Prieš devynerius metus Vilniuje kilo šauni idėja – Vasario 16-ąją pakviesti mokinius, mokytojus į jaunimo eiseną “Lietuvos valstybės keliu”. Šventinės eisenos iniciatoriai ir organizatoriai tuomet ir dabar yra Vilniaus miesto savivaldybė, Lituanistų sambūris ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija.

    Kelis kartus jaunimo eisenoje dalyvavo ir “Spindulio” progimnazijos mokiniai, mokytojai, tėvai. Tad ir dabar, po kelerių metų pertraukos,  kviečiu mūsų mokyklos mokytojus, mokinius, tėvelius kartu švęsti Lietuvos Nepriklausomybė paskelbimo dieną, Vasario 16-ąją, pačioje Vilniaus širdyje. Ten, kur kiekvienas pastatas, nuostabaus senamiesčio gatvelės alsuoja Lietuvos istorija. Eisime Lietuvos valstybės keliu, kuris nesibaigia…

  Šitas kelias mena didžiuosius mūsų kunigaikščius, Gedimino pakviestus užsienio pirklius, amatininkus ir vienuolius, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, Europos karalius ir didikus. Deja, bet matėme ir Vilnių niokojančias bei trypiančias priešų kojas. 

 Vienas sudėtingiausių, bet ir sėkmingiausių Lietuvos istorijos puslapių yra Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. vasario 16 dieną. Nepriklausomybės Aktą pasirašė Lietuvos Taryba Vilniuje, dabartiniuose Signatarų namuose. Prieš 107 metus 20 drąsių vyrų, kupini vilčių, tikėjimo, baigiantis I-ajam pasauliniam karui, tiesiog virtuoziškai išlaviravo tuometiniuose geopolitiniuose sūkuriuose. 

   Tie vyrai tai - Jonas Basanavičius, Kazimieras Bizauskas, Mykolas Biržiška, Saliamonas Banaitis, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Aleksandras Stulginskis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis.   Nedaug tų pavardžių. Turėtume kiekvienas jas žinoti. Viena klasė.

   Tad kviečiu “Spindulio” bendruomenę Vasario 16-ąją 10 val. į Katedros aikštę žygiuoti Lietuvos valstybės keliu.

  Eisenos programa prisegtuke. Smulkesnė informacija, atributika, susirinkimo vieta derinama su klasės vadovu.

Progimnazijos direktorė 

Vilija Mozurienė

  5.  Mieli Tėveliai, Seneliai, ypač karoliniškiečiai,  papasakokite savo vaikams ir anūkams šį savaitgalį apie sausio įvykius, ką jautėte, kaip išgyvenote. Nepalikime visko be atminties.  Tauta gyva tik  turinti atmintį, kalbą, kultūrą, papročius, savo žemę. Dabarties pasauliniai įvykiai tik patvirtina – turime visą laiką budėti prie savo Laisvės. 

     Kiekvienais metais progimnazijoje šurmuliuoja Tautiškumo-pilietiškumo savaitės, kurių tikslas- ugdyti pilietiškumą ir meilę gimtajai kalbai, papročiams bei tradicijoms.

 Visa tai stengiamės įgyvendinti integruodami pamokas, vesdami jas kitose erdvėse, keisdami jų formatą. 

   Atsižvelgiant į išsikeltus ugdymo uždavinius daug dėmesio skyrėme  pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, kultūrinei, pilietiškumo kompetencijoms. Išskirtinai daug dėmesio skyrėme  veikloms, susijusioms su etnokultūra ir kulinariniu paveldu.

 Kiekviena savaitės diena turėjo savo tikslą, mokymosi  planą ir temą.

 Pirmadienį skyrėme temai ,,Kas yra pilietiškumas?“. Šią dieną siekta supažindinti mokinius su pilietiškumo sąvoka. Buvo aptarta pilietiškumo reikšmė, teisės ir pareigos, kaip kiekvienas asmuo gali prisidėti prie bendruomenės gerovės.  

  Antradienio veiklas skyrėme Lietuvos istorijai ir laisvės kovoms: apžvelgėme Lietuvos istoriją, ypač akcentuodami laisvės kovas ir nepriklausomybės atkūrimą. Prisiminėme svarbius istorijos įvykius ir jų reikšmę šiandieniniam pilietiškumui. 

   Trečiadienį kalbėjome apie lietuvių kultūrą ir tradicijas: įtraukėme liaudies dainas, šokius, amatų dirbtuves, taip pat kalbėjomės apie šiuolaikinę kultūrą ir jos įtaką pilietiškumui.  

   Ketvirtadienio tema – ,,Bendruomenė ir aš“. Akcentavome bendruomenės svarbą ir asmeninį indėlį į bendruomenės gerovę. Diskutavome apie savanorystę, bendruomeninius projektus ir asmeninę atsakomybę.  

  Paskutinę dieną susikoncentravome į Pilietiškumo veiksmus ir ateitį, t. y. kaip mokiniai gali praktiškai taikyti savaitės metu išmoktas pilietiškumo pamokas. Aptarėme, kaip jie gali tapti aktyviais visuomenės nariais ir kokie pilietiški veiksmai galimi jų kasdieniame gyvenime.  

 Intensyviai į savaitės veiklas įsitraukė priešmokyklinių grupių spinduliečiai ir jų mokytojos: pynė tautinę juostą, kalbėjosi apie Dariaus ir Girėno skrydį, imitavo lėktuvo skrydį, patys mėgindami tapti pilotais ir piešė; susipažino su kitais žymiais žmonėmis ir jų atliktais žygdarbiais, vyko amatų rūšių aptarimas. Be to, vaikai dalyvavo raiškiojo skaitymo festivalyje “Aš ir Lietuva”, kuris vyko l./d. „Medynėlis“. Vyko keramikos edukacija su keramike E. Skricke. Mažųjų savaitės veiklas pabaigė viktorina ,,Apie Lietuvą“.  

  Savaitę pirmokai pradėjo pažintimi su pilietiškumo sąvoka, diskutavo tema ,,Kas yra pilietiškumas vaiko akimis?” Aptarti Lietuvos valstybės simboliai: herbas, vėliava, istorinė vėliava, himnas, Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius, jų reikšmė, spalvos, atsiradimo priežastys. Muzikos pamokose mokiniai klausėsi Lietuvos himno įrašo, mokėsi jį giedoti, taip pat mokėsi naujų lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių. Per lietuvių kalbos pamokas skaitė gražiausius eilėraščius, skirtus Lietuvai, liaudies pasakas, mokėsi minti mįsles, naujų liaudiškų skaičiuočių, be to, sekė legendą apie Gediminą, atliko teksto suvokimo užduotis. Aišku, nepamiršo taisyklingos rašybos – vyko klasės dailyraščio konkursas, kurio nurašė Lietuvos himno posmelius. 

   Dailės pamokose rankutės vingiavo tradicinius ornamentus, gamino tautišką atributiką. Gamtos mokslų pamokose mokiniai pasinėrė į Lietuvos gamtą: tyrinėjo upes, kalnus, Lietuvoje gyvenančius paukščius. Technologijų pamoka buvo itin skani, nes 1c klasės mokiniai bendradarbiaudami ir dirbdami grupėse gamino vaisių kokteilį „Su meile Lietuvai“. Klasėse vyko viktorina „Apie Lietuvą“.  

  Antrokai gilinosi į pilietiškumo ženklus, Tautišką giesmę, svarstė, kuo himnas svarbus kiekvienam iš mūsų. Analizavo Lietuvos valstybės simbolius: herbą, vėliavą, istorinę vėliavą, himną, Gediminaičių stulpus. Beje, per anglų kalbos pamokas terminus vertė į anglų kalbą ir iliustravo. Kūrybinėse dirbtuvėlėse kūrė Lietuvos heraldiką ir gamino valstybinę atributiką.  Mokiniai nardė po Lietuvos žemėlapio platybes ir grožėjosi tautinio kostiumo raštais. (Paskutinę dieną antrokų mokytojos buvo pasipuošusios tautiniais kostiumais.) Daug dėmesio skirta darbui grupėse – mokiniai bendradarbiaudami su klasės draugais pagal raštus ir ornamentus sukūrė kiekvienam Lietuvos regionui būdingus tautinius kostiumus. Iliustruodami liaudies kūrybą, progimnazijos antrokai nusprendė, kad lietuvių sakmės yra be galo spalvingos. 

Antrokų klasėse čiulbėjo Lietuvos paukščiai giesmininkai. Mokiniai mėgino pažinti paukščius pagal čiulbesį ir išvaizdą. Mokėsi tausoti paukščiams palankią aplinką.

 Trečiokai pasinėrė į tautosakos platybes ir anglų kalba nagrinėjo sakmes ,,Eglė žalčių karalienė“ ir „Jūratė ir Kastytis“, iliustravo. Klasėse atgimė didieji Lietuvos kunigaikščiai, pasakodami apie savo valdymo laikotarpius. Dailės pamokose mokiniai kūrė tautines juostas, atliko kūrybinę užduotį „Aš myliu Lietuvą“. Fizinio pamokose siautė tautiški žaidimai. Vyriausieji pradinių klasių mokiniai –   Ketvirtokai  taip pat nagrinėjo valstybingumo sąvokas ir simbolius anglų kalba. 

Pasaulio pažinimo pamokose jie prisiminė Lietuvos valstybės simbolius, reikšmę, spalvas, atsiradimo priežastis. Spinduliečiai svarstė ir aptarinėjo savo teises ir pareigas, LR Konstituciją, gilinosi į temą ,,Nepriklausomybės akto signatarai, kas jie?“, apžvelgė Lietuvos istoriją: kovas už nepriklausomybę, jų reikšmę šios dienos pilietiškumui.

 Ketvirtokai diskutavo ir atliko praktinį darbą tema „Jie rūpinosi krašto gerove ir išlikimus“. 

 Muzikos pamokose susipažino su istorinėmis lietuvių liaudies dainomis.

 Lietuvių kalbos pamokose parinkus temą ,,Esu daliai išmokintas“, mokiniai prisiminė lietuvių etnokultūrą ir tradicijas – mįslės, erzinimai, skaičiuoklės, sakmės.

 Dailės ir technologijų pamokose mokiniai tyrinėjo, su kuo žaisdavo ir kaip puošdavosi mūsų močiutės“. 

 Visų pradinių klasių etikos ir tikybos pamokose taip pat buvo gilinamasi į senąsias tradicijas. Projektas ,,Lietuvių tradicijos seniau ir dabar“ pakvietė mokinius pasinerti į kūrybinį darbą ,,Verba“. 

Pilietiškumo savaitę pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojos pabaigė visus sukviesdami į tradiciniais amatais ir kulinarija kvepiančią Kaziuko mugę.