Pažintinė mokytojų išvyka
  Turbūt ne vienam kyla klausimas, ką mokytojai veikia mokinių atostogų metu. Taiso darbus, skaito knygas, keliauja, o gal mokosi?! Visi atsakymai – teisingi, nes mokinių atostogos suteikia galimybę mokytojams poilsį suderinti su profesine veikla, pabendrauti vieniems su kitais, smagiai praleisti laiką bei  įgyti naujų žinių. 
   Lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo mokytojams pažintinę edukacinę išvyką po Ukmergės raj. apylinkes.
  Balandžio 11 d. progimnazijos mokytojai lankėsi XVI a. pradžioje statytoje ir rekonstruotoje Siesikų dvaro pilyje, kur turėjo galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais, daugiau sužinoti apie  čia gyvenusių kilmingų didikų Siesickių giminę.
  Neišdildomą įspūdį paliko ir pasivaikščiojimas po Ukmergės senamiestį, kuris sužavėjo mokytojus įvairių stilių mūriniais pastatais,  maldos namais ir kitais istoriniais objektais. Pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis priminė kadaise stovėjusios Vilkmergės pilies laikus, o balandžių skulptūros Ukmergėje priminė apie tarptautinio metalo meno plenero dalyvių darbus iš viso pasaulio.
  Pasigrožėjus Ukmergės krašto vaizdais, mokytojai turėjo galimybę paskanauti krosnyje keptu kugeliu su spirgais ir grietine bei apsilankyti prezidento A. Smetonos dvare. Čia mokytojai  susipažino su A. Smetonos šeimos gyvenimu, dvaro interjeru, išlikusiais asmeniniais daiktais ir nuotraukomis, turėjo galimybę išgirsti pikantiškų pasakojimų apie jo žmoną Sofiją Smetonienę. Pajusti tikrą tarpukario dvasią mokytojams padėjo dvare įkurtas namų kino teatras, bylojantis apie  autentiškus to meto svarbiausius prezidento A. Smetonos vizitus po Lietuvą,  svarbius susitikimus bei kadrus iš medžioklės.
  Mokytojai lankėsi ir 1935 m. prezidento įkurtoje vienoje moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje surinkta nemažai leidinių, nuotraukų, metodinių priemonių, namų ūkio rakandų, atkurta autentiška mokytojo darbo ir gyvenamoji aplinka.
   Pažintinė edukacinė išvyka leido mokytojams pailsėti, įgyti naujų žinių, sustiprinti pilietinį tapatumą ir ugdyti pagarbą Lietuvos praeičiai.
   Ačiū idėjos iniciatorei už padovanotą smagų laiką kartu!
Stažuotė Prancūzijoje
Šių metų vasario 27 – kovo 3 dienomis, pirmą
kartą mokytojo karjeroje, dalyvavau stažuotėje
Prancūzijoje, Puatjė mieste. Stažuotės tikslas buvo
susipažinti ir panaudoti gerąją Prancūzijos
pedagoginę patirtį, tobulinti socialinio ugdymo
mokytojų dalykines ir bendrąsias kompetencijas,
orientuotas į ugdymo proceso efektyvumo
didinimą. Semtis patirties iš kolegų prancūzų
važiavo 10 socialinių mokslų mokytojų iš visos
Lietuvos.
Pirmasis mūsų vizitas buvo Puatjė akademijos rektorate, kuris yra atsakingas už moksleivių
ugdymo užtikrinimą. Akademijos darbuotojai pristatė Prancūzijos švietimo sistemą, kuri iš dalies
yra panaši į mūsų, tačiau turi ir savų skirtumų. Prancūzijos švietimo sistemą sudaro:
Ikimokyklinis ugdymas, kuris nėra privalomas;
Pradinis ugdymas: 1–5 klasės;
Progimnazijos – (Prancūzijoje koledžai): 6–9 klasės;
Gimnazijos – (Prancūzijoje licėjai): 10–12 klasės;
Kaip ir Lietuvoje, mokslas Prancūzijoje yra privalomas iki 16 metų, veikia valstybinės ir privačios
mokyklos. Skirtingai nei Lietuvoje, Prancūzijos licėjuose tik nuo 11 klasės mokiniai turi pasirinkti 3
mokomuosius dalykus, kurių mokysis intensyviau ir jiems bus skiriama daugiau pamokų, o 12
klasėje pasilieka 2 dalykai. Taip mokiniai jau licėjuje yra ruošiami savo profesinei ateičiai.
Akademijoje pristatė ir įtraukiojo ugdymo svarbą. Apie 80 proc. visų negalią turinčių mokinių yra
integruoti į mokyklas. Jiems yra skiriami padėjėjai arba kuriamos atskiros klasės, kuriose yra
užtikrinamas jų mokymas(is). Likusi dalis mokinių, kurie turi sunkią negalią, mokosi sveikatos
įstaigose, kuriose dirba tam paruošti mokytojai.
Stažuotės metu aplankėme ir dvi Prancūzijos mokyklas (licėjus), kuriuose turėjome progą ne tik
pabendrauti su mokytojais, bet ir stebėti jų pamokas. Stebėjome socialinių – ekonominių mokslų
pamoką (lietuviškas atitikmuo būtų pilietinis ugdymas) bei istorijos pamoką. Pastebėjau, kad bent
jau tose pamokose, kuriose teko būti, mokytojai mažai arba apskritai nenaudoja vadovėlių.
Mokytojai turi savo asociacijas, kuriose dalinasi vieni su kitais įvairia medžiaga, informacija ir taip
ruošiasi būsimoms pamokoms. Mokiniai gauna paruoštą dalinamąją medžiagą, su kuria per
pamoką ir dirba. Pamokose dominavo mokytojo vaidmuo, kur mokytojas daugiau pasakoja, o
mokiniai konspektuoja. Mokytojas stengiasi mokinius įtraukti į diskusijas, mąstyti kritiškai. Labai
sužavėjo tai, kaip mokytojai laisvai jaučiasi pamokose, koks lengvas ir atviras yra bendravimas su
mokiniais. Įdomiausia stebint pamokas buvo tai, kad net ir nuvykus 2000 km nuo Lietuvos, pamokų
tipas labai nesiskiria ir, manau, Prancūzų mokytojai turėtų ir iš mūsų ko pasimokyti.
Kito vizito metu aplankėme ir Puatjė mokytojų rengimo universitetą. Norint tapti mokytoju,
pirmiausia reikia gauti bakalauro laipsnį, o tada galima stoti į Mokytojų rengimo universitetą,
kuriame studentams yra suteikiamas magistro laipsnis (studijų trukmė 2 metai). Po to studentai
laiko mokytojų egzaminą ir tada valstybė paskiria, kuriame regione mokytojas privalės dirbti. Iš
vienos pusės, tokia sistema atrenka tik motyvuotus žmones, kurie yra įsitikinę, kad nori dirbti
mokytojais ir po studijų beveik visada yra įdarbinami mokykloje. Lietuvoje daugelis studentų,
baigusių pedagogikos studijas, į mokyklas dažnu atveju dirbti nenueina ir pasirenka kitą profesinę
kryptį. Iš kitos pusės, Prancūzijoje mokytojai negali laisvai pasirinkti norimos mokyklos ar
gyvenamosios vietos, kas Lietuvoje, šiuo atveju, yra privalumas.
Paskutinis mūsų stažuotės vizitas buvo Akademinė tęstinių mokslų mokykla, kurioje mokytojai
gali keltis savo kvalifikaciją. Mokytojams yra organizuojami įvairūs seminarai, kursai ir kiti
užsiėmimai. Šioje akademijoje teko pabendrauti su mokytoju, kuris labai nuoširdžiai pasidalino
savo mintimis apie mokytojo profesiją Prancūzijoje. Visas problemas, kurias išsakė šios akademijos
mokytojas, galime išgirsti ir Lietuvoje: mokytojo darbas nėra vertinamas, darbo užmokestis yra per
mažas, mokytojai turi labai daug darbo, jaučiamas nemažas mokytojų trūkumas. Taip pat kaip ir
Lietuvoje, Prancūzijoje yra mėginama spręsti šias problemas, suteikiant mokytojams daugiau
pagalbos, keliant mokytojo profesijos prestižą.
Apibendrindamas stažuotės patirtį, galiu pasakyti, kad tai buvo viena mano geriausių patirčių
dirbant mokytoju. Stažuotės metu teko ne tik susipažinti su Prancūzijos švietimo sistema ir jos
problemomis bei pasiekimais, tačiau ir su puikia iš Lietuvos vykusia mokytojų komanda. Ši stažuotė
suteikė ir naujų žinių, praktinių įgūdžių bei daugiau pasitikėjimo savimi, savo daromu darbu ir noro
prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo. Tokios stažuotės turėtų būti organizuojamos
dažniau, o jose dalyvauti daugiau mokytojų.
Istorijos mokytojas
Gytis Mockus
Mokyklos mikroklimatas
2022 m. gruodžio 29 d. progimnazijos mokytojai dalyvavo seminare Mikroklimatas. Kas čia apie mus?”. Seminarą vedė  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų mokyklos mokymo programų vadovė, konsultantė Birutė Ruplytė.
    Seminaro metu išsikėlėme du uždavinius – pirma, išanalizuoti 2022 m. atlikto mikroklimato tyrimo vertinimą, palyginti jo duomenis su 2021 m. atliktu tyrimu bei antra, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti gerinant progimnazijos mikroklimatą. Tyrimus atliko MB “Saugi darbo vieta”, apklausoje anonimiškai dalyvavo 36 mokytojai, kurie atsakė į 21 klausimą (keletas atsakymų diagramų pristatyta nuotraukų galerijoje).  Lektorė B. Ruplytė pristatė tyrimo išvadas bei rekomendacijas. Bendri tyrimo duomenys mokytojus ir mokyklos vadovus nudžiugino. Visi tiriamieji rodikliai neturėjo didelio nuokrypio nuo normos. Išryškėjo kelios probleminės vietos, į kurias, vykdant darbo procesus, ateityje reikia atsižvelgti ir stengtis pakeisti arba pagerinti. Mokytojai, susipažinę su tyrimo rezultatais, pasidaliję į penkias darbo grupes, bandė atsakyti į klausimus: Ką mums sako tyrimų rezultatai? Kaip mes galvojame, veikiame, jaučiamės? Ką mes galime ir turime padaryti su tuo? Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti? Bendrose grupių diskusijose išsikristalizavo kelios mintys – tyrimų rezultatai yra geri, tačiau reikia daugiau bendrauti ir bendradarbiauti, išsisakyti bei išklausyti kitą nuomonę, ieškoti kompromisų, o svarbiausia mintis, nuskambėjusi seminare – mokytojai myli savo darbą.
  Antroje seminaro dalyje ISM lektorė pristatė pokyčių būtinybę ir mūsų reakciją į juos, diskutavome, kodėl bijome/nebijome pokyčių, ką prarandame su pokyčiais (saugumo jausmą, žinojimą, stabilumą, įpročius, vertingumą), kaip įveikti priešiškumą pokyčiams, įvardino tris pasipriešinimo pokyčiams lygius: kultūrinį (čia neveiks), asmeninį (kas man iš to?), intelektinį (nesuprantu). Pasak B. Ruplytės,  ne taip seniai pagrindinė siekiamybė buvo užtikrinti organizacijoje stabilumą ir radikalių pokyčių pasitaikydavo retai, tačiau šiandien organizacijos veikia ne tik reaguodamos į pokyčius, bet ir juos inicijuodamos bei valdydamos, nes šiandien stabilumas išlaikomas būtent pokyčių pagalba. 
 Ačiū gerbiamai lektorei B. Ruplytei už mikroklimato tyrimo pristatymą, išsakytas mintis ir padrąsinimą, kuriant bendraujančią ir besimokančią organizaciją.
 P.S. Tekste ir nuotraukų galerijoje panaudota lektorės mokomoji medžiaga.
Kūrybiškumo proveržis mokytojų sueigoje-konferencijoje
  2023 m. sausio 4-5 d. progimnazijoje vyko aštuntoji Mokytojų sueiga-konferencija “Gerosios patirties sklaida”. Šešiolika įvairių dalykų mokytojų ir specialistų (7 pradinių kl. ir 9 dalykų mokytojai) skaitė pranešimus apie geriausias, įdomiausias savo veiklų, pamokų patirtis, dalinosi pavyzdžiais, patarimais iš mokyklinio gyvenimo, pasakojo rimtus ir linksmus nutikimus pamokose. Dvi dienas klausėmės labai profesionalių šiuolaikiškų pranešimų bei praktinių mokymų. Norėtųsi  išskirti  pagrindines pranešimuose dominavusias temas: dalykinė integracija, klasių mikroklimatas, mokinių motyvacija, ukrainiečių mokymas, skaitymo ypatumai lietuvių ir anglų k. pamokose, skaitmeninių priemonių bei įrankių naudojimas. Daug dėmesio ir diskusijų sukėlė Lietuvos ir Anglijos mokyklų, jų mokinių ir mokytojų santykių palyginimai. Pranešimus paįvairindavo praktinės užduotys, jų netrūko abejose dienose (“išmaniosios grindys”, apskaičiavimai, kiek kofeino mokytojai suvartoja kasdien, “masažinis traukinukas” ir kt.). 
   Manau, kiekvienas mokytojas pasisėmė patirties iš kiekvieno pranešimo, kai kurie mintyse pasitikrino “ir aš taip darau”, išgirdo labai naudingų patarimų ir kilo begalė minčių, kaip keisti, įvairinti mokymo procesą, kaip tiesti tiltus gilesnei dalykinei integracijai, kaip padėti mokiniams mokytis. Tai pats geriausias kvalifikacijos kėlimo būdas, kai mokomės vieni iš kitų – mokytojai mokytojams.
   Liaudies išmintis byloja: “Norint kažką gauti – iš pradžių reikia duoti”. Taigi, vieni daug davė, kiti daug gavo. Tęsinio tikimės jau kitoje mokytojų konferencijoje. Ačiū visiems už įdomius, brandžius pranešimus. Geros kūrybinės kloties 2023 metais!
      Refleksija.
   ”Mokytojai, ačiū už jūsų pranešimus: už pasidalinimą gerąja profesine patirtimi, padidėjusią motyvaciją dirbti, minčių antplūdį, už malonią atmosferą, kai galėjome visi kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais, atradimais, inovacijomis. Prasidėjus naujiems metams linkiu visiems mokytojams, pagalbos specialistams tęsti savo suplanuotas veiklas įtraukiant naujus, kolegų išbandytus, metodus, būdus, priemones ar tiesiog patarimus, planuotis tarpdalykines integracijas, įgyvendinti naujas idėjas bei dalintis gerąja patirtimi. Ir toliau likite kūrybiški, išradingi, gebantys bendrauti ir bendradarbiauti bei nebijantys klysti”, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lilija Simonaitienė.
    “Mes, kaip ir daugelis mokytojų, prasidėjus naujiems metams sudarome naujus veiksmų planus, kaip gerinti ugdymo kokybę. Mokytojų sueigos metu išgirdome bendrą veiksmų planą, užkoduotą mokytojų pranešimuose: susitarimai, mokytis pačiam, išankstinis pasirengimas, pasitelkimas tinkamų priemonių darbui, veikti, nebijoti klysti, pagalba, gebėti susisteminti ir reflektuoti, organizuoti patyriminį ugdymą, ugdymą per žaidimus, projektinė veikla, aukšta motyvacija – udymo(si) sėkmė, būti empatiškiems ir svarbiausias virsmas – mokytojas yra mentorius. Mokytojas ne moko, o padeda mokiniams mokytis”, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Petrikienė.
                                   Pranešimų temos ir akimirkos iš jų – nuotraukų galerijoje.
Gerosios patirties sklaida. Mokytojų sueigos programa.
Išrinkta Metų mokytoja!
Jau dvyliktą kartą metų pabaigoje progimnazijoje mokytojai renka Metų Mokytoją.
Renkant kandidatą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: iniciatyvus, kūrybiškas, atsakingas, aktyvus, organizuojantis įvairias veiklas mokykloje, draugiškas, tolerantiškas, bendruomeniškas, pozityvus, gebantis bendradarbiauti, aktyviai dalyvaujantis metodinėje veikloje, skleidžiantis savo gerąją pedagoginio darbo patirtį progimnazijoje bei už jos ribų.   

2022 m. Metų Mokytoja tapo socialinė pedagogė 
Lina Povilionienė! 
“Vedliai” mokykloje
Technologinė kūryba skinasi kelią į pamokas
Kas gali geriau įvertinti švietimo inovacijas, jei ne mokytojai, ar ne?! Šią savaitę kartu su kitais EdTech Lithuania asociacijos nariais lankėmės Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, kur diskutavome kaip švietimo sistemą stiprina #EdTech startuoliai. Susitikime kartu su “Vedliais” dalyvavo mūsų mokytoja Rūta Šileiko iš Vilniaus “Spindulio” progimnazijos.  Rūta pasidalino, kaip technologijos praturtina jos pradinukų pamokas, o „Vedlių“ paruoštas turinys ir priemonės sugrąžina norą mokytis bei leidžia patirti sėkmę kiekvienam vaikui, nepaisant skirtingų gabumų! Dėkojame asociacijos kolegoms, Nacionalinė švietimo agentūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei kitiems susitikimo dalyviams už produktyvią diskusiją Kartu galime pasiekti tikrų proveržių švietimo srityje!
Respublikinė praktinė konferencija „ Vaiko kalba – vaiko pasaulis“
 Balandžio 19 d. vyko respublikinė praktinė konferencija „Vaiko kalba – vaiko pasaulis“.    Konferencijos tikslas – skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogus bendradarbiauti ir diskutuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymo temomis, skleisti gerąją pedagoginę patirtį ir keistis vertingomis idėjomis. 
  Konferencijos organizatoriai: Vilniaus lopšelis-darželis ,,Vieversys” ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas. Konferencijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyrius. 
  Vaikų kalbos raidai didžiulę įtaką daro pirmųjų gyvenimo metų patirtys, todėl pedagogo pareiga yra domėtis vaiko kalbos ugdymo inovacijomis, siekti užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui pagal jo unikalius poreikius. Išlavėję vaiko kalbiniai gebėjimai teigiamai paveikia visas jo gyvenimo sritis: gebėjimą mokytis, santykius su kitais, akademinius pasiekimus ir santykį su savimi pačiu. Įtraukiojo ugdymo kontekste, įstaigos susiduria su vis didesne ugdytinių poreikių įvairove ir ieškodamos idėjų, kaip užtikrinti ugdymo kokybę, sukuria įdomių priemonių, metodų ir kt. Konferencija suteikia galimybę pasidalinti savo atradimais profesinėje bendruomenėje, aptarti galimas perspektyvas, išryškinti problemas, kurioms reikia ieškoti sprendimų. 
  Konferencijos moto amerikiečių romanistės, novelių rašytojos ir poetės Ellen Gilchrist žodžiai: „Mes gyvename savo kalbos lygmenyje: tik tai, ką gebame nusakyti, gebame įsivaizduoti, suprasti ar tyrinėti“.
   Konferencijoje dalyvavo pedagogai ir logopedai iš visos Lietuvos. Buvo pristatyti 21 pranešimas, kurie atspindėjo pedagogų praktinę patirtį, idėjas  bei rimtą požiūrį į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą.    Džiaugiuosi , kad turėjau galimybę pasidalinti savo patirtimi ir pristatyti konferencijos dalyviams projektinę veiklą  „ Mūsų senelių pasakos“. Šį projektą vykdau su priešmokyklinės grupės ugdytiniais jau ketvirtą kartą ir manau, kad jis padeda bendradarbiaujant su ugdytinių šeimomis sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui lavinti kalbinius gebėjimus ir ugdyti visavertę kalbą.
Projekto metu:
 - Dėmesys skiriamas taisyklingos, rišlios ir vaizdingos kalbos formavimui.
 -  Vaikai įgauna gebėjimą klausyti, girdėti ir išklausyti kitą.
 -  Ugdytiniai susipažįsta su raidėmis.
-  Suaktyvėja vaikų kalbiniai gebėjimai, kūrybiškumas, mąstymas, atmintis, fantazija bei saviraišką. – Plečiasi vaikų žodynas.
- Ugdytinių šeimos įsitraukia į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, sustiprėja bendravimo  ryšis tarp tėvų ir vaikų.  
  Manau, kad projektinė veikla puikiai tinka ugdyti vaikų kalbinius gebėjimus, skatinti kalbos vystymąsi, plėsti jų žodyną. 
Konferencijos metu  pasisėmiau nemažai gerų idėjų, kurias tikrai taikysiu savo darbe.
Respublikinė metodinė – praktinė konferencija „Mes skirtingi ir ypatingi, bet mes kartu“
   Noriu pasidžiaugti mūsų progimnazijos draugyste ir bendradarbiavimu su Kretingos Tiškevičiūtės mokykla. Jau treti metai mokiniai susirašinėja su šios mokyklos moksleiviais, sveikina juos su didžiausiomis metų šventėmis, organizuoja ir vykdo bendrus projektus, birželio mėnesį planuoja vykti į Kretingą ir su jais susitikti.
    Balandžio 22 d. Kretingos Dvaro muziejaus Baltojoje salėje, išpuoštoje  gražiomis rankų darbo darytomis gėlėmis, kurios simbolizuoja mūsų vaikus, vyko respublikinė metodinė – praktinė konferencija „Mes skirtingi ir ypatingi, bet mes kartu“. Konferenciją organizavo – Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bendruomenė, kuri susitelkė šiam gražiam ir prasmingam renginiui. Konferencijos tikslas – dalintis gerąja darbo patirtimi, idėjomis bei praktinėmis įžvalgomis apie ypatingų mokinių ugdymą ir pasirengimą įtraukiajam ugdymui.  Į šią konferenciją susirinko svečiai iš tolimiausių Lietuvos kampelių: Klaipėdos, Kretingos, Vilniaus, Panevėžio, Šilutės, Kauno, Telšių ir kt.
Konferencijoje pranešimus skaitė 14 pranešėjų iš Kretingos, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Savo patirtimi dalinosi vieno mokinio mama. Susirinkę dalyviai  tik patvirtina, kad konferencija reikalinga ne tik pedagogams, bet ir visai bendruomenei. Mus visus vienija siekis plėtoti atsakingą požiūrį į vaikų ugdymą ir kartu ieškoti sprendimų, padėsiančių tobulinti ugdymo procesą.
    Šioje konferencijoje skaičiau pranešimą “Inkliuzinio ugdymo realijos pradinio ugdymo kontekste”. 
 Aušra Simoniukštytė savo straipsnyje teigia  “Inkliuzinio ugdymo koncepcija reikalauja sukurti mokyklą visiems, bet tai padaryti, ne tiek integruojant įvairias mažumas į daugumos mokyklą, kiek formuojant iš principo naują, socialine ir kultūrine prasme įvairią mokyklą, kurios tikslas yra visavertis mokinių dalyvavimas ugdymo procese, atsižvelgiant į pačių mokinių poreikius ir galimybes, o nebendrus standartus”. 
     Savo pranešime pateikiau daug pavyzdžių, kaip sekasi klasėje dirbti su mokiniais. Kaip įvairių gabumų mokiniai dalyvauja projektinėse veiklose, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kokias mokymosi platformas naudojame pamokose, kaip vykdoma tarpdalykinė integracija, kaip savo sėkme džiaugiasi tiek aukštesnių, tiek žemesnių gabumų mokiniai.
   Visi išgirsti pranešimai buvo labai naudingi. Tiek logopedžių, tiek Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėjos, ugdymo mokslų magistrės  Vaidotos Vaišienės, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorės Ievos Rukšienės, tiek įvairių dalykų mokytojos dalinosi savo patirtimi, metodais, kaip padėti siekti žinių aukštesnių ir žemesnių gabumų vaikams, kad visi patirtų sėkmę.
    Konferencijoje koncertavo Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytinė Patricija Stankutė ir padainavo dainelę ,,Zyzia uodas“. Ji šiemet su šia daina dalyvavo dainų dainelėje ir pelnė daug žiūrovų simpatijų, grojo garsi Klaipėdos smuikininkė ir šoko tautinių šokių kolektyvas.
    Žinios, naujovės, patirtis ir dalijimasis praktiniais patarimais labai  svarbu mokytojo darbe. Šiais laikais auga kitokie vaikai, pats laikas tapti kitokiais mokytojais.
Edukacinė mokytojų išvyka
   Balandžio 19 d. „Spindulio“ progimnazijos mokytojų bendruomenė mokinių atostogų metu vyko į edukacinę kelionę po vidurio Lietuvos apylinkes. Aplankė Bistrampolio dvarą, sužinojo apie dvariškių K. Bistramų giminę, susipažino su kitais dvaro sodybos ansamblio pastatais, vaikščiojo po XIX a. pradžioje pasodintą parką, grožėjosi skulptūromis.
   Vėliau mokytojai lankėsi šimtmetį menančiame Ramygalos malūne, dalyvavo edukacinėje „Grūdo virsmo“ programoje. Klausėsi nuotaikingų ir šmaikščių malūnininko pasakojimų, susipažino su grūdų malimo mechanizmais ir stebėjo grūdo malimo darbus. Ramygalos malūnas ne tik miltus malantis malūnas, bet ir malūno muziejus, kuriame daug autentiškų malūno įrengimų ir senovinių rakandų. Po edukacijos malūnininko žmona vaišino lankytojus žolelių arbata, kepta duona, pyragu ir blyneliais su namine uogiene.
   Edukacinę kelionę mokytojai tęsė Kėdainiuose. Vaikščiojo po senamiestį, susipažino su architektūros formų įvairove, klausėsi gido pasakojimų apie Radvilų ir Kiškų gimines, lankė vertingiausius ir įdomiausius lankytinus objektus, daugiau sužinojo apie žydų kultūrinį paveldą. Edukacijos dalyviai turėjo galimybę paragauti gurmaniško skonio agurkų ledų ir naminių virtinukų su skirtingų rūšių įdarais ir padažais, susipažinti su šiam Lietuvos regionui būdingomis gaminimo tradicijomis ir skoniais.
   Mokytojai lankėsi ir bitininko įsteigtoje midaus darykloje Kėdainių raj, kur sužinojo apie įvairias medaus rūšis, skanavo tradicinio medaus su mėtų, aviečių, šaltalankių poskoniu. Degustavo skirtingų rūšių tradicinį lietuvių taurųjį gėrimą – midų.
   Kelionę vainikavo pažintis su Akademijos miesteliu ir geografiniu Lietuvos centru, kuriame įrengta „Meilės ir taikos gėlė“, suformuota iš 12-kos didelių lauko akmenų, sudarančių ratą. Šis statinys įkūnija amžinąsias vertybes ir harmoniją bei leidžia kiekvienam pajusti iš žemės trykštančią energiją.
   Pasisvečiavę vidurio Lietuvoje, mokytojai praplėtė savo akiratį, pasisėmė naujos energijos, sustiprino tarpusavio ryšį vieni su kitais bei puikiai praleido laiką.
   Visų mokytojų vardu dėkojame kelionės organizatoriams!