotė
suteikė ir naujų žinių, praktinių įgūdžių bei daugiau pasitikėjimo savimi, savo daromu darbu ir noro
prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo. Tokios stažuotės turėtų būti organizuojamos
dažniau, o jose dalyvauti daugiau mokytojų.
Istorijos mokytojas
Gytis Mockus
Mokytojų atestacinė programa 2023-2025 m.
Mokyklos mikroklimatas
2022 m. gruodžio 29 d. progimnazijos mokytojai dalyvavo seminare Mikroklimatas. Kas čia apie mus?”. Seminarą vedė  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų mokyklos mokymo programų vadovė, konsultantė Birutė Ruplytė.
    Seminaro metu išsikėlėme du uždavinius – pirma, išanalizuoti 2022 m. atlikto mikroklimato tyrimo vertinimą, palyginti jo duomenis su 2021 m. atliktu tyrimu bei antra, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti gerinant progimnazijos mikroklimatą. Tyrimus atliko MB “Saugi darbo vieta”, apklausoje anonimiškai dalyvavo 36 mokytojai, kurie atsakė į 21 klausimą (keletas atsakymų diagramų pristatyta nuotraukų galerijoje).  Lektorė B. Ruplytė pristatė tyrimo išvadas bei rekomendacijas. Bendri tyrimo duomenys mokytojus ir mokyklos vadovus nudžiugino. Visi tiriamieji rodikliai neturėjo didelio nuokrypio nuo normos. Išryškėjo kelios probleminės vietos, į kurias, vykdant darbo procesus, ateityje reikia atsižvelgti ir stengtis pakeisti arba pagerinti. Mokytojai, susipažinę su tyrimo rezultatais, pasidaliję į penkias darbo grupes, bandė atsakyti į klausimus: Ką mums sako tyrimų rezultatai? Kaip mes galvojame, veikiame, jaučiamės? Ką mes galime ir turime padaryti su tuo? Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti? Bendrose grupių diskusijose išsikristalizavo kelios mintys – tyrimų rezultatai yra geri, tačiau reikia daugiau bendrauti ir bendradarbiauti, išsisakyti bei išklausyti kitą nuomonę, ieškoti kompromisų, o svarbiausia mintis, nuskambėjusi seminare – mokytojai myli savo darbą.
  Antroje seminaro dalyje ISM lektorė pristatė pokyčių būtinybę ir mūsų reakciją į juos, diskutavome, kodėl bijome/nebijome pokyčių, ką prarandame su pokyčiais (saugumo jausmą, žinojimą, stabilumą, įpročius, vertingumą), kaip įveikti priešiškumą pokyčiams, įvardino tris pasipriešinimo pokyčiams lygius: kultūrinį (čia neveiks), asmeninį (kas man iš to?), intelektinį (nesuprantu). Pasak B. Ruplytės,  ne taip seniai pagrindinė siekiamybė buvo užtikrinti organizacijoje stabilumą ir radikalių pokyčių pasitaikydavo retai, tačiau šiandien organizacijos veikia ne tik reaguodamos į pokyčius, bet ir juos inicijuodamos bei valdydamos, nes šiandien stabilumas išlaikomas būtent pokyčių pagalba. 
 Ačiū gerbiamai lektorei B. Ruplytei už mikroklimato tyrimo pristatymą, išsakytas mintis ir padrąsinimą, kuriant bendraujančią ir besimokančią organizaciją.
 P.S. Tekste ir nuotraukų galerijoje panaudota lektorės mokomoji medžiaga.
Kūrybiškumo proveržis mokytojų sueigoje-konferencijoje
  2023 m. sausio 4-5 d. progimnazijoje vyko aštuntoji Mokytojų sueiga-konferencija “Gerosios patirties sklaida”. Šešiolika įvairių dalykų mokytojų ir specialistų (7 pradinių kl. ir 9 dalykų mokytojai) skaitė pranešimus apie geriausias, įdomiausias savo veiklų, pamokų patirtis, dalinosi pavyzdžiais, patarimais iš mokyklinio gyvenimo, pasakojo rimtus ir linksmus nutikimus pamokose. Dvi dienas klausėmės labai profesionalių šiuolaikiškų pranešimų bei praktinių mokymų. Norėtųsi  išskirti  pagrindines pranešimuose dominavusias temas: dalykinė integracija, klasių mikroklimatas, mokinių motyvacija, ukrainiečių mokymas, skaitymo ypatumai lietuvių ir anglų k. pamokose, skaitmeninių priemonių bei įrankių naudojimas. Daug dėmesio ir diskusijų sukėlė Lietuvos ir Anglijos mokyklų, jų mokinių ir mokytojų santykių palyginimai. Pranešimus paįvairindavo praktinės užduotys, jų netrūko abejose dienose (“išmaniosios grindys”, apskaičiavimai, kiek kofeino mokytojai suvartoja kasdien, “masažinis traukinukas” ir kt.). 
   Manau, kiekvienas mokytojas pasisėmė patirties iš kiekvieno pranešimo, kai kurie mintyse pasitikrino “ir aš taip darau”, išgirdo labai naudingų patarimų ir kilo begalė minčių, kaip keisti, įvairinti mokymo procesą, kaip tiesti tiltus gilesnei dalykinei integracijai, kaip padėti mokiniams mokytis. Tai pats geriausias kvalifikacijos kėlimo būdas, kai mokomės vieni iš kitų – mokytojai mokytojams.
   Liaudies išmintis byloja: “Norint kažką gauti – iš pradžių reikia duoti”. Taigi, vieni daug davė, kiti daug gavo. Tęsinio tikimės jau kitoje mokytojų konferencijoje. Ačiū visiems už įdomius, brandžius pranešimus. Geros kūrybinės kloties 2023 metais!
      Refleksija.
   ”Mokytojai, ačiū už jūsų pranešimus: už pasidalinimą gerąja profesine patirtimi, padidėjusią motyvaciją dirbti, minčių antplūdį, už malonią atmosferą, kai galėjome visi kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais, atradimais, inovacijomis. Prasidėjus naujiems metams linkiu visiems mokytojams, pagalbos specialistams tęsti savo suplanuotas veiklas įtraukiant naujus, kolegų išbandytus, metodus, būdus, priemones ar tiesiog patarimus, planuotis tarpdalykines integracijas, įgyvendinti naujas idėjas bei dalintis gerąja patirtimi. Ir toliau likite kūrybiški, išradingi, gebantys bendrauti ir bendradarbiauti bei nebijantys klysti”, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lilija Simonaitienė.
    “Mes, kaip ir daugelis mokytojų, prasidėjus naujiems metams sudarome naujus veiksmų planus, kaip gerinti ugdymo kokybę. Mokytojų sueigos metu išgirdome bendrą veiksmų planą, užkoduotą mokytojų pranešimuose: susitarimai, mokytis pačiam, išankstinis pasirengimas, pasitelkimas tinkamų priemonių darbui, veikti, nebijoti klysti, pagalba, gebėti susisteminti ir reflektuoti, organizuoti patyriminį ugdymą, ugdymą per žaidimus, projektinė veikla, aukšta motyvacija – udymo(si) sėkmė, būti empatiškiems ir svarbiausias virsmas – mokytojas yra mentorius. Mokytojas ne moko, o padeda mokiniams mokytis”, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Petrikienė.
                                   Pranešimų temos ir akimirkos iš jų – nuotraukų galerijoje.
Metodinė taryba 2022-2023 m.m.
Metodinės tarybos nariai:
Pirmininkė – Inesa Jančioraitė Tichomirova, pradinių klasių mokytoja metodininkė,
Nariai:  Sonata Pušinskienė (tarybos sekretorė), lietuvių kalbos mokytoja,
               Gytis Mockus, istorijos mokytojas,
               Lina Gubanovienė, muzikos mokytoja metodininkė,
               Gabrielė Žutautaitė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja.
Gerosios patirties sklaida. Mokytojų sueigos programa.