2021 metų Laisvės gynėjų diena
1991 m. sausį tūkstančiai žmonių, atsiliepę į Tautos
atstovybės – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kvietimą,
atėjo ginti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Tomis pavojaus
dienomis Lietuvos žmonės išsaugojo atgimimo viltį ir parodė ryžtą
bei atkaklumą gindami Nepriklausomybę.
Atsižvelgiant į COVID-19 ( korona viruso infekcijos)
pandemiją ir į paskelbtą karantiną likti namuose – saugodami save ir
kitus, nuotoliniu būdu 4c klasės mokiniai paminėjo ir uždegė
vienybės ir vilties žvakutę už 1991 metais žuvusius Laisvės gynėjus.
Matematika ir pilietiškumas
Sausio 13-ąją matematikos pamoka 6a klasei vyko kitaip, pamokos metu paminėjome Laisvės gynėjų dieną. 8.00 val. šeštokai namuose uždegę žvakutes languose, 5b klasės mokiniai valandėlės metu peržiūrėjo filmą „Sausio 13-osios įvykiai vaikams, pagal Vytauto Landsbergio pasakojimą „Sausio sniegenos“. Po filmo aptarimo mokiniai buvo pakviesti  atlikti  virtualaus uždavinyno „Istorijos seklys: Sausio 13-osios reliktai“ užduotis (priemonę parengė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios biblioteka). 
Tiek penktokai, tiek šeštokai užduotis atliko grupėmis, darbo metu visi labai stengėsi, buvo žingeidūs. Mokiniai atliko užduotis su romėniškais ir arabiškais skaitmenimis, išsprendę tekstinę užduotį su dešimtainėmis trupmenomis sužinojo Televizijos bokšto aukštį, iššifravę užkoduotas užduotis sužinojo, kas buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, dainos „Laisvė“ atlikėją ir žodžių autorių,  šios dienos simbolį – neužmirštuolę, kaip vadinama šios dienos pilietinė iniciatyva, surado iš dėlionės iškritusią dalį ir trūkstamą žodį laikraščio iškarpoje, prisiminė vėliavos spalvas, užrašė žuvusiųjų aukų skaičių, sužinojo, kad Sausio 13-oji dar vadinama Laisvės gynėjų diena, surado skirtumus paveikslėlyje, išsiaiškino, kuo susijusi Lietuva ir Islandija, sudėliojo eilėraščio posmelius. Atlikę užduotis su draugais daugiau sužinojo apie ypatingą Lietuvai datą – 1991 m. sausio 13 dieną.   
Tikiuosi, kad naudodami matematikos žinias,  ne tik geriau pažino istoriją, bet ir smagiai bei prasmingai leido laiką!
Istorijos pamoka apie Laisvę
     „Dabar mes esame uždaryti namuose ir visi galvoja, kad čia yra pasaulio pabaiga, o kas vyko prieš 30 metų yra nepalyginama su dabartimi. Žmonės, kurie žuvo, kovojo už laisvę, kad kiti galėtų pasidžiaugti gražiu oru ir laisve“.  Dominikas
Kitų mokinių mintis skaitykite galerijoje
Šie mano septintokai gimė prieš mažiau nei
penkiolika metų, kai Nepriklausomybė jau buvo
įsisiūbavusi. Jie nežino epochos virsmo jausmo,
nepajautė parako kvapo, nematė Laisvės prospektu
netoli mokyklos riedančių tankų, jie neįsivaizduoja, kaip
atrodė parduotuvės be maximų ar rimi iškabų, jie
nesupranta, kaip mes draugus į lauką pasikviesdavome
be mesendžerių, jiems sunku suvokti, kad Kūčių ir
Kalėdų oficialiai nebuvo, kad važiuoti pamatyti kitokio,
Vakarų, pasaulio ne kiekvienas galėjo, kad mūsų trispalvė vėliava buvo uždrausta, kad žinomų
žmonių pavardės Smetona, Kudirka nebuvo pageidaujamos, kad didžiuotis senąja mūsų Lietuva,
jos kunigaikštija nebuvo geras tonas. O jei nusileist dar kokius 4-5 dešimtmečius
žemyn…sibirai, partizanų žieminės, Kalanta, šiandien muziejumi tapę kankinimų
kambariai…
Ir ačiū Dievui, kad mano mokiniai to nematė. Jie šiandien mato kitką, jie labai
protingi, jie visa tai supranta ir matau, kad moka vertinti Laisvę.
Pasiklausykite jų minčių, išsakytų šiandien, Sausio 13-ąją per istorijos pamoką,
peržiūrėjus prieš 30 metų filmuotus kadrus ir nuotraukas, beklausant Džiuzepės
Verdžio operos “Nabukas” ir jo nuostabios vergų choro arijos.
„Spindulio“ bendruomenės vienybės, atminimo ir pergalės liepsnelės
    Jau keturioliktąjį kartą Lietuvoje namų languose suspindo šviesos žiburėliai. Jų liepsnelės priminė 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, tą dieną dėl Lietuvos laisvės žuvusius didvyrius. 
   Šiais metais negalėjome visi kartu uždegti atminimo žvakučių mokyklos languose, todėl aktyviai tai darėme savo namuose. 
    Ačiū visiems „Spindulio“ bendruomenės nariams, prisijungusiems prie šios šventos akcijos! Pasidžiaukime Sausio 13-osios virtualiu namų langų švieselių koliažu, kurį iš jūsų atsiųstų nuotraukų sukūrė mūsų progimnazijos istorijos mokytojas Gytis Mockus.
Mokytojo prisiminimai apie Sausio 13 dienos įvykius…
        
    Sausio 7 d. aš, kartu su savo bendrakursiais, buvau universitete ir laukiau, kada dėstytojas į auditoriją pakvies laikyti egzaminą. Prie mūsų studentų grupės priėjo fizikos fakulteto dekanas docentas D. Grabauskas ir paprašė mūsų, kad visi eitume prie tuo metu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastato, nes yra žinių, kad gali vykti Seimo puolimas. Ir tada visi studentai, dauguma buvo pasipuošę ir apsirengę šventiniais kostiumais, vieningai ir nusiteikę ginti nuėjome prie Seimo pastato. Lauke buvo šalta, prie Seimo rūmų daug žmonių, visas pastatas buvo apjuostas gyva žmonių „grandine“. Sargyboje išbuvome 5 valandas, po to sugrįžę į universitetą laikėme egzaminą. Puolimo tą dieną nebuvo, Seimo puolimas įvyko kitą dieną – sausio 8 d., kai nepatenkinta žmonių minia bandė šturmuoti Seimo pastatą. Po šios dienos įvykio iš visos Lietuvos žmonės rinkosi saugoti Seimą, Spaudos rūmus, televizijos bokštą, Lietuvos televizijos pastatą Konarskio gatvėje, minėtus pastatus ėjo saugoti ir studentai. Tai buvo tokia vienybė ir bendrystė, kai žmonės dalinosi arbata ir duona, kai skambėjo patriotinės dainos prie laužų. Tai buvo tokia būsena ir jausena, kuri yra nepamirštama visą gyvenimą…      
       Sausio 12 d. vakarą su keliais draugais studentais buvau prie Seimo, o kiti studentai prie televizijos bokšto. Sausio 13 d. apie 1 val. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas K. Motieka pro pastato langą per mikrofoną pranešė, kad yra puolamas televizijos bokštas ir galimai Sovietinė kariuomenė puls Seimą, todėl paprašė susirinkusias moteris ir vaikus eiti į namus, o pasilieka tik vyrai. Šį prašymą Seimo pirmininko pavaduotojas K. Motieka pakartojo kelis kartus. Bet niekas nesiskirstė, žmonės didelėmis grupėmis susikabino rankomis prie laužų ir laukė… Tada pasirodė pirmieji medicininės pagalbos automobiliai, kurie vežė sužeistuosius į Šv. Jokūbo ligoninę. Sovietinės kariuomenės kareiviai puolė Konarskio gatvėje esantį televizijos pastatą ir šaudė, mačiau  dangų, kurį skrodė kulkų ugnelės bei girdėjosi šūvių garsas, atrodė veiksmas kaip kare… Žmonės prie Seimo stovėjo kaip niekad vieningi, niekas nesiskirstė. Apie 3 valandą nakties sugrįžome į Studentų gatvėje esančius bendrabučius. Čia sutikau matematikos dalyko studentą Gintarą, kuris drebėjo ir buvo labai išsigandęs, jis ką tik grįžo nuo televizijos bokšto ir matė kaip tankas pervažiavo Loretą Asanavičiūtę… Visą naktį slaugiau Gintarą, kurio galvoje buvo daug stiklo šukių, nes kariai prie televizijos bokšto šaudė į pastatus ir stiklo šukės pabiro ant žmonių galvų…     
   Tuo metu, bestudentaudamas, dar dirbau Vilniaus pedagoginio universiteto fizikos fakulteto techninių mokymo priemonių laboratorijoje, buvau dėstytojų asistentas – laborantas. Laboratorija buvo gavusi iš Kanados valstybės dovaną – filmavimo JVS kamerą. Sausio 13 d. ankstyvą rytą susitikau su dėstytoju J. Daškevičiumi ir priėmėme bendrą sprendimą universiteto ketvirtame aukšte pro langą priešais Seimo pastatą pastatyti kamerą JVS ir budėti bei laukti, nes buvo didelė tikimybė dėl Seimo puolimo… Ir tris dienas bei naktis laboratorijoje aš ir dėstytojas Jevgenijus budėjome prie kameros. Sausio 14 d. mus, budėtojus, aplankė universiteto prorektorius docentas A. Kiveris, kuris pasiūlė paslapčia nueiti į universiteto slėptuvę, ten buvo radijo bangų siųstuvas. Prorektorius docentas A. Kiveris buvo fizikas – optikos dėstytojas. Tuo metu televizijos ir radijo transliacija iš Vilniaus buvo nutraukta, iš Kauno radijo signalas buvo silpnas. Reikėjo stiprinti radijo signalą Vilniuje. Sausio 14 d. vakare mūsų trijų žmonių komanda atliko paslaptingą veiksmą: aš su dėstytoju Jevgenijumi buvome sargyboje, atidarę slėptuvės duris visi patekome į patalpą, kurioje sumontuotas siųstuvas. Patalpoje vyko radijo signalo iš Kauno paieška ir jį pagavus sustiprintas signalas retransliuotas Vilniuje 20 km spinduliu. Tuomet sugrįžau į laboratoriją ir laidiniu telefonu paskambinau VPU fizikos fakulteto prodekanui docentui J. Tiškevičiui, kuris gyveno Žirmūnų rajone, paklausiau kaip girdisi radijo garsas, kuris retransliuotas iš Kauno. Prodekanas įsijungė radiją ir pasakė, kad garsas stipresnis. Ir toliau savo poste budėjau sausio 15 ir 16 dienomis ir naktimis… Po trijų parų budėjimo buvau labai pavargęs. O dėstytojas Jevgenijus dalyvavo Sausio 13 d. aukų laidotuvės ir su filmavimo kamera Katedros aikštėje filmavo laidotuvių procesiją… Po to šį įrašą rodė mums, studentams, stebėjome ir verkėme… Tai buvo didžiausios kada nors matytos laidotuvės…    
      Mes turime apie tai kalbėti savo mokiniams, kuriems reikia priminti tų dienų įvykius…      
     2021 m. sausio 13 d. Lietuva trisdešimtąjį kartą minės Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dieną. Ši diena yra labai svarbi visiems Lietuvos piliečiams, tos dienos žiaurūs įvykiai, žmonių didvyriškas pasiaukojimas dėl Lietuvos laisvės mums nuolat primena apie mūsų kelią už laisvę.  
   Ši diena labai palietė ir mane, technologijų mokytoją Rolandą Matulevičių.     
     Savo mokiniams dažnai atpasakoju tos baisios dienos įvykius, nes 1991 m. sausio mėnesį tiesiogiai buvau tų įvykių dalyvis ir liudininkas… Prieš trisdešimt metų buvau 20-metis Vilniaus pedagoginio universiteto fizikos fakulteto, darbų ir techninės kūrybos specialybės studentas. Įprastai gruodžio mėnesio pabaigoje ir visą sausio mėnesį universitete studentams vyksta egzaminų sesija, kai studentai daug mokosi ir laiko įvairių dalykų egzaminus. Universiteto pastatas yra Vilniaus centre prie Geležinio Vilko tilto, priešais Lietuvos Respublikos Seimo pastatus. Dauguma mūsų studentų aktyviai dalyvavo visuose mitinguose, susirinkimuose, pilietinėse akcijose prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Katedros aikštėje, Vingio parke ir kitur. Tai buvo tikras patriotinis auklėjimas ne iš vadovėlių, bet su tikroviška ir išgyventa patirtimi.     
Uždek švieselę namų lange…


 Už mūsų žemę numylėtą, 
 Už bočių – milžinų kapus, 
 Už brangų vardą paveldėtą 
 Kursai garsus pasauly bus.                
           (Maironis, eil. „Pirmyn į kovą“)
   Artėja Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Ją šiais 2021 metais minėsime jau 30-ąjį kartą. Dėl pasaulinės pandemijos minėsime neįprastai – kiekvienas savo namuose.  Neužmirškime 1991 metų sausio įvykių ir prisiminkime tuos, kurie už mūsų Laisvę atidavė gyvybes. Tuo įrodysime ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad esame vieningi ir pasiruošę apginti iškovotą Laisvę! 
   Sausio 13 dieną, trečiadienį, 8.00 val. kviečiame visus mūsų „Spindulio“ progimnazijos mokytojus, mokinius ir jų tėvelius savo namuose uždegti po žvakutę namų lange ir… ją nufotografuoti, o nuotrauką atsiųsti mums. Iš nuotraukų sukursime virtualų koliažą. Žvakutės liepsnelės koliaže simbolizuos mūsų mokyklos bendruomenės vienybę ir atmintį. 
   Pradinių klasių mokiniai nuotraukas siunčia savo mokytojai, o 5-8 klasių mokiniai -  istorijos mokytojui Gyčiui Mockui spinmokprojektai@gmail.com
Iš praeities mūsų. Kovo 11-osios atgarsiai „Spindulio“ progimnazijoje. II dalis.
     Šventei mokiniai ir mokytojai ruošėsi atsakingai. Mokyklos koridoriai pasipuošė Kovo 11-osios trisdešimtmečio simboliais – vėjo malūnėliais, antro aukšto fojė – stendu „Švęskime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį!“, skirtu Kovo 11-osios Akto signatarui, mūsų mokyklos pirmajam direktoriui Pranciškui Tupikui atminti. Mokiniai edukacinėms veikloms „Pristatau Lietuvą užsieniečiams“ pradėjo ruoštis iš anksto. Reikėjo sugalvoti kuo originaliausiu būdu tai atlikti.   
  Kovo 9 d. 1-2 klasių mokiniai  su savo mokytojais Kovo 11-ąją paminėjo nuotaikingomis dainomis ir linksmais šokiais. Visam šiam šurmuliui vadovavo muzikos mokytoja L. Gubanovienė ir šokių mokytojas K. Andrijevskis. Kol mažiausieji koncertavo, mokyklos koridoriai ir klasės dūzgė kaip bičių aviliai. Prasidėjo edukacinės veiklos: trečiokai dalinosi žiniomis, ką žino apie Lietuvą, piešė plakatą „Mano Lietuva“, „pynė“ tautines juostas. Ketvirtokai aiškinosi, kokie paukščiai gyvena Lietuvoje, rinko gražiausią Lietuvos vietą ir miestą.   
  Vėliau pirmokai  žaidė lietuvių liaudies žaidimus, mokėsi lietuviškų ratelių ir šokių, susipažino su Lietuvos simboliais. Mažieji mokinukai net Lietuvai laišką parašė. 2b klasės mokiniai rinko medžiagą apie pasirinktą Lietuvos miestą: įžymias vietas, piešė ir gamino koliažą, vaizduojantį tą miestą, Lietuvos kontūrinio žemėlapio makete žymėjo miestų pavadinimus. 1c, 2b ir 3a klasių mokiniai ryžosi smagiam iššūkiui – sukurti šventinį piešinį ant marškinėlių su specialiais tekstilės rašikliais. Tad mokinių marškinėliai pražydo trimis Lietuvos vėliavos spalvomis – geltona, žalia, raudona!   
    5-8 klasių mokiniai taip pat labai kruopščiai ruošėsi Pilietiškumo dienai mokykloje. 5a klasės mokiniai kartu su auklėtoju G. Mockumi nutarė, kad geriausiai Lietuvą reprezentuoja žymiausi Lietuvos pastatai, atspindintys visą Lietuvos istoriją bei jos charakterį. Mokiniai savarankiškai ieškojo informacijos, piešė, fotografavo bei aprašė šias Lietuvos vietas. Savo darbų pristatymus nufilmavo.    
  5b klasės mokiniai rinko medžiagą bei sukūrė plakatus apie žymiausius Lietuvos žmones, skaniausius lietuviškus valgius, svarbiausias istorines datas. Vieną plakatą skyrė tautodailės metams paminėti. Klasės auklėtoja L. Povilionienė ir anglų kalbos mokytoja A.Čioglienė džiaugėsi mokinių darbštumu, darant šiuos pristatymus. 
   5c klasės mokiniai, vadovaujami auklėtojos R. Ziminskienės ir dailės mokytojos R. Vaitkevičiūtės paruošė atvirutes ir sveikino lietuvių – anglų kalbomis Lietuvą su 30-mečiu.     
  Muzikos mokytoja L. Gubanovienė ir 6a klasės auklėtoja J. Perednienė šeštokams pasiūlė pažvelgti į liaudies dainą netradiciškai. Mokiniai susiskirstė į  grupes, kiekviena išsirinko jiems patinkančią lietuvių liaudies dainą. Ir naudodami visus muzikos kabinete esančius instrumentus, pasirinktą dainą modernizavo, o geriausios dainos nuskambėjo šventinio koncerto mokykloje metu. Džiugu, kad šeštokai išsiaiškino, kad folkšokas – tai šiuolaikinis liaudies dainos pristatymo būdas.   
  6b klasės mokiniai ir kūno kultūros mokytoja E. Beneš bei anglų kalbos mokytoja I. Stonienė paruošė stendinę medžiagą „Lietuvos tradiciniai amatai“. 
  7a klasės mokiniai, vadovaujami auklėtojos L. Mažukėlės, užsieniečiams pristatė „Lietuvos TOP dešimtuką“. Septintokai pasirinko temas, surinko ir susistemino geografinę-geopolitinę Lietuvos padėtį, pasidomėjo lietuvių pasiekimais pasaulyje, taip pat įdomiais, neįprastais faktais apie Lietuvą. Šie pristatymai buvo padaryti 3D formatu, tam panaudojant kartonines dėžes, kad užsieniečiai ne tik išgirstų, bet ir pamatytų „Lietuvos TOP dešimtuką“.   
  Na, o 7b klasės mokiniai ir jų auklėtoja E. Blaškienė ne tik parengė plakatą „Istorinės asmenybės”, kuriuo simboliškai išreiškė pagarbą tiems, kurie kūrė Lietuvą, bet ir „pagamino“ filmą pagal grupės „Šventinis bankuchenas“ kūrinį „Lietuvos istorijos repas“. Visą savaitę iki Pilietiškumo dienos šventės mokiniai filmavo vaizdus, vėliau juos karpė, montavo ir derino su atliekama daina. Kovo 9-ąją septintokai parengė trumpą filmuko pristatymą. Sukurtas filmukas pralinksmino visus vaikus ir mokytojus! Tai buvo sensacija ir geriausias įvertinimas 7b klasės mokiniams!     
  8a klasės mokiniai su auklėtoja J. Zenevičiūte pristatė „Lietuvos nacionalinę virtuvę pagal etnografinius regionus“. Mokiniai rinko, sistemino medžiagą ir visiems pristatė nacionalinių valgių žemėlapį pagal etnografinius regionus.   
  Neatsiliko ir 8b klasės mokiniai su biologijos mokytoja M. Papinigiene. Jie paruošė stendinę medžiagą, kurioje visus supažindino su Lietuvoje augančiais vaistiniais augalais.   
  Pilietiškumo dieną vainikavo edukacinių veiklų pristatymas, mokyklos roko grupės „Turbulencijos“ pasirodymas bei mokinių koncertas „Laisvės vėjas“.   
  Po koncerto „Spindulio“ progimnazijos direktorė Vilija Mozurienė nuoširdžiai padėkojo mokyklos svečiams – šauliams už įdomias pilietines pamokas, mokytojams ir mokiniams – už  puikų pasiruošimą netradiciškai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį.
Iš praeities mūsų. Kaip mes šventėme Kovo 11-ąją. I dalis
Praeitis yra ateities pamatas. Dar žymus
graikų tragikas Sofoklis yra sakęs: „Ne dabartis, o
praeitis yra didžiausias apdovanojimas, geriausia,
ką turime“. Manau, dėl tos praeities šiandien
esame pilnaverčiai pasaulio dalyviai tiek moksle,
tiek versle, tiek kultūroje. O svarbiausia – esame
laisvi. Laisvi – po pusę amžiaus trukusios mūsų
valstybės okupacijos.
Tad Kovo 11-ąją – atgimusios Lietuvos šventę
„Spindulio“ progimnazijoje minėjome smagiai ir
netradiciškai. Kovo 9-ąją paskelbėme PILIETIŠKUMO diena ir padedami Lietuvos Šaulių sąjungos
narių vykdėme įvairias edukacines veiklas.
Vienas iš Pilietiškumo dienos uždavinių buvo supažindinti mokinius su Lietuvos Šaulių sąjungos
veikla. Tad šaulių apsilankymas mokykloje buvo didžiulė staigmena ir mokiniams, ir mokytojams!
Šauliai su visa savo amunicija atvyko dar neprasidėjus pamokoms ir „okupavo“ visą mokyklos pirmo
aukšto fojė. Šiam susitikimui buvo pasiruošta iš anksto: sudarytas mokinių susitikimo su šauliais
tvarkaraštis, surinktas 30 mokinių būrys rikiuotės pratyboms, kurios gerą valandą vyko mokyklos
sporto salėje. Rikiuotei vadovavo patyręs šaulys Arūnas Simonaitis. Jaunieji „kariai“ ne tik žygiavo
„kairę, kairę…“, bet ir išmoko atiduoti pagarbą vyriausiam mokyklos vadui – direktorei bei atliko
drausminius pratimus.
Šaulių pravestose pamokėlėse mokiniai išsiaiškino, kad šaulys – Tėvynės gynėjas, kuris savo
užduotis atlieka ne tik su ginklu rankose, bet, svarbiausia, naudodamasis savo protu. Su didžiausiu
smalsumu mokiniai susipažino su ekipiruotės komplektacija, karine maskuote (galėjo patys
išbandyti ir iš arti pamatyti, kaip tai daroma ir atrodo), matavosi šalmą, laikė rankose butaforinį
ginklą. O kiek džiaugsmo buvo pirmokams, kai jų mokytojos „pasipuošė“ visais šaulio atributais ir
pamėgino pabėgioti! Net sušilo, kaip buvo sunku!
Susitikimas su šauliais pagilino ir mokinių, ir mokytojų žinias apie Lietuvos kariuomenę, sustiprino
supratimą apie savanorišką krašto tarnybą ir padėjo suvokti, kad mūsų valstybės saugumas yra visų
mūsų bendras reikalas. Savo misiją Vilniaus Šaulių sąjungos karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės
šauliai atliko su kaupu!
Mes mokame švęsti!
   2020 m. kovo 9 d. pagal veiklos planą mokykloje buvo numatyta Pilietiškumo diena, skirta Kovo 11-osios 30-mečio minėjimui. 5-8 klasių mokiniai turėjo parengti pranešimą tema ,,Pristatau Lietuvą užsieniečiui“. 7b klasės mokiniai turėjo daugybę idėjų. Bet kuriuo keliu žengti? Tradiciniu – 
ir pristatyti lankytinas vietas, tradicinius patiekalus, gamtos turtus ar išteklius? O gal pamėginti pateikti keletą Lietuvos istorijos faktų savaip? 7 b klasės mokiniai nutarė sukurti savo versiją pagal grupės ,,Šventinis bankuchenas“ kūrinį ,,Lietuvos istorijos repas“ . 
    Visą savaitę prieš šią šventę mokiniai filmavo vaizdus, vėliau juos karpė, montavo ir derino su atliekama daina. Susirinkę kovo 9 d. rytą septintokai kartu su auklėtoja parengė trumpą filmuko pristatymą. Visiems buvo smalsu, koks bus rezultatas. O 
rezultatas pranoko lūkesčius! Sukurtas filmukas pralinksmino visus – ir vaikus, ir suaugusiuosius. Tai geriausias įvertinimas 7b klasės mokiniams!
    Be šios veiklos septintokai parengė plakatą ,,Istorinės asmenybės, svarbiausi darbai”. Taip simboliškai išreikšdami pagarbą tiems, kurie kūrė Lietuvą. 
  Vėliau visi klasės mokiniai suformavo rėmą plakatui – ant trispalvių lapelių užrašė palinkėjimus ateities Lietuvai.      
    Taip pat labai svarbu paminėti, jog šį sykį beveik visi klasės mokiniai įsitraukė į įvairias veiklas. Be minėtų darbų mokiniai savanoriai kūrė klasės draugams trispalvius malūnėlius, šventinį rytą kepė ir 
vaišino draugus sausainiais, didžioji klasės dalis dainavo šventiniame koncerte.     
    Šypsenos ir juokas – geriausias įrodymas, jog šią ypatingą Lietuvai dieną mokiniai jautėsi laimingi. Sukurtos nuotaikos receptas paprastas – bendrumo, reikalingumo, atsakomybės jausmai, kurie patiriami dirbant, veikiant kartu.
   7b mokinių patirtys, emocijos dalyvaujant Pilietiškumo dienai skirtose veiklose:  
     ,,Man labiausiai patiko kurti filmuką. Supratau, kad myliu savo klasę labiau nei galvojau. Buvo smagu leisti laiką su draugais po pamokų.“  Evita   
      ,,Labiausiai džiaugiuosi, jog pavyko dar labiau pažinti, susidraugauti su klasės draugais, galėjome  
būti kartu. Manau, kad tokios akimirkos ilgai išliks atmintyje.“ Gabija 
       ,,Aš supratau, jog galiu dalyvauti organizuojamoje veikloje.“ Nojus 
      ,,Patiko filmuoti ir žiūrėti kitų klasių pristatymus“. Silvija 
      ,,Filmukas buvo labai geras. Mačiau, kaip klasės draugai ruošiasi ir juokiasi kartu. Pati jaučiausi  puikiai“. Gabrielė 
      ,,Patiko vaidinti. Nesifilmavau dėl to, kad reikėjo, o dariau tai, ko pati norėjau.“ Austėja M. 
     ,,Man patiko šis renginys. Buvo linksma ir šaunu.“ Paulina  
     ”Labiausiai man patiko gaminti malūnėlius.“ Skaistė 
     ,,Man patiko girdėti ir matyti, kaip mokyklos vaikai džiaugiasi mūsų sukurtu video. Taip pat pastebėjau,  kad kiekvienas mano draugas tikrai gali dalyvauti svarbiuose renginiuose, t.y. būti ne tik stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.” Simonas 
      ,,Labiausiai man patiko dainuoti, nors ir buvo šiek tiek baugu tai daryti viešumoje. Mane labai  nustebino kai kurių mokinių aktorystės gebėjimai, linksmumas filmuke.“ Austėja G.
     ,,Dalyvavau kelis kartus mūsų klasės filmuko kūrime. Buvo nuostabiai smagu bei malonu. Labai  džiaugiuosi savo nuotaikingais klasės draugais.“ Evelina 
LIETUVAI!