Tėvams
2021 m. birželio 6 d. / Vilija Mozurienė
Tėčiui (visiems Tėčiams)
Tu pirmasis vyras paėmęs mane ant rankų, nešiojęs, mylavęs mane. Pamenu save dar
ikimokyklinukę ir tas nedideles medines kaladėles su įvairių gyvūnų ir paukščių atvaizdais, kai vis
bėgdavau tavęs paklausti, kaip jas sudėti, kad žodis ar sakinys gautųsi. Ir dar atsimenu, kaip rūsyje iš
lentučių gamindavai mano lėlėms lovas. Ir net staliuką mano lėlės turėjo. Ilgai žaidžiau su jomis,
balkone net visus lėlių namus įsirengiau. Vėliau tu net gėdindavai mane “tokia jau didelė, bernai
turėtų rūpėti, o tu tik su lėlėm žaidi”.
O mokyklinis valsas… Pirmą kartą tuomet šokome abu valsą. O kiek namie mokinomės tuos
žingsnelius -viens, du, trys, viens, du, trys… Tu neblogas šokėjas buvai, pasakodavote, kaip
jaunystėje su mama iki paryčių šokdavote. Iš viso prisimenu tris mūsų valsus. Per mano vestuves
šokom abu, vėliau per Tavo ir Mamos auksines vestuves – aš su tavimi, o broliai su mama.
O mūsų kelionės…Nuo pat mažumės visa šeima kokiam mėnesiui kiekvieną vasarą važiuodavom
su savo volga. Perdavėte šitą kelionių geną dar dviem kartom į priekį.
Ir koks tu puikus Senelis buvai. Anūkai užaugo “ant tavo pasakų”. Arba pats jas skaitydavai, arba
prikurdavai. Pamenu, mėgstamiausia sūnaus knygelė buvo “Meškiukas Rudnosiukas”, šimtus kartų
jam skaitydavai, vėliau jau jis tau mintinai “skaitydavo”. Arba knygelė “Ką žmonės dirba visą dieną”.
Kiek ten fantazijos abiems būdavo prie
kiekvieno paveiksliuko. Va čia tai profesinis
orientavimas :).
Užaugo, Tėti, Tavo anūkai. Ir medžiai sode
užaugę – šaknys ir šakos plačiai išsišakoję. Ir
ta alyvinė obelis, kuri tau labiausiai
patikdavo, kiekvienais metais gausiai
pražysta ir duoda vaisius. Tikiuosi ir šiemet
obuolių bus. Ir gandralizdis toje pačioje
vietoje, tik nežinau, ar gandrai tie patys, ar
kiti…
Tėvams
2021 m. gegužės 1 d. / Dileta Opulskytė
Tas nuostabus žodis MAMA
Kol esame maži – Mama mums visas pasaulis. Kai užaugame, Jos
meilė ir rūpestis kasdien lydi mūsų žingsnius ir linki sėkmės.
Mama yra mylimiausias žmogus. ( Gytis )
Mama – tai mūsų pasaulis, nes ji mus pagimdė ir visada padeda. (
Adomas )
Mama mums kaip apsauga ir tikriausia meilė. ( Vedastas )
Mama – tai toks žmogus, kuris užjaučia, padeda, pagiria. ( Lukas M.)
Mama yra mylimiausias žmogus pasaulyje, ji yra mūsų pasaulis. (
Gerda.)
Linkime kad gražiausi pavasario žiedai puoštų MAMOS rankas, o
mūsų meilė ir dėkingumas šildytų širdį.
Nuotraukų galerija
Tėvams
2021 m. balandžio 28 d. / Raminta Beinerytė
Psichologo pagalba tą pačią dieną
Dėl pandemijos ir karantino smarkiai prastėja tiek suaugusiųjų, tiek vaikų savijauta, o psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos tenka laukti net kelis mėnesius. Tačiau kai būtina skubi pagalba, kai sunku suvaldyti emocijas, reikia rekomendacijos dėl konkrečios situacijos ar žmogaus, kuris galėtų išklausyti, vis aktualesne alternatyva tampa emocinės pagalbos linijos.
Paramos vaikams centre veikiančioje “Tėvų linijoje” nemokamai, iš bet kurios Lietuvos vietos, galima gauti profesionalaus psichologo konsultaciją. Telefonu pagalba suteikiama tą pačią dieną, nei skambučių skaičius, nei trukmė nėra ribojama.
Daugiau informacijos: www.tevulinija.lt
Prisegti failai
Nemokamos psichologų konsultacijos.pdf
Tėvams
2021 m. balandžio 7 d. / Daiva Petraitienė
Būsimųjų pirmokų tėveliams
Mokymosi pradžia – didelių pasikeitimų metas ir išbandymas pačiam vaikui ir visai Jūsų šeimai.
Pirmoko sėkmė mokykloje didele dalimi priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas šeimoje. Vaikas
turi žinoti, kad 35 minutes reikės būti susikaupusiam, teks klausytis ir išgirsti.
Kaip Jūs galite padėti būsimajam pirmokui?
• Skatinkite vaiko savarankiškumą. Mokykite patį apsirengti, užsirišti batų raištelius.
• Skatinkite vaiką kalbėti. Nuolat leisdami laiką su vaiku kalbėkite, tarkite raides, skiemenis, žodžius,
pastebėkite ir perskaitykite įvairius užrašus.
• Skaičiuokite (kiek vaikas mato medžių, mašinų, namų ir pan.), lyginkite ko daugiau, ko mažiau.
• Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų.
• Mokykite netrukdyti savo sesutei, broliui, tėveliams, seneliams.
• Mokykite vaiką orientuotis erdvėje, nuolat vartokite žodžius kairė, dešinė, viršus, apačia ir pan.
• Mokykite saugiai naudotis žirklėmis.
• Mokykite dirbti su popieriumi. Leiskite vaikams jį plėšyti, brėžkite ir kirpkite įvairias figūras.
• Leiskite naudotis liniuote.
• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
• Skatinkite vaiką kalbėtis apie mokyklą.
• Mokykite vaiką nebijoti pasisakyti.
• Mokyklines prekes pirkite kartu su vaiku ir apie tai kalbėkitės. Nepirkite visų priemonių iš karto.
• Supažindinkite ir aptarkite su vaiku pasikeisiantį dienos režimą.
• Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą.
• Mokykite vaiką teisingai laikyti pieštuką ir tvarkingai spalvinti.
• Mokykite vaiką saugiai elgtis gatvėje. Supažindinkite su keliu į mokyklą.
Nesielvartaukite, kad negalite duoti savo vaikams visų geriausiųjų pasaulio dalykų. Atiduokite visa,
ką geriausia turite savyje.
Nuotraukų galerija
Tėvams
2021 m. kovo 26 d. / Sonata Pušinskienė
Popietė su tėveliais prie arbatos puodelio
Jau beveik penki
mėnesiai, kai mūsų visų kasdienybė pasikeitė neatpažįstamai: dirbame ir mokomės
per nuotolį, organizuojame trišalius pokalbius, sprendžiame įvairius klausimus,
bet ir perkeliame tėvų susirinkimus į virtualią erdvę.
Anksčiau daugelis tėvelių
vengdavo lankytis mokyklos susirinkimuose,
teisindamiesi, kad yra užsiėmę, pavargę, neturi laiko, bet situacija
pasikeitė kardinaliai.
Prasidėjus nuotoliniam mokymui, tėvai iš pasyvių ugdymo proceso
stebėtojų tapo aktyviais mokytojų pagalbininkais. Nuotolinis mokymasis
suvienijo mokytojus ir tėvelius, bendravimas tapo atviresnis ir nuoširdesnis.
Tai iliustruoja
kovo 25 d. vykusi 5a klasės tėvelių virtuali popietė „Prie arbatos puodelio“
Teams aplinkoje, aptariant mokinių pažangą ir asmeninius pasiekimus. Tokie
pokalbiai dar labiau apjungia, sušildo ir leidžia bendradarbiauti tarpusavyje
bei stiprinti pasitikėjimą vieni kitais.
Tėvams
2021 m. kovo 17 d. / Kristina Urbutytė
Kaip ugdyti foneminį suvokimą?
Foneminis suvokimas
– tai gebėjimas skirti kalbos garsus jų klausantis. Svarbu suprasti, kad tai
nėra klausos sutrikimas.
Foneminio suvokimo
neišlavėjimas (trūkumas) – negebėjimas skirti panašiai skambančių
kalbos garsų (I-Y, U-Ū, S-Z, K-G, Š-Ž, P-B, T-D, O-UO, E-Ė). Dėl foneminio
suvokimo neišlavėjimo vaikai sunkiau taria ilgesnius žodžius(kaklaraištis →
kakraišti), praleidžia garsus ir skiemenis (šarka → arka),
kalbos garsai sukeičiami vietomis (langas → anglas), painioja kalboje panašiai
skambančius žodžius (kalva → galva, stogas → storas, kasa → rasa) arba blogiau
supranta greitą kalbą.
Nuo foneminio suvokimo įgūdžių
priklauso vaiko gebėjimas taisyklingai tarti garsus, skaitymo ir rašymo
mokymasis.
Pratimai, lavinantys foneminį
suvokimą:
- Klausyti įvairaus beldimo ir jį atkartoti;
- Pakartoti skiemenis, skiemenų eiles (pvz.: pa-ba-po, sa-ša-so, ta-da-to, ka-ki-ga…);
- Nustatyti, ar nurodytas garsas yra garsų eilėje, skiemenyse, žodžiuose (pvz.: suplok, kai išgirsi garsą Š tarp kitų garsų – a, e, i, Š, o, p, Š…; skiemenyse – sa, ŠA, ko, mė, sė, AŠ…; žodžiuose – ŠAKA, sako, lapė, saga, ŠIENAS…);
- Atrinkti daiktus ar paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
- Nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą (pvz.: ŠAKA, pirmas garsas Š, paskutinis garsas A); ·
- Nustatyto garso vietą žodyje (žodžio pradžia – pirma raidė, vidurys, galas – paskutinė žodžio raidė);
- Sugalvoti kuo daugiau žodžių, prasidedančiu nurodytu garsu (pvz.: garsas A – asilas, ašara, akmuo…);
- Pradėti žodį, o vaiko paprašyti sugalvoti kuo daugiau to žodžio pabaigų (pvz.: La… – laša, lapė, lapas, lakas ir t.t.).
Garsinės analizės ir
sintezės mokymas:
- Išklausyti sakinį, suskaičiuoti žodžius, pasakyti, koks pirmas žodis, antras, trečias…;
- Skiemenuoti žodžius, pasakyti, kiek skiemenų turi žodis, koks yra pirmas skiemuo, antras, trečias;
- Tęsti žodžių grandinėlę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesnio žodžio paskutiniu skiemeniu: mala-laka-kala-lapė-pėda-davė-vėrė-rėkė-kėdė-dėžė-žėri;
- Prie duoto žodžio pridėti raidžių, kad pasikeistų žodis (oras-voras); pakeisti žodyje esančias raides taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (musė-pusė), sukeisti žodžio skiemenis taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (kala-laka, ragas-garas);
- Sudėti galimus žodžius iš skiemenų ar raidžių (skiemenys: var, lie, ka, na, pa, ko, iš skiemenų sudaryti žodžiai: varna, liepa, lieka, varpa, kopa ir pan.);
- Įrašyti praleistas raides žodžiuose;
- Žodžiuose ar tekstuose rasti klaidas, jas ištaisyti;
- Pildyti kryžiažodžius.
Tėvams
2021 m. kovo 14 d. / Kristina Urbutytė
Logopedinė pagalba mokykloje
Logopedė – tai mokykloje
dirbanti švietimo pagalbos specialistė, padedanti vaikams, turintiems kalbėjimo
ir kalbos bei kitų komunikacijos sutrikimų. Klaidinga galvoti, kad logopedė
padeda tik tiems, kurie turi tarimo sutrikimų. Logopedė pagelbėja ir tiems,
kurių kalba neatitinka amžiaus normų (skurdus žodynas, kalbant nederinamos
žodžių galūnės, sunku rišliai papasakoti apie save, patirtą įvykį ar
perskaitytą tekstą, knygą, taip pat ir tiems, kurie patiria skaitymo ir rašymo
sunkumų.
Kaip organizuojama logopedinė pagalba?
- Rugsėjo mėnesį logopedė įvertina visų priešmokyklinių grupių ir pirmokų tartį, foneminį suvokimą bei rišliąją kalbą. Su 2-8 klasės mokiniais darbas tęsiamas (jei kalbėjimo ar kalbos sutrikimas nebuvo įveiktas praėjusių mokslo metų pavasarį). Taip pat jei klasių auklėtojos ar lietuvių kalbos mokytojos pastebi, kad mokinys(-ė) turi problemų susijusių su kalba, skaitymu ar rašymu, kreipiasi į logopedę, informuodami apie susidariusią situaciją.
- Logopedė, gavusi tėvų sutikimą įvertinti jų vaiko kalbą, atlieka išsamų kalbos tyrimą.
Išsamų kalbos tyrimą sudaro:
- Artikuliacinio aparato ir tarties įvertinimas – apžiūrima, ar nėra jokių kliūčių vaiko kalbėjimo taisyklingumui (liežuvio, lūpų, žandikaulio jautrumas, dantys ir jų sąkandis, liežuvio pasaitėlis, gomurys). Prašoma pakartoti atskirus kalbos garsus, skiemenis, žodžius.
- Foneminio suvokimo vertinimas – patikrinama, kaip vaikas skiria panašiai skambančius garsus ir žodžius, kaip geba juos pakartoti.
- Kalbos gramatinio taisyklingumo vertinimas – tikrinama, ar vaikas geba sudaryti žodžius pagal duotą pavydį, kaip žodžius derina tarpusavyje (linksniu, skaičiumi, gimine), kaip sudaro sakinius.
- Žodyno vertinimas – patikrinama, ar vaiko žodynas atitinka amžių. Vaiko prašoma įvardinti paveikslėliuose vaizduojamus daiktus, veiksmus, apibūdinti, kaip atrodo daiktai, kokie jie yra. ü Rišlaus pasakojimo vertinimas – vertinama, kaip vaikas sugeba pasakoti pagal paveikslėlius ar patirtą įvykį, atpasakoti girdėtą tekstą (žiūrima, ar atskleidžiama pagrindinė mintis, ar sakiniai nuoseklūs, ar nėra esminių pakeitimų).
- Rašymo ir skaitymo įgūdžių vertinimas – tikrinami vaiko parašyti ir nurašyti žodžiai, sakiniai, tikrinama skaitymo kokybė.
Nustačius kalbėjimo ar kalbos sutrikimą, tėvams
paruošiamas vaiko aprašymas, kuriame atskleidžiami kalbėjimo ir kalbos
gebėjimai ir sunkumai. Gavus tėvų sutikimą pradedamos organizuoti
logopedinės pratybos (individualios, pogrupinės (2-4 vaikai), grupinės (5-8
vaikai).
Logopedinių pratybų metu:
- Atliekama artikuliacinė mankšta – pratimai, skirti žandikaulio, lūpų, liežuvio judesių lavinimui;
- Mokoma tarti tuos kalbos garsus, kurių vaikas netaria ar taria netaisyklingai. Išmokus taisyklingai tarti garsus, jų tarimas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose;
- Formuojami foneminio suvokimo įgūdžiai – mokoma skirti panašiai skambančius kalbos garsus, žodžius, atrenkami paveikslėliai, kurių pavadinimai prasideda nurodytu garsu, nurodoma garso vieta žodyje (pradžia, vidurys, pabaiga), sakoma kuo daugiau žodžių, kuris prasideda nurodytu kalbos garsu ir t.t..
- Plėtojamas žodynas – mokoma pasakyti daiktų pavadinimus, jų apibūdinimus, įvardijamos daikto savybės (švelnus-šiurkštus, kietas-minkštas, rūgštus-saldus ir t.t.), vartojami sinonimai (meška-lokys), palyginimai (bailus kaip kiškis), vaizdingi posakiai, erdvę ir laiką reiškiantys žodžiai (arti-toli, aukštai-žemai, viršus-apačia, šiandien, rytoj, vakar, poryt ir pan.);
- Kalbos gramatinio taisyklingumo formavimas – mokoma kaityti kalbos dalis linksniais, taisyklingai vartoti prielinksnius, derinti skaitvardžius ir daiktavardžius, būdvardžius ir daiktavardžius tarpusavyje, pagal pavyzdį sudaryti priesaginius ir priešdėlinius žodžius, vartoti įvairias žodžių formas kalboje;
- Atsižvelgiant į rašto darbų ir skaitymo klaidų pobūdį, atliekamos įvairios užduotys rašymo ir skaitymo sutrikimams įveikti.
Labai svarbu suprasti, kad tėvai yra labai svarbūs vaiko pagalbininkai. Tėvai visada gali pasidomėti, kaip jie gali padėti savo vaikui.
Logopedės Kristinos Urbutytės konsultacijos tėvams vyksta trečiadieniais 16:30-17:30.
Tėvams
2020 m. rugsėjo 21 d. / Rasa Petrikienė
Dėl priešmokyklinio ugdymo sąskaitų už ugdymą gavimą el. paštu
Gerbiami priešmokyklinių grupių vaikų tėvai/globėjai,
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad norėdami gauti sąskaitas už ugdymą elektroniniu paštu, Jūs turite Vilniaus miesto darželių informacinės sistemos (https://svietimas.vilnius.lt/)
skiltyje ,,Sąskaitos” pažymėti varnelę, kuria išreikšite sutikimą gauti sąskaitas už ugdymą elektroniniu paštu.
Atkreipiame dėmesį, kad el. sąskaitos bus gaunamos tik tuo atveju, jei Jūs skiltyje pažymėsite varnelę.
Elektroninės sąskaitos bus siunčiamos sistemoje nurodytais kontaktais, todėl prašoma būtinai patikrinti nurodytus kontaktinius adresus e. sistemoje, ar jie nepasikeitę. Jei duomenys pasikeitė, būtinai juos atnaujinkite.
Pateikiamas darželių informacinės sistemos ekranvaizdis, kuriame aiškiai pavaizduota, kur Jūs turėtumėte uždėti varnelę, norėdami gauti sąskaitas už ugdymą el. paštu:
Tėvams
2020 m. liepos 1 d. / Rasa Petrikienė
Informacija dėl visuotinio priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamo maitinimo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
Informuojame, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos
socialinės paramos mokiniams įstatymo nuostata dėl visuotinio priešmokyklinukų
ir pirmokų nemokamo maitinimo, pagal kurią nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
mokiniai, kurie mokosi visose mokyklose, įskaitant nevalstybines
mokyklas ir darželius, pagal priešmokyklinio ugdymo programą (toliau -
priešmokyklinukai) ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje (toliau -
pirmokai), įgyja teisę į nemokamus pietus, nevertinant šeimos pajamų. Šią
teisę įgyja ir globojami vaikai, todėl dėl nemokamo maitinimo mokiniams gali
kreiptis ir vienas iš vaiko globėjų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio
14 d. įsakymu Nr. 30-90/19 „Dėl mokinių nemokamam maitinimui skirtiems
produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžių nustatymo“ nustatytas mokinių nemokamam
maitinimui skirtiems produktams įsigyti lėšų, skiriamų vienai dienai vienam
mokiniui dydis pietums priešmokyklinių ir pirmų klasių
mokiniams – 1,54 Eur.
Kad pirmokui ar priešmokyklinukui būtų skirti nemokami pietūs naujais
2020/2021 mokslo metais, tėvai (globėjai) turi pateikti prašymus. Prašymus
galima pradėti teikti jau nuo 2020 m. liepos 1 d. Užpildytą prašymą-paraišką gauti socialinę paramą mokiniams (SP-11 forma
pridedama) galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Socialinių išmokų skyriui arba mokyklos, kurioje mokinys mokosi, administracijai. Mokyklos administracija gautą pareiškėjo užpildytą prašymą-paraišką (prisegtas failas) ne vėliau
kaip kitą darbo dieną perduoda Socialinių išmokų skyriui paštu arba
elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroninėmis priemonėmis teikiamas prašymas
turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas
elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir
nepakeičiamumą).
Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, besikreipiantys į Socialinių išmokų
skyrių, nuo 2020 m. birželio 1 d. aptarnaujami adresu Kauno g. 3 tik iš anksto
užsiregistravus telefonu 8 700 35545 ir tik tais klausimais, kurių neįmanoma
išspręsti nuotoliniu būdu.
Prašymus-paraiškas galima teikti šiais būdais:
– el. būdu per Socialinės paramos šeimai
informacinę sistemą www.spis.lt ;
– prisijungus https://paslaugos.vilnius.lt → Socialinės
išmokos ir pasirinkus paslaugą Socialinės
paramos mokiniams skyrimas užpildyti prašymo formą, pasirašyti
ir skenuotą (nufotografuotą) dokumentą atsiųsti el. paštu: sis@vilnius.lt;
– telefonu 8 700 35545 (prašymą
besikreipiančio asmens vardu užpildys specialistas);
– siųsti adresu Kauno g.
3, LT-01314 Vilnius.
Raštus ir paklausimus galima teikti el. p.: sis@vilnius.lt, taip pat per elektroninio pristatymo sistemą (epristatymas.post.lt)
arba siųsti adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius.
Daugiau informacijos apie nemokamą mokinių maitinimą:
• paskambinus Socialinių išmokų skyriaus
bendruoju telefonu 8 700 35545;
• Lietuvos Respublikos socialinės paramos
mokiniams įstatymas (2006-06-13, Nr. X-686);
• Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2019-06-19 sprendimas Nr. 1-94 „Dėl socialinės paramos mokiniams teikimo
Vilniaus miesto savivaldybėje“;
• Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2019-06-26 įsakymas Nr. 30-1618/19 „Dėl Socialinės
paramos mokiniams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“;
• Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 30-90/19 „Dėl
mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžių
nustatymo“.
Prašymo-paraiskos gauti nemokamą maitinimą nevertinant pajamų SP-11(A) forma.docx
Tėvams
2020 m. vasario 25 d. / Lina Povilionienė
Socialinė parama mokiniams
