Konferencija „Švietimas tvariam vystymuisi“
Vasario 25 d. Šiaulių Medelyno progimnazijoje vyko tarptautinė
metodinė – praktinė konferencija „Švietimas tvariam vystymuisi“.
Konferencijoje buvo pristatomi pranešimai, skirti tvarumo ugdymui
įvairiose švietimo įstaigose. Pagrindinė tema – kaip integruoti tvarumo
principus į ugdymo procesą, siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą ir
atsakingą požiūrį į aplinką nuo ankstyvo amžiaus. Plenarinius
pranešimus skaitė: gamtos fotografas, lektorius Marius Čepulis –
pranešimas „Mitai apie gyvūnus“; biologinės įvairovės specialistas,
edukatorius, lektorius Tomas Pocius – pranešimas „Išmanusis gamtos
tyrinėjimas: kaip technologijos praplečia mokymosi ribas“; VU Šiaulių
akademijos Botanikos sodo vadovas dr. Martynas Kazlauskas
pranešimas – „Gamtamokslinis ugdymas botanikos sode“. Konferencijos
dalyviai išklausę plenarinius pranešimus pasiskirstė į tris darbo grupes.
Pirmoje darbo grupėje buvo analizuojami tvaraus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo būdai
ugdymo įstaigose. Pranešėjai pristato įvairius metodus, kaip vaikams perteikti tvarumo idėjas per
praktinius užsiėmimus, kūrybines dirbtuves, STEAM metodikas bei tarptautinius projektus
(„Erasmus+“, „eTwinning“). Pavyzdžiui, vaikai gamina muzikos instrumentus iš antrinių žaliavų,
dalyvauja eksperimentuose, susijusiuose su biotechnologijomis, kuria produktus, tokius kaip
bioplastikas ar biodyzelinas, ir mokosi taikyti tvarumo principus technologijų pamokose.
Antroje darbo grupėje buvo nagrinėjamos įvairios tvarumo įgyvendinimo galimybės ugdymo
procese. Akcentuojamas vaikų ekologinio sąmoningumo ugdymas per žaidimus, patirtinį mokymąsi
ir praktines veiklas. Pristatomos idėjos, kaip kūrybiškai išnaudoti antrines žaliavas, organizuoti
interaktyvias veiklas, pavyzdžiui, kurti žaidimus ir mokymosi priemones iš perdirbtų medžiagų. Taip
pat aptariami STEAM strategijos taikymo būdai – skatinant vaikų eksperimentavimą, kūrybinį
mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus.
Trečioje darbo grupėje vyko diskusija apie tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant
tvarumo švietime. Pranešėjai iš įvairių šalių (Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos, Graikijos, Rumunijos,
Kroatijos) dalijasi savo patirtimi, kaip tvarumo idėjos integruojamos į mokymo programas, anglų
kalbos pamokas, specialųjį ugdymą ir kitus švietimo aspektus. Pabrėžiama, kad globalūs tvarumo
iššūkiai reikalauja bendrų pastangų ir mokinių įtraukimo į įvairias ekologines iniciatyvas.
Be šių temų, pranešimuose buvo pateikiama daug konkrečių pavyzdžių, kaip pedagogai įvairiose
ugdymo įstaigose kuria tvarias mokymo priemones – nuo skaitmeninių žaidimų iki interaktyvių
ugdymo priemonių, skatinančių aplinkosaugos vertybių puoselėjimą. Taip pat aptariama, kaip
mokyklos ir darželiai prisideda prie ekologiško gyvenimo būdo formavimo, pavyzdžiui, perdirbdami
medžiagas, kurdami žaliąsias edukacines erdves ir organizuodami aplinkosaugos projektus.
Pranešimuose pabrėžiama, kad tvarumo ugdymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklaus
švietimo, bendruomenės įsitraukimo ir kūrybiško požiūrio. Pranešėjų patirtys rodo, kad įtraukus
mokinius į aktyvią veiklą ir suteikus jiems galimybę eksperimentuoti, galima efektyviai formuoti jų
atsakingą požiūrį į aplinką ir prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius dirbo pirmoje darbo grupėje ir skaitė
pranešimą „Tvarumo įgyvendinimo galimybės technologijų pamokose“. Pranešime buvo rodomos
nuotraukos ir pateikta informacija apie tvarių mokymo priemonių gaminimą integruotose
technologijų ir gamtos mokslų, matematikos pamokose. Mokytojas pakomentavo portale „Vilnius
yra mokykla“ autorines pamokas, kuriose daug skiriama dėmesio edukacijoms netradicinėse
aplinkose – įvairiose Vilniaus miesto erdvėse: parkuose, pažintiniuose takuose, sveikatingumo ir
poilsio zonose. Pranešime buvo pateikti pavyzdžiai apie natūralių gamtinių medžiagų rinkimą,
panaudotų ir senų baldų, lentų, kitų medžio atliekų panaudojimą gaminant įvairius meniškus ir
praktiškai mokinių panaudojamus dirbinius.
Po pranešimų visi konferencijos dalyviai rinkosi kūrybines dirbtuves: stiklo draugystė, floristika
pamokoje, tvari mokymosi priemonė, vilnos sparnai, linksmosios kėdutės, kvapni žvakė.
Visi konferencijos dalyviai turėjo galimybę diskutuoti, užduoti klausimus pranešėjams ir prisirinkti
idėjų kaip praktiškai pritaikyti tvarumo idėjas ugdymo procese.
Metų Mokytojas – 2024
Sveikiname Rasą Buzienę - 
2024 metų Mokytoją!
Linkime ištvermės, sveikatos, kūrybiškumo, entuziazmo ir savo įkvepiančiu pavyzdžiu, kruopščiu darbu auginti Lietuvos pilietį. 

Progimnazijos mokytojai
Mokytojų bendrystė – didesnė mokinių sėkmė
     Jau kelis metus iš eilės Vilniaus lopšelis-darželis “Medynėlis” inicijuoja pedagogų dalijimąsi gerąja patirtimi ir organizuoja Vilniaus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų metodinę praktinę konferenciją “KŪRYBINĖS IDĖJOS+BENDRYSTĖ+INOVACIJOS 2024″.
     Šiais mokslo metais (lapkričio 14 d.) Vilniaus “Spindulio” progimnaziją konferencijoje atstovavo priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Inesa Jančioraitė-Tichomirova kartu su 3c klasės mokinėmis Saule Lauciute bei Tėja Šermukšnyte.
     Mokytoja Rasa konferencijos metu skaitė pranešimą tema “Sklandus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų kalbinės raiškos gebėjimų ugdymo(si) tęstinumas, formuojant ir stiprinant rišliojo pasakojimo įgūdžius”. Akcentavo vaikų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos įgūdžių silpnėjimą: siaurėja vaikų ekspresyvusis žodynas, kalba lėčiau įsisavinama, silpnėja skaitymo įgūdžiai, patiriami sunkumai suvokiant tekstą, teksto atpasakojimo gebėjimų prastėjimas, nesidomėjimas skaitymu ir knyga. Mokytoja rekomendavo formuoti ir stiprinti vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius, nes:
• rišliojo pasakojimo ypatybės ne tik atskleidžia bendrąją vaiko kalbos (fonetikos, gramatikos, leksikos) raidą (ar tos raidos  nesklandumus), bet ir yra patikimas būsimo rašytinės kalbos įsisavinimo kokybės rodiklis;
• rišliojo pasakojimo metodas gali būti laikomas universaliu ir visa aprėpiančiu, nes gali parodyti jaunesniojo amžiaus vaikų kalbos raidos būklę bei pasirengimą akademinėms veikloms;
• atsižvelgiant į praktikų (logopedų, psichologų, pedagogų ir kt.) rekomendacijas, rišliosios kalbos užduotys taikomos ne tik kalbos raidos tyrimams, bet ir atliekant vertinimą ar teikiant logopedinę pagalbą bei psichoterapiniams tikslams. 
     Mokytoja Inesa pristatė pranešimą tema “Inovatyvių ugdymo(si) metodų taikymas pamokose”, kurio metu papasakojo apie inovatyvių ugdymo(si) metodų naudą mokiniams:
• taikant inovatyvius ugdymo(si) metodus pamokose mokiniams leidžiama įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir geriau išmokti jas taikyti praktinėje veikloje, susipažinti su įvairiais praktinio taikymo būdais ir metodais. Mokiniai gali lavinti savo gebėjimus ne tik pamokose, bet ir popamokinėje veikloje;
 • bendradarbiaudami su mokytojais, savarankiškai ir su minimalia pagalba atlieka gautas kūrybines užduotis ir jas įgyvendina pamokų metu ir projektinėje veikloje;
 • inovatyvių metodų gausa padeda dalyvauti parodose, konkursuose, vedant integruotas pamokas, kuriant bei dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.
     Tiek pradinio ugdymo mokytoja, tiek jos mokinės pateikė įvairių programėlių, aplikacijų pavyzdžių: ”Plickers”, “Eduten playground”, “Wordwall”, “Classroomscreen”, “mozaBook”, “Scratch” bei kokias užduotis, veiklas mokiniai gali jų pagalba atlikti. Matant akivaizdžius mokinių įgyvendintus projektus, pasitelkus inovatyvius metodus į pagalbą, nekyla abejonių, dėl jų naudingumo ir vertės šiuolaikiniame ugdymo(si) procese.
                                                                                                  Nenustokime dalintis ir bendradarbiauti!
                                                                                                                 Mokytojos Rasa ir Inesa
Tarptautinė stažuotė KLAX ugdymo įstaigų tinkle Berlyne
  Rugsėjo 25-28 d.d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos soc.pedagogė Lina Povilionienė lankėsi KLAX ugdymo įstaigų tinkle Vokietijoje (Berlyne). Šio tinklų ugdymo įstaigų Vokietijoje yra net 30. KLAX tinklą sudaro ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio  ir pedagogų profesinio rengimo centrai. Vaiko gebėjimai, jų pokytis nuolatos stebimi ir fiksuojami specialiuose aplankuose (portfolio), kurie keliauja kartu vaiku visais ugdymo etapais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų emociniam ugdymui, kūrybiškumui. STEAM ir meninės veiklos-mokymosi proceso pagrindas. Mokiniai turi visas galimybes teorines žinias pritaikyti praktiškai. Vyresnių klasių mokiniai turi galimybę iš antrinių žaliavų kurti įvairius produktus, kuriuos parduoda internetinėje platformoje. 
Visose įstaigose jaučiasi labai šilta mokytojų mokinių santykiai. Kiekvienas rytas prasideda nuo bendro klasės vadovų susitikimo su auklėtiniais, aptariami dienos planai, o pamokų pabaigoje vyksta refleksija.
Man gera būti mokytoja
Labai dažnai išgirstame, kad mokytojo profesija nepopuliari,
nesiryžtame skatinti savo artimųjų ar draugų rinktis šios
profesijos. Vienus išgąsdina neribotos darbo valandos,
kitus tėvelių priekaištai, nevaldomas mokinių elgesys ar
kartais ne laiku ištartas reiklus kolegų, o gal administracijos
žodis.
O ar yra tokia profesija, kuri nereikalautų atsakomybės,
kantrybės, nerimo ir jaudulio? Manau nėra. Galbūt kitos
profesijos skiriasi tuo, kad jas įgydami mes renkamės,
svarstome galimybes tobulėti, uždirbti ar išgarsėti …, o
mokytojais dažniausiai mes gimstame.
Dar būdama penkerių metų, darželyje įkurdavau mokyklėlę,
kurioje skaitydavau pasakas savo grupės vaikams, mokiau
juos rašyti, pabardavau jei neklausydavo, organizuodavau
jiems pasirodymus… Juokinga visa tai prisiminti, bet jau
tada žinojau, kad užaugus būsiu mokytoja. Ir dabar
prabėgus 26 darbo metams, drąsiai galiu teigti ,,esu ten,
kur ir turiu būti“.
Atsimenu ir savo pirmąsias pamokas ir pirmuosius
pašnekesius su mokiniais ir jų tėveliais. Buvo nedrąsu, jie augo, o su jais augau, mokiausi, tobulėjau
ir aš.
Mokykla man kaip antrieji namai. Kiekvieną rytą čia susirenka būsimi gydytojai, verslininkai,
pardavėjai, policininkai ir dar nežinantys kuo bus užaugę mano mokiniai. Jie visada atviri, linksmi,
padūkę ir jiems labai svarbus yra dėmesys, palaikymas, rūpestis ir supratimas. Mokykloje gera, nes
čia malonūs kolegos, padėjėjai ir visada skubantys į pagalbą mūsų vadovai.
Aš dar nepavargau ir aš dar laukiu kiekvienos rugsėjo 1-osios, kada galėsiu sugrįžti į ten, kur antri
mano namai.
Tad gerbkime mokytojus, apkabinkime juos, nes jie kiek galėdami padeda jūsų vaikams.
Progimnazijos mokytojų vizitas Jungtinėje Karalystėje, Kembridže
   Balandžio 12-14 dienomis progimnazijos vadovų ir mokytojų komanda lankėsi Jungtinėje Karalystėje, Kembridže. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. keliose “Spindulio” progimnazijos klasėse pradėsime  diegti tarptautinę Kembridžo ugdymo programą. Tai pilotinis projektas ir tikimės, kad po kelerių metų į šią programą įsijungs daugiau progimnazijos klasių ir mokytojų. Nuo rugsėjo 1 d. tarptautinė Kembridžo programa bus diegiama dar keliose sostinės mokyklose. 
    Tad “Spindulio” mokytojų kelionės į Kembridžą tikslas ir buvo iš arčiau susipažinti su Kembridžo ugdymo programa, jos filosofija, pasisemti naujų idėjų, pamatyti ir pajausti vieno seniausio Europos universiteto istoriją, tobulinti anglų kalbos įgūdžius,  pasisemti įkvėpimo bei ryžto pradėti diegti mūsų mokykloje pasaulyje pripažintą tarptautinę Kembridžo ugdymo programą.
     Vizito Kembridže metu susitikome su tarptautinių švietimo programų koordinatoriais, aptarėme mūsų mokyklos ir mokytojų siekius bei galimybes tapti Kembridžo švietimo programos dalimi. Mokyklos komandos susitikimas su Kembridžo programos vadovybe vyko Kembridžo universiteto spaudos ir vertinimo būstinėje. Ten pat apsilankėme senojoje Kembridžo universiteto spaustuvėje.
   Per likusį viešnagės laiką susipažinome su Kembridžo miestu, senuoju universitetu, kolegijomis, vaikščiojome istorija alsuojančiomis gatvelėmis, gėrėjomis gotikinėmis bažnyčiomis, į tvirtoves panašiais universiteto ir kolegijų pastatais, jų kiemeliais bei žydinčiais parkais ir skverais. Aplankėme keletą muziejų ir parodų, sutikome daug jaunų žmonių, vykome į ekskursiją, kurią anglų kalba vedė Kembridžo universiteto studentas.  Parsivežėme puikius įspūdžius, šūsnį namų darbų bei norą dirbti ir tobulėti. 
    Tikimės, kad tarptautinės Kembridžo programos diegimas skatins mokinius ugdyti(is) aukštesnio lygio mąstymo įgūdžius – problemų sprendimo, kritinio mąstymo, savarankiško tyrimo, bendradarbiavimo ir argumentavimo. Tai  įgūdžiai, kurie išliks visą gyvenimą, paruošiant mokinius tolimesniam gyvenimui. 
Seminarai mokytojams sausio mėnesį
  1. 2024 m. sausio 3-4 d. seminaras mokytojams “Dirbtinis intelektas mokytojų rankose”:
                Sausio 3 d. 12 val., bibliotekoje,
                Sausio 4 d. 9 val., bibliotekoje.
Lektorė  Ingrida Kupčiūnienė

   2. 2024 m. sausio 17 d. 13 val. seminaras mokytojams 
“Įtraukiojo ugdymo organizavimo ypatumai ir autizmo  spektro ar kitą raidos sutrikimą turinčio vaiko ugdymo programų pritaikymas”.
 Seminaras vyks 105 kab. 
Lektorė  Eglė Kairelytė – Sauliūnienė 
Metų Mokytojas – 2023
Mokytojų edukacinė išvyka
Saulėtą birželio 16d. popietę „Spindulio“
progimnazijos mokytojai išvyko į pažintinę kelionę į
Balstogę (lenk. Belostokas). Šis miestas XVIII a.
priklausė vienam turtingiausių Lenkijos žmonių,
šalies etmonui – K. Branickiui. Mieste yra keli
muziejai ir teatrai, 6 kino teatrai, filharmonija, 16
bibliotekų ir 6 universitetai.
Mokytojai pasivaikščiojo Branickio rūmų soduose,
klausėsi barokinės muzikos, džiaugėsi įspūdingomis
gėlių kompozicijomis, retais augalais bei
elegantiškomis skulptūromis. Aplankė Šv. Mergelės
Marijos arkikatedrą baziliką, pasivaikščiojo
Koščiuškos turgaus aikštėje, grožėjosi baroko stiliaus miesto Rotuše.
Didžiulį įspūdį paliko kunigaikščio Juzefo Poniatovskio parkas,
kuriame įrengti šviečiantys fontanai.
Aplankyta Balstogėje ir esperanto kalbos kūrėjo L. Zamenhofo
skulptūra.
Ši išvyka ne tik leido pailsėti, pabendrauti vieni su kitais, bet ir
praplėtė akiratį. Mokytojams Balstogė paliko didžiulį įspūdį ne tik
savo gamta, kultūrinių vietų gausa, bet ir įstabiais architektūriniais
šedevrais.
Visos „Spindulio“ progimnazijos bendruomenės vardu dėkojame
išvykos organizatorėms ir kuratorėms – pradinių klasių mokytojai V.
Baranauskienei ir lietuvių kalbos mokytojai N. Kaselytei už iniciatyvą
ir puikiai praleistą laiką drauge.
Pažintinė mokytojų išvyka
  Turbūt ne vienam kyla klausimas, ką mokytojai veikia mokinių atostogų metu. Taiso darbus, skaito knygas, keliauja, o gal mokosi?! Visi atsakymai – teisingi, nes mokinių atostogos suteikia galimybę mokytojams poilsį suderinti su profesine veikla, pabendrauti vieniems su kitais, smagiai praleisti laiką bei  įgyti naujų žinių. 
   Lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo mokytojams pažintinę edukacinę išvyką po Ukmergės raj. apylinkes.
  Balandžio 11 d. progimnazijos mokytojai lankėsi XVI a. pradžioje statytoje ir rekonstruotoje Siesikų dvaro pilyje, kur turėjo galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais, daugiau sužinoti apie  čia gyvenusių kilmingų didikų Siesickių giminę.
  Neišdildomą įspūdį paliko ir pasivaikščiojimas po Ukmergės senamiestį, kuris sužavėjo mokytojus įvairių stilių mūriniais pastatais,  maldos namais ir kitais istoriniais objektais. Pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis priminė kadaise stovėjusios Vilkmergės pilies laikus, o balandžių skulptūros Ukmergėje priminė apie tarptautinio metalo meno plenero dalyvių darbus iš viso pasaulio.
  Pasigrožėjus Ukmergės krašto vaizdais, mokytojai turėjo galimybę paskanauti krosnyje keptu kugeliu su spirgais ir grietine bei apsilankyti prezidento A. Smetonos dvare. Čia mokytojai  susipažino su A. Smetonos šeimos gyvenimu, dvaro interjeru, išlikusiais asmeniniais daiktais ir nuotraukomis, turėjo galimybę išgirsti pikantiškų pasakojimų apie jo žmoną Sofiją Smetonienę. Pajusti tikrą tarpukario dvasią mokytojams padėjo dvare įkurtas namų kino teatras, bylojantis apie  autentiškus to meto svarbiausius prezidento A. Smetonos vizitus po Lietuvą,  svarbius susitikimus bei kadrus iš medžioklės.
  Mokytojai lankėsi ir 1935 m. prezidento įkurtoje vienoje moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje surinkta nemažai leidinių, nuotraukų, metodinių priemonių, namų ūkio rakandų, atkurta autentiška mokytojo darbo ir gyvenamoji aplinka.
   Pažintinė edukacinė išvyka leido mokytojams pailsėti, įgyti naujų žinių, sustiprinti pilietinį tapatumą ir ugdyti pagarbą Lietuvos praeičiai.
   Ačiū idėjos iniciatorei už padovanotą smagų laiką kartu!