Ar žinote, kaip senovės lietuviai aiškino pasaulio, žmogaus, gamtos reiškinių sukūrimą? Taip, žinoma, buvo kuriami trumpi pasakojimai, kurie leido mūsų senoliams suprasti tai, kas nesuprantama, paaiškinti tai, kas nepaaiškinama. Šie pasakojimai buvo perduodami iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas ir tokiu būdu išliko ir iki šių dienų. Šie pasakojimai – tai sakmės. Ar sunku juos kurti ir dar meistriškai pasekti? Savo kūrybinius gebėjimus, pasakotojo vaidmenį turėjo progą išmėginti 6 b klasės mokiniai. Parengiamieji darbai buvo atliekami labai kruopščiai ir atsakingai. Pirmiausia, perskaityta ir aptarta ne viena dešimtis sakmių, antra, susisteminti visi atradimai, tyrinėjant sakmes. Vėliau imtasi kūrybinio darbo, atsižvelgiant į turimas žinias ir  patarimus. Vienas įprastas žiemos rytmetys į klasę susirinkusiems 6-okams prasidėjo ne visai įprastai  - jaukiai, prie arbatos puodelio, mokiniai vieni kitiems sekė savo pačių sukurtas sakmes. ,,Gyvą” sakmių sekimą lydėjo  mokinių sukurtos iliustracijos. Ir tai ne pabaiga, o tik startas naujam žingsniui…   

   Tęsdamos ,,Vaikai vaikams” projektą, ryžtingiausios 6 b klasės mokinės nutarė sausio 15 d. aplankyti pirmokus, o sausio 23 d. kiek vyresnius draugus  - ketvirtokus. Apie šiuos, daug emocijų sukėlusius, susitikimus pasakoja ir pati mokinė Gabrielė Noreikaitė:  ,,Aš ir mano klasės draugės – Augustė, Austėja ir Lėja - pasirodymui daug ruošėmės – per pertraukas ir po pamokų repetavome. Eidamos pas pirmokus, truputį drebėjome, bet tuo pačiu degėme nekantrumu pasidalyti savo kūryba. Kai sekėme sakmes, mažieji draugai rimtai į mus žiūrėjo ir buvo matyti, jog labai įdėmiai klausėsi. Manau, jiems tikrai buvo labai įdomu ir smagu klausytis mūsų sukurtų sakmių, kaip ir mums jas sekti.” 

   Kokia šio apsilankymo vertė? Pradinukams šis apsilankymas – tinkamas įvadas pamokai, susijusiai su tautosakos skaitymu, suvokimu, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne tik puiki viešojo kalbėjimo treniruotė, bet ir galimybė atskleisti savo kūrybiškumą, išmonę.    

 Pirmasis išbandymas – testas, kuriame reikėjo parašyti, su kokiu veiksmu susijęs vardinamas pavadinimas. Visai neblogai pavyko. Po testo visi prisiminė veiksmų komponentus. Ketvirtokams taip pat teko prisiminti veiksmų atlikimo tvarką ir patikrinti, ar teisingai nurodyta veiksmų atlikimo tvarka. Pagal lipdukus su numeriais mokiniai buvo suskirstyti į grupes. Kiekviena grupė gavo voką, kuriame buvo 11 kortelių su skaičiais, veiksmų ženklais ir skliaustais. Reikėjo iš kortelių sudėlioti teisingą veiksmų eilutę, kurios atsakymas yra 5. Šioje užduotyje teko nemažai galvą pasukti, ne visos komandos įveikė. Pamatę atsakymą nustebo, kad tikrai nesunku buvo. Kitos užduoties metu reikėjo iš duotų skaitmenų sudaryti mažiausią ir didžiausią skaičius, apskaičiuoti jų sumą ir skirtumą. Labai džiugino ketvirtokų nuoširdus sėkmės džiaugsmas. Taip pat sužinojo, kad galima žaisti matematinius žaidimus, kuris aprašytas uždavinio sąlygoje. Teisingas atsakymas buvo išrinktas balsavimo būdu. Paskutinėse užduotyse reikėjo nustatyti, koks skaitmuo turi būti vietoj kvadratėlio. Atsakymus rodė pirštais. 

Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertino savo darbą, t. y. kaip pasiruošę penktai klasei, puikiai gebėjo įsivertinti savo stipriąsias ir silpnąsias sritis. 

Sausio mėnesį ketvirtokai projekto „Kelionė į penktą klasę” metu matavosi penktoko suolą matematikos kabinete. Pamokos „Veiksmai su natūraliaisiais skaičiais” metu įsivertino kaip pasiruošę penktai klasei, ką dar turėtų išmokti, kad sėkmingai galėtų startuoti penktoje klasėje.

 Prieš pamoką matematikos mokytoja mokinius pasitiko prie durų, kiekvienam mokiniui užklijavo lipduką su numeriu. Penktokai lentoje ketvirtokams buvo užrašę palinkėjimų, kas labai nudžiugino ketvirtokus. Pirmiausia išsiaiškino, kas yra natūralieji skaičiai, skaičius, skaitmuo, kiek yra skaičių ir skaitmenų, kokie pagrindiniai veiksmai. 

Pirmojo susitikimo metu aptarėme dantų funkcijas, kaip išlaikyti sveikus dantis, mitybos bei bakterijų įtaką dantų ėduonies atsiradimui. Antrojo susitikimo metu mokiniai turėjo progą įvertinti savo žinias atlikdami testą. Po teorinių žinių įvertinimo sekė praktinė užduotis – pademonstruoti dantų valymo techniką naudojant žandikaulio modelį. Veiklos paįvairinimui peržiūrėjome mokomuosius animacinius filmukus. Visi susitikime dalyvavę mokiniai gavo namų darbų – dantų valymo kalendorių, kurį turėjo pildyti drauge su visais šeimos nariais. Paskutinio – trečio susitikimo metu įvertinome užpildytus kalendorius bei apibendrinome gautas žinias. Mokiniai gražiai apipavidalino knygutes „Dantų ėduonies nugalėtojas“ ir visi drauge perskaitėme daktaro Kiškio istoriją. 

      Sostinės švietimo įstaigos atsinaujina – darbams skiriama daugiau kaip 16 mln. eurų. 

Plačiau skaitykite:

   Pirmas etapas, suprojektuoti žalių erdvių zonas. Bus pridėti mokyklos žemės planai su išmatavimais ir nuotraukos, tada pradėsime paišyti, diskutuoti, kurti projektinį zonų išdėstymą, kol pavyks rasti tobulą galutinį sprendimą, kurį publikuosime visiems …

   Antras etapas - tai pačios zonos projektavimas, kaip ji atrodys, kokie augalai, statiniai, įrengimai, detalus jų išdėstymas, publikuosime visiems galutinį brėžinį.

   Trečias etapas - tai įgyvendinimas, kur pirksim, kur pagalbos prašysim, kaip dirbsim, kiek turėsim finansų, kaip juos išnaudosim, tai yra viskas, kas surišta su įgyvendinimu. 

Visą eigą publikuosime tinklalapyje, kad kiekvienas galėtų žinoti kas vyksta, kokios pagalbos reikia, kokios problemos iškyla ….

*už mokyklos pastato esančiose žaliosiose erdvėse kurti parką;

*įrengti kelis ekologinius šiltnamiukus, kur vaikai patys užsiaugintų įvairių daržovių ir žalumynų;

*apželdinti ir sukomponuoti paradinę zoną;

*suprojektuoti terasą ar estradą renginiams, vykstantiems lauke (rugsėjo 1-oji , Bulviagalvis,

 Spindulio maratonas ir kt…….)