Pilietinis ugdymas
2024 m. vasario 20 d. / Sonata Pušinskienė
Tautiškumo savaitei skirtos edukacinės mokinių veiklos
Pasitinkant svarbiausią
valstybingumo šventę – Vasario 16-tąją, 5-8 kl. mokiniai dalyvavo
Tautiškumo savaitei skirtose edukacinėse veiklose vaikų ir jaunimo klube „Kregždutė“
bei „Spindulio“ progimnazijoje. Dėkojame idėjos koordinatorei ir veiklų
organizatorei – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – Neringai Kaselytei
už suteiktą galimybę mokiniams pažinti ir puoselėti senąsias lietuvių tradicijas,
lavinti kūrybiškumą bei įdomiai ir prasmingai praleisti laiką kartu.
5-8 kl. mokiniai sausio-vasario mėn. vaikų ir jaunimo klube „Kregždutė“
drauge su edukatore Vita mokėsi rišti knygas, karpyti karpinius, kurti
lino raižinius, verti pavienes šiaudinio sodo detales (reketukus). Mokiniai
sužinojo visų šių technikų subtilybes, simboliką, lavino rankas, kurdami rankų
darbo kūrinius. Visi džiaugėsi nauja patirtimi, mažyčiais atradimais ir
tvariais kūrybiniais sprendimais iš gamtos.
Visos šios edukacinės veiklos ne tik puoselėjo senąsias tradicijas, bet
ir formavo vertybines nuostatas, brandino mokinių tautinę ir kultūrinę
savimonę, sudarė sąlygas kultūrinio identiteto išsaugojimui. Etninės kultūros
integravimas į ugdymo procesą sustiprino mokinių kultūros, kūrybiškumo,
pažinimo kompetancijas.
Tautiškumas – tarsi viso gyvenimo indas, į kurį metai iš metų dedamos
vertybės, puoselėjama gimtoji kalba, etninė kultūra, prisimenama šalies istorija
- duoda apčiuopiamų rezultatų. Taip formuojama brandi, kritiškai mąstanti asmenybė,
gebanti mylėti ir ginti savo šalį.
Mylėkime Lietuvą, didžiuokimės savo valstybe, būkime aktyviais jos piliečiais!
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2024 m. vasario 16 d. / Diana Petruškienė
Švęskime laisvę
Vasario 16-oji – diena, kai daugelis susimąstome, kaip gera gyventi
laisvoje, nepriklausomoje valstybėje. Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo
dieną, džiaugiamės ir dėkojame, kad esame laisvi. Kad sužinotume daugiau apie
valstybės praeitį, 2 b klasės mokiniai dalyvavo nuotolinėje pamokoje. Transliacija
vyko Vyriausybės rūmuose su istoriku dr. Mindaugu Nefu, kuris beveik 150 Vilniaus rajono progimnazijų
pradinukų vedė specialiai parengtą pamokėlę apie Vasario 16-ąją.
Sveikiname su Vasario 16 diena visus vaikus, tėvelius ir mokytojus!
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2024 m. sausio 21 d. / Laura Daniškevičienė
7b klasė svečiavosi VDU Švietimo akademijoje
Sausio 12d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su su karybos ekspertu, Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu”.
Pokalbį moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas, atviroje paskaitoje buvo prisiminta Laisvės gynėjų diena, 1991 m. sausio 13-oji.
Renginyje D. Antanaitis kalbėjo apie kario profesiją, karines misijas Afganistane ir Irake, civilio gyvenimą, karą Ukrainoje.
Atviroje paskaitoje dalyvavo ne tik mūsų mokyklos mokiniai, bet ir moksleiviai, mokytojai iš Vilniaus miesto, rajono bei Kaišiadorių mokyklų.
Klasės vadovė Laura Daniškevičienė
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2024 m. sausio 9 d. / Neringa Vaitiekūnienė
Pergalės šviesa
Paminėkime
Sausio 13-ąją visuotine pilietine iniciatyva „Pergalės šviesa“
(anksčiau žinoma
pavadinimu „Atmintis gyva, nes liudija“).
Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą,
teisingumą, atmintį ir vienybę.
Kviečiame
visus kartu 2024 metų sausio 12-ąją (penktadienį) 8.00 valandą dešimčiai
minučių mūsų mokyklos languose uždegti vienybės, atminimo ir pergalės
žvakutes. Tai bus minutės, kurios parodys mūsų progimnazijos bendruomenės
pagarbą tiems Lietuvos žmonėms, kurie 1991 metų sausį apgynė atkurtos valstybės
Nepriklausomybę.
Pilietinės
iniciatyvos organizavimas: Ties kiekvienu lango viduriu pastatome po žvakę. Žvakės turi būti
kelių centimetrų aukščio, kad lango rėmas neužstotų jų liepsnos. 8.00 valandą
dešimčiai-penkiolikai minučių užgesiname šviesas ir uždegame žvakutes. Sėdėdami
žvakių šviesoje prisimename 1991 metų sausio įvykius, bandome atsakyti į
klausimus: Kokie buvo žmonės tada? Iš kur jie turėjo tiek drąsos? Jei aš būčiau
buvęs ten – ką būčiau daręs? O jei taip nutiktų dabar,
ar mes eitume, ar kovotume, ar savo kūnais gintume savo laisvę? Ar lengva
išsaugoti laisvę?
Pilietinis ugdymas
2023 m. kovo 12 d. / Jolanta Vasilevskienė
Kovo 11- osios minėjimas „Spindulio“ progimnazijoje
Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji – viena svarbiausių datų
Lietuvos valstybingumo kelyje. Šventės išvakarėse „Spindulio“ progimnazijos mokiniai ir mokytojai
susitelkę po trispalve prisiminė nueitą tautos kelią į Laisvę. Progimnazijoje vyko šventinis minėjimas
ir koncertas. Visus pasveikino progimnazijos direktorė V. Mozurienė: „Ši diena – tai mūsų tautos
stiprybės, vienybės, nepalaužiamo ryžto ir laisvės simbolis. Jau 33 metus esame LAISVI!
Branginkime ir saugokime mūsų visų iškovotą LAISVĘ! Padėkime ir palaikykime tuos, kas šiandien
už savo Laisvę ir Nepriklausomybę kovoja…“.
Pasivaikščioti Lietuvos laukais ir kloniais, pasidžiaugti margais drobelių raštais pakvietė pirmokai,
atlikę dainą ,,Čia gimtinė Lietuva“. Antrų klasių mokiniai dainuodami papasakojo istoriją apie Vytį
ir trispalvę. Trečiokai kvietė susimąstyti atlikdami pagal J. Marcinkevičiaus eiles sukurtą dainą
„Atsidusėjimas“. Apie legendomis apipintą Lietuvą savo dainoje pasakojo ketvirtokai. Koncerto
dalyviai galėjo pasimėgauti muzika, šokiu, išgirsti lietuvių liaudies instrumento – birbynės skambesį,
akordeonu, kanklėmis, pianinu, gitaromis, ukulėlėmis atliekamų muzikinių kūrinių, dainų atliekamų
solo, pasiklausyti deklamuojamą M. Daukšos „Postilės“ ištrauką „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“,
poetų J. Aisčio, J. Degutytės eilių.
Netradiciškai paminėjo Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dieną priešmokyklinio
ugdymo ir 1-4 klasių mokiniai. Visų pamokų metų buvo organizuotos edukacinės pilietiškumo
veiklos. Jų metu buvo skatinamas mokinių pilietiškumas ir bendruomeniškumas, per praktines
veiklas ugdomas mokinių pilietis sąmoningumas ir tautiškumas. Mokiniai bendraudami ir
bendradarbiaudami, susibūrę į grupes ir dirbdami individualiai atliko įvairias užduotis: rašė
dailyraštį apie Lietuvą, kūrė rašinėlį Lietuvos tematika, dirbami su žodynais žaidė loginį žaidimą
„Braukažodis“, sprendė kryžiažodžius, šifravo patarles, atliko kūrybines veiklas ,,Mano Lietuva –
mano širdelė“ ir „ Žmogus, gyvenantis Lietuvoje“.
Šventiškai nusiteikę, su pakilia nuotaika, jausdami visos bendruomenės vienybę
„Spindulio“ progimnazijos mokiniai ir mokytojai
sveikina visus su Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Būkime LAISVI!
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2023 m. kovo 11 d. / Vilija Mozurienė
Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
Publikuojame Mykolo Romerio universiteto profesoriaus emerito dr. Vytauto Sinkevičiaus viešą paskaitą „Kovo 11-osios Akto rengimo kronika: įžvalgos, projektai, priimti dokumentai“.
Renginys atviras visuomenei, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Nuoroda:
Progimnazijos direktorė
Vilija Mozurienė
Prieš 33 metus atkurta Lietuvos Nepriklausomybė – tai tąsa 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto, Nepriklausomybės kovų, partizanų pasipriešinimo, ištremtų į Sibirą žmonių sielvartų ir lūkesčių, disidentų kovos, Sąjūdžio laikų Tautos valios išraiška. Per šiuos 33 Laisvės metus gimė ir užaugo viena karta, netgi pusantros. Jauni tėveliai jau veda į mokyklą savo atžalas. Tegul šios ir ateities kartos niekada nepažins prievartos ir nelaisvės.
Džiaukimės ir branginkime Lietuvos Nepriklausomybę!
Ir padėkime kitiems eiti šiuo keliu. Padėkime apginti Ukrainos žmonėms tą saldų žodį Laisvė!
Pilietinis ugdymas
2023 m. kovo 8 d. / Sonata Pušinskienė
Integruotos edukacinės veiklos ir šventinis koncertas, skirtas Kovo 11-osios minėjimui
Kovo 10 d. „Spindulio“ bendruomenė kviečia
susiburti į istorinės dienos
minėjimą ir
kviečia dalyvauti šventiniame Lietuvos
Nepriklausomybės dienai
skirtame koncerte
bei integruotose veiklose.
Šventinės
dienos veiklos
1 pamokos metu
– PM gr. vaikų, 1-4 klasių mokinių pokalbis su klasių vadovais,
aptariant Kovo-11-osios svarbą.
2 pamokos metu
– 1- 2 klasių mokiniai rašo dailyraštį apie Lietuvą, o 3-4 klasių mokiniai kuria
rašinėlį Lietuvos tematika.
3 pamokos metu
– 1-4 klasių mokiniai dirba su žodynais ir žaidžia loginį žaidimą „Braukažodis“.
4 pamokos metu
– 1-4 klasių mokiniai atlieka įdomiąsias mokytojų parengtas užduotėles:
sprendžia kryžiažodžius, šifruoja patarles, atlieka projektines veiklas ,,Mano Lietuva – mano širdelė, „ Žmogus, gyvenantis Lietuvoje“.
5 pamokos metu
- 1-4 klasių mokiniai dalyvauja šventiniame koncerte, gieda Lietuvos valstybės
himną.
6 pamokos metu
– 5-8 klasių mokiniai dalyvauja Kovo 11-tosios dienai skirtame šventiniame koncerte.
Švęskime Kovo 11-ąją ir dalyvaukime šventinės dienos veiklose kartu !
Pilietinis ugdymas
2023 m. vasario 15 d. / Neringa Kaselytė
Tautiškumo savaitė, skirta Nepriklausomybės dienai
,,Gimtoji kalba – vertybė, nes, jei jos nebūtų,
mes kalbėtume kitomis kalbomis, neturėtume
savos tautos, liaudies dainų ir galiausiai mūsų
šalies nebūtų“ (Matas P., 6c).
Vasario 6–10 dienomis Tautiškumo savaitės,
kurią organizavo lietuvių k. mokytojos E.
Blaškienė, N. Kaselytė, S. Pušinskienė,
biologijos ir chemijos mokytojas V. Pavlovas,
bibliotekininkė N. Vaitiekūnienė, veiklos
džiugino šventine nuotaika. Šiomis dienomis
mokykla pasipuošė tautiniais atributais,
pertraukų metu buvo smagu matyti tautiniais
drabužiais pasipuošusius mokytojus. Lietuvybe
alsavo dažna pamoka.
PM grupės vaikai su mokytojomis D. Malkauskiene ir G. Žutautaite žaidė liaudies žaidimus, minė
mįsles, mokėsi skaičiuočių, kalbėjosi, iš kurio krašto kilę jų tėveliai ir seneliai. Antrosios PM grupės
vaikus mokytojos V. Strazdienė ir I. Pinkevičienė mokė gaminti vėliavos spalvomis margintus knygų
skirtukus ir kilimėlius, pradėjo tęstinį projektą, gamindami knygeles, kuriose fiksuoja informaciją
apie Lietuvą.
Smulkiosios tautosakos mokėsi ir pirmokai bei antrokai. Be to, 2b klasės mokinių, kuriuos moko
mokytoja D. Petraitienė, projektas „Nuotaikų „Lietuva“ bus tęsiamas visą vasario mėnesį.
4a (mokytoja V. Tuganauskienė) ir 4b klasių mokiniai (mokytoja V. Baranauskienė) susipažinę su
tarmėmis ir etnografiniais regionais sukūrė tarmių traukinukus.
Dvi dienas R. Buzienės integruotose fizinio ugdymo pamokose mokiniai teoriškai ir praktiškai
susipažino su keliais mūsų protėvių žaidimais: 4–8 klasių mokiniai žaidė „Katę ir pelę“, „Broleli,
gelbėk“, „Peršok per griovį“, „Aklą vištą“, „Pagalvių kautynes“ ir kt. Aptardami visus žaidimus,
mokiniai stebėjosi, kokie išradingi ir kūrybingi buvo lietuviai, kaip gyvenimiškose situacijose
susikurdavo gana paprastų, bet įdomių žaidimų. Mokiniai įvertino, kad žaidimai labai saugūs, šiek
tiek juokingi, juos gali žaisti visi.
Geografijos mokytojos L. Mažukėlės vadovaujami vaikai pristatė etnografinių regionų geografines
ribas, būdingas drabužių detales, architektūrą.
Per matematikos mokytojų L. Daniškevičienės, R. Dugnienės, L. Simonaitienės ir fizikos mokytojos
R. Goberienės pamokas mokiniai susipažino su senaisiais matavimo vienetais, kūrė plakatus,
kuriuos vėliau kabino mokyklos erdvėse.
Istorijos mokytojo G. Mockaus padedami vaikai aiškinosi, iš kur kilę jie arba šeimos nariai.
Antrąją užsienio – prancūzų, rusų, vokiečių – kalbą dėstančios mokytojos A Raudonienė, J. Balciul,
N. Labakojienė ir D. Kvederienė pasiūlė mokiniams išversti lietuvių mėgstamus patiekalus,
produktus į minėtas kalbas, užrašyti ir iliustruoti. Mokiniai pristatė savo surinktą medžiagą apie
Lietuvą ir per anglų kalbos pamokas.
Tikybos mokytoja D. Bruzgienė aptarinėjo su vaikais šeimos vertybes. Visi vieningai sutarė, kad tai
yra šeima, kuri yra ir tautos pagrindas. Šį suvokimą vaikai išreiškė pagamindami langą su langinėmis.
Dailės mokytoja R. Vaitkevičiūtė supažindino mokinius su tautiniais raštais, kuriuos vėliau margino
popieriuje.
8 klasių mokiniai kartu su muzikos ir matematikos mokytojomis L. Gubanoviene ir L. Simonaitiene
susijungė į muzikos ir matematikos tarpdalykinį projektą „Matematika sutartinių juostoje“.
Muzikos pamokose sutartinių muzikinius raštus sudėliojo Song-Maker programėlėje, kurioje natos
virto ne tik garsu, bet ir vizualia sutartinių juosta. Matematikos pamokose šį muzikinį sutartinių
raštą aštuntokai „perkėlė“ į popieriaus lapą, sukurdami tautišką juostą. Kiekvienai juostai buvo
sukurtas proporcingosios dalybos uždavinys, kurį išsprendę aštuntokai sužinojo tautinėje sutartinių
juostoje pasiskirsčiusių spalvotųjų garsų santykį.
Be to, muzikos mokytojos L. Gubanovienės dėka lietuvių liaudies dainų skambesys netilo ne tik
per pamokas, bet ir pertraukų metu. Jos pasiūlyta muzika ir vaizdai, taip pat mokytojos N. Kaselytės
paruoštas pristatymas tautiškumo tema nuolat keitėsi per mokyklos televiziją.
Lietuvių kalbos mokytojos pamokose kalbėjosi su mokiniais apie tautiškumo suvokimą, virtualiai
keliavo po skirtingus regionus, aiškinosi, kur gyvena donininkai, dūnininkai ir dounininkai, skaitė
tekstus apie gimtąją kalbą, nagrinėjo liaudies dainas. E. Blaškienės mokomi 6c klasės mokiniai
sutarė, kad gimtoji kalba yra vertybė: ,,Aš myliu Lietuvą, tad vertinu ir savo kalbą“ (Lukas J.);
“Lietuvių kalba yra vertybė, nes lietuvių kalbą yra sunku išmokti ir kai tie, kurie moka, turėtų
džiaugtis. Lietuvių kalba labai graži, o knygas lietuvių kalba tik praturtina“ (Kamėja S.).
Paskutinis savaitės renginys buvo mokytojų S. Pušinskienės, R. Vaitkevičiūtės, V. Pavlovo ir V.
Tuganauskienės aktų salėje pristatyta koncertinė kelionė per Lietuvą: mokiniai gėrėjosi tautiniais
šokiais, klausėsi liaudies dainų ir
žemaitiškai bei aukštaitiškai kalbančių
mokytojų. Apdovanoti Tautiškumo
savaitę vykusio Dailyraščio konkursai
nugalėtojai. Salę puošė skirtingiems
regionams priskiriami tautiniai kostiumai,
kurie visą mėnesį bus eksponuojami šalia
bibliotekos esančiose erdvėse.
Turininga savaitė baigėsi, tačiau tikrai
tikime, kad ji kartosis dar ne vienerius
metus, papildoma naujomis mintimis ir
neišblėstančia meile savam kraštui.
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2023 m. sausio 23 d. / Neringa Kaselytė
Diktantas, skirtas Vilniaus 700-ajam gimtadieniui
Diktantas
Vilnius – Europos valstybės sostinė. Kadaise tai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, kurioje statomos pilys, bažnyčios, rūmai. Vilnių niokojo gaisrai, maro, epidemijos, griovė ir plėšė okupantai. Dėl istorinių nelaimių išnykdavo ne tik jo pastatai, gatvės, bet ir ištisos gyventojų grupės. Vis dėlto daugybę metų tai yra universitetinis meno, nuostabios architektūros miestas.
Nuo pirmojo rašytinio paminėjimo tūkstantis trys šimtai dvidešimt trečiųjų metų sausio dvidešimt penktąją Vilnius išaugo ir labai pasikeitė. Tiesą sakant, apie tai, koks jis buvo keturioliktame amžiuje, žinių daug neturime. Poetai apdainavo jo grožį, rašytojai apgyvendino savo kūrinių herojus, istorikai ieškojo tik faktų ir jais remdamiesi vis teberašo Vilniaus istoriją.
Vilnių matome įsikūrusį Neries ir Vilnios upių santakoje, apsuptą pušynais žaliuojančių kalvų. Miestą juosiančiame Panerių miške auga vienos didžiausių Lietuvos eglių, sostinės parkuose išlikę senų, saugomų medžių. Šalia Vilniaus yra geografinis Europos centras.
Mylėkime Vilnių, nes jis toks vienintelis.
Pagal M. Baužienės „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“
Jau kurį laiką Vilniaus 700-ąjį jubiliejų švenčia
vilniečiai ir Vilniaus svečiai. Mūsų mokyklos
bendruomenė taip pat skuba paminėti šią
sukaktį. Tik savaip. Pirmadienį, per antrą
pamoką, 4–8 klasių mokiniai ir juos mokantys
mokytojai rašė Vilniui skirtą diktantą. Jį diktavo
lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė.
Susikaupimas pynėsi su džiugia nuotaika –
rašėme ne pažymiui, o džiaugdamiesi miesto
švente. Be to, ne kiekvieną dieną diktantus rašo
ir mokytojai.
Kviečiame susipažinti su diktuotu tekstu. Galbūt tėveliai norėtų priimti iššūkį, kad vaikai
padiktuotų ir jiems?..
