Istorija
2025 m. gegužės 25 d. / Neringa Vaitiekūnienė
Knygos apie Pranciškų Tupiką pristatymas
Balandžio 2 dieną Lietuvos Nepriklausomybės
Akto Signatarų klubo kvietimu dalyvavome
Irenos Andrukaitienės knygos apie Pranciškų
Tupiką pristatyme. Tai pirmasis “Spindulio”
progimnazijos, tuomet Vilniaus 47 vidurinės
mokyklos, direktorius, Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signataras.
Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre
prisiminimais apie P. Tupiką dalijosi Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarai: Vladimir
Jarmolenko, Mečys Laurinkus, Birutė Valionytė,
Irena Andrukaitienė. „Spindulio“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrikienė, buvusi P.
Tupiko mokinė, prisiminė, koks P. Tupikas buvo kūno kultūros mokytojas. Taip pat papasakojo, kad
nuo 2006 metų jis buvo dažnas mūsų mokyklos svečias, visada šiltai, aktyviai bendraujantis su
dabartine mokyklos direktore Vilija Mozuriene, mokytojais, mokiniais. Pranciškaus Tupiko dukra
Daiva Tupikaitė-Dapšienė papasakojo apie tai, koks Pranciškus buvo tėvas, senelis, žmogus, draugas,
… signataras.
Buvo šiltai prisiminta ir P. Tupiko pirmoji žmona Laima Tupikienė. Apie ją prisiminimais pasidalino
vadovėlių autorė Violeta Jonynienė. Ji ir L. Tupikienė kartu su Lietuvos švietimo reformos
pradininke, švietėja Meile Julija Matijošaityte-Lukšiene kūrė Tautinės mokyklos koncepciją.
Knygos autorė Irena Andrukaitienė papasakojo, kad „Rašyti apie kolegą, Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarą Pranciškų Tupiką, iš vienos pusės, buvo lengva, nes buvome
pažįstami iš anksčiau. Sąjūdžio laikai mus suvedė, supažindino dar 1988 m. rudenį, kai vyko
pasirengimas Sąjunginiam švietimo darbuotojų suvažiavimui Maskvoje, o po 1990 m. rinkimų jau
susitikome Aukščiausioje Taryboje kaip kolegos. Bendravimas tęsėsi ir toliau… Iš kitos pusės, rašyti
buvo ir sunkoka, nes pažįstant žmogų, matyt, neišvengiamas ir subjektyvus vertinimas, kuris
dokumentinėje knygoje neturėtų dominuoti. Tikiuosi, kad man pavyko to išvengti.“ Toliau knygos
autorė padėkojo visiems už kvalifikuotą pagalbą renkant medžiagą knygai.
„Knyga apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą P. Tupiką skatina susipažinti ir su kitais to
meto Lietuvos likimą lėmusiais žmonėmis. Ji bus naudinga vaizduojamojo laikotarpio tyrinėtojams,
mokyklų, kuriose P. Tupikas ilgus metus dirbo, istorijai ir padės platesniam skaitytojų ratui geriau
suprasti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo laikotarpį“.
Knygos pristatyme taip pat dalyvavo”Spindulio” progimnazijos pradinių klasių mokytoja, dirbusi su
P. Tupiku nuo pirmos mokyklos įkūrimo dienos, Virginija Baranauskienė bei ilgametė mokyklos
darbuotoja, mokyklos bibliotekininkė Neringa Vaitiekūnienė.
Straipsnyje panaudotos ištraukos iš Irenos Andrukaitienės knygos „Pranciškus Tupikas“ ir Seimo
kanceliarijos nuotraukos (autorė Viktoriia Chorma).
Nuotraukų galerija
Mokyklos tvarkos
2025 m. gegužės 8 d. / Lina Povilionienė
Smurto artimoje aplinkoje atpažinimo tvarkos aprašas
Prisegti failai
SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ATPAŽINIMO TVARKOS APRAŠAS.pdf
Finansinės ataskaitos
2025 m. balandžio 12 d. / Vilija Mozurienė
Finansinė ataskaita už 2024 metus
Prisegti failai
Vaiko gerovės komisija
2025 m. balandžio 3 d. / Greta Barzdienė
Kaip padėti vaikams tvarkytis su emocijomis mokykloje?
Mokykla –
tai ne tik vieta mokytis, bet ir aplinka, kurioje vaikai susiduria su
įvairiomis emocinėmis patirtimis. Stresas prieš kontrolinius, draugų
nesutarimai, baimė suklysti – visa tai gali kelti emocinius iššūkius. Kaip
tėvai ir mokytojai gali padėti vaikams tvarkytis su emocijomis?
- Skatinti atvirą bendravimą. Vaikams svarbu žinoti, kad jų jausmai yra suprasti ir priimami. Kalbėkitės su jais apie jų išgyvenimus, skatinkite išsakyti, kaip jie jaučiasi. Mokytojai gali įtraukti emocijų aptarimą į klasės veiklas, o tėvai – rodyti pavyzdį namuose.
- Mokyti emocinio raštingumo. Vaikai ne visada supranta, ką jaučia, todėl verta juos mokyti atpažinti savo emocijas ir tinkamai jas išreikšti. Galite naudoti emocijų žemėlapius, piešimo užduotis ar pasakoti istorijas apie jausmus.
- Kurti saugią aplinką. Vaikai geriau tvarkosi su emocijomis, kai jaučiasi saugūs ir suprasti. Mokytojai gali skatinti draugišką, palaikančią klasės atmosferą, o tėvai – rodyti palaikymą vaikui namuose.
- Mokyti atsipalaidavimo technikų. Kvėpavimo pratimai, trumpi meditacijos užsiėmimai, judėjimas ar meninė veikla gali padėti vaikams sumažinti stresą. Šiuos pratimus galima taikyti tiek mokykloje, tiek namuose.
- Padėti spręsti konfliktus. Vietoje bausmių ar griežtų draudimų, svarbu išmokyti vaikus spręsti nesutarimus konstruktyviai – klausytis kito, kalbėti apie savo jausmus ir ieškoti sprendimų kartu.
- Skatinti emocijų dienoraščio rašymą. Vaikai gali rašyti dienoraštį, kuriame išreiškia savo emocijas ir mintis. Tai padeda geriau suvokti savo jausmus, reflektuoti ir lengviau susidoroti su stresu.
- Pabrėžti fizinės veiklos naudą emocinei pusiausvyrai. Reguliarus fizinis aktyvumas – žaidimai, pasivaikščiojimai ar sportas – padeda vaikams išlieti emocinę įtampą ir geriau jaustis.
- Rodyti tinkamą emocijų valdymo pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu, kad tėvai ir mokytojai rodytų gerą emocinės savitvardos pavyzdį – ramiai reaguotų į stresines situacijas, atvirai kalbėtų apie jausmus ir spręstų problemas konstruktyviai.
- Atpažinti, kada vaikui reikia papildomos pagalbos. Jei vaikas nuolat jaučiasi liūdnas, nerimastingas ar atsiranda elgesio pokyčių, svarbu pasitarti su specialistais.
Kur kreiptis pagalbos? Jei jaučiate, kad vaikui reikia psichologinės pagalbos ar tiesiog norite pasikonsultuoti, galite susisiekti su mokyklos psichologu per elektroninį dienyną, parašydami žinutę.
Taip pat pagalbos galima kreiptis į:
Vaikų liniją (tel. 116 111) – nemokama emocinė pagalba vaikams ir paaugliams.
Jaunimo liniją (tel. 0 800 28888) – emocinė parama jauniems žmonėms.
Tėvų liniją (tel. 0 800 90012) – pagalba tėvams, susiduriantiems su vaikų auklėjimo sunkumais.
Psichikos sveikatos centrus – galima kreiptis į vietinį psichikos sveikatos centrą dėl specialisto konsultacijos.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia ieškoti jam tinkamiausių būdų padėti. Kartu kurkime aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, suprasti ir emociškai stiprūs!
Mokyklos įsivertinimas
2025 m. kovo 24 d. / Rasa Petrikienė
2024-2025 m. m. EDU Vilnius apklausos rezultatai
2025 m. sausio mėn. vyko EDU Vilnius apklausa. Apklausoje dalyvavo ,,Spindulio” progimnazijos: mokiniai (214), pedagogai (49), tėvai (208). Pateikiame apibendrintus apklausos rezultatus.
Nuotraukų galerija
Mokyklos reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, disponavimo ir(ar) platinimo atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų atstovams pagal įstatymą Aprašas
Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (nauja)
Ugdymo kitoje aplinkoje organizavimo tvarka
Mokyklos tvarkos
2024 m. lapkričio 11 d. / Lina Povilionienė
Krizių valdymo tvarkos aprašas
Prisegti failai
Vaiko gerovės komisija
2024 m. spalio 29 d. / Lina Povilionienė
Svečiuose Vaikų linijos savanorė Kristina
Spalio 17 dieną, penktokų ir septintokų gyvenimo įgūdžių pamokose lankėsi, Vaikų linijos savanorė Kristina. Savanorė pristatė ,,Vaikų linijos” veiklą ir kaip ji tapo šios organizacijos savanore.
Vaikų linija – tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, teikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu. Nuo 1997 m. veikiančios nevyriausybinės organizacijos veikla paremta savanorišku darbu. Šiuo metu pagalbą vaikams ir paaugliams teikia daugiau nei 400 savanorių konsultantų.
„Vaikų linijos“ misija: internetu ir telefonu teikti emocinę pagalbą vaikams ir paaugliams, priimant juos tokius, kokie jie yra. Edukuoti visuomenę, dėl ko kenčia vaikai ir kaip jiems padėti.
Emocinė parama teikiama telefonu 116111 ir internetu http://www.vaikulinija.lt. Dėkojame Vaikų linijos savanorei Kristinai už šaunias pamokas.
