Kalbą sudaro:
- Žodynas,
- Garsų tarimas;
- Foneminė klausa;
- Gramatinė kalbos sandara;
- Rišlioji kalba.
Mokinys gali patirti sunkumų mokykloje, jeigu nors vienas paminėtas kalbos komponentas yra nepakankamai išlavėjęs.
Garsų tarimo trūkumai yra lengviausiai pastebimi, tačiau mokymuisi jie poveikį gali daryti tik tada, jeigu vaikas dėl aplinkinių kritikos vengia kalbėti. Rašto darbuose klaidos retesnės: kartais praleidžiama raidė (jeigu to garso netaria) arba keičiama kita raide.
Foneminė klausa – žmogaus gebėjimas skirti panašiai skambančius garsus žodyje. Nesusiformavus foneminei klausai, vaikas suvokia ne tai ką mes jam sakome, o tai ką jis išgirsta – kai ką tiksliai, o kai ką tik apytiksliai. Vaikai, turintys neišlavintą foneminę klausą, kalbėdami daro įvairių garsų keitimo klaidų, o rašydami painioja panašiai skambančių garsų raides: skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, ilgųjų ir trumpųjų balsių, e, ė ir ie, o ir uo balsių ir dvibalsių.
Labiausiai nukenčia kalba, kai sutrinka visos jos sritys. Vaikas netaisyklingai taria kalbos garsus. Kartais gali ištarti izoliuotus garsus, bet painioja juos kalbėdamas. Neskiria panašiai skambančių garsų. Silpni garsų analizės įgūdžiai. Geba įvardinti aplinkos daiktus, bet pasitaiko netikslių sąvokų. Nežino kai kurių apibendrinančių žodžių. Menkas sinonimų kiekis. Sakiniuose pasitaiko derinimo, prielinksnių parinkimo klaidų. Skaitymo įgūdžiai šių vaikų taip pat būna silpni. Nukenčia ir kitų dalykų mokymasis, kada reikia pasakoti, aprašyti, spręsti žodinius uždavinius ar pan.
Kalbos ir kalbėjimo sutrikimus galima įveikti arba sušvelninti. Kuo geriau pasiseka pašalinti – tuo geriau mokiniui sekasi mokytis. Korekcinis darbas vyksta logopedinių pratybų metu, tačiau tėvai ir patys gali padėti ugdyti savo vaiko kalbą. Pagrindinė taisyklė – daug bendrauti: pasakoti, ką veikiate, planuojate, matote, žinote, svajojate…

Dabartiniame pasaulyje kalba yra labai svarbi. Mums reikalinga
kalba, kad galėtume kalbėtis su kitais, juos išklausyti, skaityti ir
rašyti. Kalba mums leidžia smulkiai nupasakoti praeities įvykius
bei planuoti ateitį. Ji mums suteikia galimybę perduoti tam tikrą
informaciją iš kartos į kartą. Nors kalbėjimo geba yra įgimta, bet ji
turi būti žadinama toliau, taikoma gimtosios kalbos garsų sistemai
ir gramatikai vartoti. Be bendravimo su suaugusiuoju, vaikas
negalėtų pradėti kalbėti, būtų tik garsų kompleksai.
Pilnavertė komunikacija priklauso nuo kalbėjimo ir kalbos mokėjimo lygio.