tai komandinė estafetė, kurioje rungtyniauja berniukai ir mergaitės. Jų tikslas – kuo greičiau ir sėkmingai įveikti trasą.

    Keramikos neformalaus ugdymo užsiėmimuose rusvas, baltas ir geltonas molis atgyja kiekvieno  rankose ir tampa nuostabiausiomis lėkštelėmis, puodeliais, skulptūrėlėmis…

Dailės mokytoja metodininkė 

Irma Vaitkuvienė

Būrelio metu bus puiki galimybė įgytus kūrybinius meninius gebėjimus pritaikyti ir įprasminti aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime, kurti ir puoselėti menines bei senąsias tradicijas. Etnokultūros būrelio metu mokinius supažindinu su tradicine tautos kultūra, ugdoma jų meilė tėvynei, kūrybingai puoselėjamos tautos kultūros tradicijos. Kiekvienoje šeimoje yra puoselėjamos tam tikros vertybės ir nuostatos, kurias tėvai nori perduoti savo vaikams. Mokomės švęsti kalendorines šventes pagal senąsias lietuvių tradicijas, susipažįstame su lietuvių tautos praeitimi bei papročiais. Būrelio nauda – mokiniai gebės pasitikėti ir džiaugtis savo kūrybiniais gebėjimais, žvelgti į kūrybą ir meną kaip į įdomią, teigiamų išgyvenimų ir prasmingų atradimų teikiančią veiklą. Pasigamins sau prasmingų bei naudingų darbų. Siekiu, kad būrelio pamokos būtų įdomios, išradingos, pritaikytos mūsų papročiams bei gyvenimiškos.  

Būrelio vadovė etikos/tikybos 

vyr. mokytoja Danutė Bruzgienė

    4-8 klasių mergaites ir berniukus, kurie nori išmokti išsikepti pyragus, sausainius ar kitus skanumynus, kiekvieną antradienį kviečiu į neformalaus ugdymo ,,Kulinarijos paslaptys“ užsiėmimą, kuris vyks technologijų 108 kab. 7-8 pamokos metu. 

Technologijų mokytoja metodininkė Danguolė Namirskienė

     Mieli mokiniai, kviečiu į medžio darbų būrelį!  Būrelio veikla yra puiki galimybė praleisti laisvą laiką po pamokų 4 – 8 klasių mokiniams!

      Pagarbiai, 

būrelio vadovas technologijų mokytojas ekspertas, 

technikos mokslų magistras, 

Rolandas Matulevičius

     Puoselėjant tautinės kultūros papročius bei tradicijas kovo 3 d. “Spindulyje” šurmuliavo Kaziuko mugė. Tautiniais kostiumais pasipuošę mokiniai sveikino šventės dalyvius ir svečius. Skambėjo liaudiškos dainos ir smagūs  vaikų šokiai.
      Jaunieji “Spindulio” keramikai taip pat ne vieną mėnesį ruošėsi šventei. Kūrė, lipdė įvairiausius molio dirbinius, originalius dubenėlius, lėkštutes, puodelius. O kai reikėjo mugėje  parduoti audringai reagavo - „Kaip galima savo dirbinius pardavinėti? Juk tiek darbo įdėta, jie mums brangūs, jau esame numatę, kur juos dėsime. Šie dirbiniai mums tiesiog neįkainojami“.  
    Mokiniai originaliai  pristatė  savo dirbinių idėjas, kvietė žaisti, kurti, gaminti.  

    Žinojau – vaikams reikia patirti tai patiems arba kitais žodžiais reikia patirtinio mokymosi. Patirtinis mokymasis vyksta tada, kai vaikai patys kuria savo žinojimą. Jis vyksta tada, kai vaikai yra įtraukiami į tam tikrą veiklą, ją kritiškai reflektuoja ir analizuoja (efektyviausiai tai veikia “čia ir dabar” situacijose), o gautų rezultatų pagrindu įgyja naudingų įžvalgų. Patirtinio mokymosi pagrindu yra vaiko refleksijos ir emocijos, o ne kitų „primesta“ tikrovė.    

   Čiupau tai, kas buvo po ranka, kiaušinių dėklus. Su dėklais pasirodo irgi galima smagiai žaisti! Greit vaikai pasistatė bokštą. Bandė imituoti požeminius žemės drebėjimo smūgius. Judino tik kėdės kojas, bet drebėjimas persidavė ir bokštui. Žinoma, bokštas griuvo! 

   Taip vaikai “patyrė” požeminį žemės drebėjimą. Emocijos liejosi per kraštus, nes kiekviena komanda statė savo bokštą ir darė savo “žemės drebėjimą”.

   Iš patirties mes gauname tik duomenų žinioms, o ne pačias žinias, o tuo labiau ne žinojimą. Kitaip sakant, patirtis dažniausiai vaikams teikia nesutvarkytą informaciją. Ar tie duomenys pavers žiniomis, priklausys nuo  to, ar įvertinsime, ką jie iš tikrųjų reiškia, ir ar žinosime, ką su jais daryti. 

   Būtina patirtinio mokymosi sąlyga yra dialogas “su savimi”. Skatinu vaikus pagalvoti:

   Išnaudokime kuo daugiau situacijų ČIA ir DABAR. Leiskime vaikams patiems atrasti.