Mokinių įspūdžiai: ”Ši edukacinė išvyka buvo labai gera, mes sužinojome, kaip darosi tikri vitražai ir kokių skirtingų jų yra. Mes padarėme patys savo du mažus vitražiukus.” Agnė, 7a kl. ”Ši kelių valandų edukacija buvo labai faina. Darėme gražius vitražus iš skirtingų spalvų stikliukų. Buvome dar ir mažame, bet labai gerame vitražų muziejuje.” Kamilė,7a kl.
“Nuvažiavę į Senamiestį ėjome iki vitražo dirbtuvių Stiklių gatvėje. Ten darėme iš stikliukų mažus pakabukus, bet prieš tai mums aprodė rūsiuose visus vitražus. Kai pabaigėme pakabukus, juos palikome ten kepti 24 valandas.” Laurita, 4a kl.
”Labai patiko Vitražo muziejuje daryti pakabukus iš stiklo. Matėme,
kaip daromas tikras vitražas”. Sofija, 3b kl.
”Tikrose vitražo studijose buvo labai smagu. Labai laukiu mūsų kitos išvykos.
Man labiausiai patiko muziejus rūsyje ir kai darėme sages.” Greta, 5b kl.
”Labai patiko pačiai gaminti vitražo pakabukus, net nežinojau, kad galima juos gaminti iš spalvoto stiklo. Labai laukiu kitos ekskursijos”. Ugnė, 5b kl.
Nuotraukų galerijoje: Užsiėmimo “Vitražo manufaktūroje” eiga.
Išvažiuojamasis būrelis. Taip prieš pat atostogas savo pirmadieninį užsiėmimą pavadino jaunosios vitražistės. Nes važiavome mokytis vitražo paslapčių pas tikrą vitražo meistrą, į tikras dirbtuves – “Vitražo manufaktūrą”, įsikūrusią vienoje gražiausių Vilniaus senamiesčio gatvelių – Stiklių.
Vitražo specialistė Eglė labai maloniai mus priėmė, aprodė visus senuosiuose rūsiuose esančius vitražus, pasakojo jų istoriją, demonstravo, kaip daromi šie stiklo šedevrai. Muziejuje kabo žymiausių Lietuvos vitražistų darbai, kai kurios bažnyčių vitražų kopijos.
Užsiėmimo metu susipažinome su vitražo kūrimo darbo procesu, įrankiais. Tai, išties, įdomu. Viskas prasideda nuo stiklo pjovimo rėžtukais, kartais ir deimantiniais. O spalvoto stiklo luitai atrodo vos pakeliami! Ant stiklo piešiama pagal pasiruoštą projektą (panašiai piešiame ir mes, tik naudojame paprastesnius dažus). Dažai tokiam piešiniui daromi iš geležies oksido miltelių su fliusu (rišamoji medžiaga), pridedant smulkiai malto stiklo. Kartais dedama klijų ar cukraus, kad piešinys nenubyrėtų nuo stiklo. Dar reikia įvairių indų su grūstuvu, teptukų, šepetėlių, adatėlių, tinkliukų purškimui, elektrinių šlifuoklių, glazūros stiklų spalvinimui, ir, žinoma, elektrinės krosnies, kurioje temperatūra pasiekia 1000 laipsnių. Gaminiai ilgai deginami, po to aušinami 4-7 val. ir tik tuomet galima juos išimti.
Mūsų pirmasis bandymas dirbtuvėje buvo kiek paprastesnis – darėme pakabuką iš įvairių spalvų ir dydžių stikliukų. Kūrėme stiklinę mozaiką. Vaikus tiesiog užbūrė pats procesas, reikalaujantis ir kūrybos, ir subtilumo, ir kantrybės. Kiekviena mergaitė labai kruopščiai dėliojo savo stiklinį piešinį, derino spalvas, mažesnius ir didesnius įvairių formų stikliukus, kai kurios mokinės kūrė net daugiasluoksnį vitražiuką. Pagaminę savo šedevrus, palikome juos parai kepti (degti). Mūsų pagaminti pakabukai tiks visur: ir pakabukas ant kaklo (juo labiausiai apsidžiaugs mamos, pasikabinusios dukrų kurtus papuošalus), ir segė, ir lango papuošimas, ir kalėdinis eglės žaisliukas. Žodžiu, plataus vartojimo prekė :). Kitą dieną, pamačiusios savo užbaigtus ir išdegtus kūrinėlius, merginos netvėrė džiaugsmu. Sutarėme, kad “Vitražo manufaktūroje” apsilankysime dar kartą ir kursime jau sudėtingesnį, tikrą vitražą.