Inovacijų diena mokytojams
2019-01-31 
nuo 14:00
211 kabinetas
Tema paskelbta dienyne.
(dalyvavimas būtinas)
Tobulėkime visi.​
Sveikiname 2018 Metų Mokytoją!
Mokykloje turime labai gražią tradiciją. Kiekvienų metų pabaigoje, Didžiųjų švenčių sūkuryje, kai atostogauja mokiniai, susirinkti į Kalėdinę popietę, apibendrinti praeinančius metus, pasišnekėti, pasidžiaugti nuveiktais darbais, nusibrėžti gaires ateinantiems metams. Ir išsirinkti progimnazijos Metų Mokytoją.  

2018 m. ja tapo geografijos ir gamtos vyresnioji mokytoja 
Lina Mažukėlė  
Nuoširdžiausi kolegų sveikinimai!
O palydėti nueinančius metus ir žengti žingsnį Naujųjų link mums padėjo Perkusijos studija “Afrikos būgnai”.  Per 1 užsiėmimo valandą būgnais, ne bet kokiais, o iš Afrikos :) išmoko groti visi mokytojai. Net tie, kurie savo rankose nėra laikę jokio muzikos instrumento. O čia djembe būgnais grojo kiekvienas! Ačiū būgnų mokytojams už galimybę vidury žiemos nukeliauti į Afrikos džiungles.
Mokytojų edukacija. Duona kasdieninė.
    Pavadinimą galima suprasti ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Gal ir keistai mokiniams skambės, bet mokytojai mokosi kasdien, ir nesvarbu, kiek ir kokius universitetus yra baigę. Mokosi kartu su savo mokiniais, mokosi iš mokinių, mokosi visur ir iš bet kokių situacijų. Taip vieną gražią bobų vasaros penktadienio popietę “Spindulio” progimnazijos mokytojai mokėsi…kepti duoną. Tokią, kokią kepdavo kaime mūsų močiutės – paprastą, ruginę, be jokių kvapiklių ir emulsiklių. 
    Lankėmės vieninteliame Baltijos šalyse esančiame Arklio muziejuje, įsikūrusiame Niūronių kaime, netoli Anykščių. Čia, aukštaitiškoje troboje,  vyko etninės kultūros pamoka mokytojams. Sodybos šeimininkė Rita vaizdžiai pasakojo apie senuosius lietuvių duonos kepimo, valgymo papročius, virtuvės rakandus, šeimos tradicijas. O įdomiausia šios pamokos dalis – galimybė patiems susiformuoti duonos kepaliuką ir “pašauti” į karštą duonkepę krosnį. Miesto žmogui – tai beveik magiškas, sakralinis ritualas. 
   Ne mažiau įdomi buvo ir pati Arklio muziejaus ekspozicija, senasis autentiškas kaimo gyvenimas. 
   Vakarėjant apsilankėme poeto Antano Baranausko išgarsintame Anykščių šilelyje, pasivaikščiojome Medžių lajų taku, pasigrožėjome rudenėjančia gamta.
    Ko išmokome? Tiesiog pabėgome nuo miesto šurmulio, pabuvome drauge, pailsėjome, “pasikrovėme” gerų emocijų ir nuotaikos ir…valgėme pačių išsikeptą duoną…
Mano pomėgis
       Atostogos yra laikas, kai galiu pasirūpinti tuo, kas svarbiausia: kūnu, protu, mylimaisiais, šeima, sveikata ir … pomėgiais. Todėl visada labai laukiu pavasario, nes tada ateina Velykos ir kelios laisvos dienos nuo pamokų. 
     Daili bačkelė, be jokio lankelio. Kas? Žinoma, kiaušinis. O kai kiaušinis spalvotas, rodos, dar gardesnis. Gražiais raštais išmargintas kiaušinis tampa margučiu. Velykos ir margučiai taip glaudžiai susiję, jog negali nė pagalvoti apie vieną, neatsiminus kito. Turbūt, supratote, kad mano pavasarinis pomėgis – marginti kiaušinius. Ne bet kaip, o skutinėti nudažytų kiaušinių paviršius. Nudažau kiaušinius svogūnų lukštais. Man taip nuspalvinti – gražiausi. O tada – pirmyn į fantazijos pasaulį! Baigtus margučius dovanoju savo artimiesiems ir draugams.
2017 Metų Mokytojos
Sveikiname 2017 metų mokytojas: 
Jurgitą Zenevičiūtę, matematikos vyr. mokytoją ir 
Niną Dineikienę, rusų kalbos vyr. mokytoją
Mokinių atostogų metu, gruodžio 27 dieną, vyko kasmetinis “Spindulio” progimnazijos renginys “Metų mokytojo” rinkimai. Metų mokytoją slaptu balsavimu nuo 2011 metų kasmet renka progimnazijos mokytojai.  Šiais metais po vienodą balsų skaičių (9) surinko dvi mokytojos: Jurgita Zenevičiūtė ir Nina Dineikienė. Vos vienu tašku atsiliko geografijos mokytoja Lina Mažukėlė ir socialinė pedagogė Lina Povilionienė. Po sveikinimo kalbų ir palinkėjimų,  mokytojai dalyvavo netradicinėse veiklose: 
 ”Protmūšį” vedė matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūtė.
  Ebru meno, tapymo ant vandens, mokė dailės mokytoja Irma Vaitkuvienė. 
  Rankdarbius iš popieriaus – Origami – lankstė kartu su pradinių klasių mokytoja Irma Zmejauskaite.
  Vitražo subtilybių mokė direktorė  Vilija Mozurienė.
Respublikinė mokytojų konferencija
      Siekiant gerinti mokinių raštingumo kokybę ir kuriant lituanistinį ugdymą palaikantį visuomenės požiūrį, Petro Vileišio progimnazijoje balandžio 11 d. įvyko  konferencija,        „Lietuvių kalbos raštingumo ugdymo galimybės“kurios tikslas ne tik įvardinti raštingumo nuosmukio priežastis, bet ir siūlyti veiksmingus  kelius bei  būdus, norint  tai   įveikti. 
    Konferenciją muzikiniu sveikinimu pradėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kamerinio dainavimo dėstytojas doc. Deividas Staponkus ir grupė studentų.    
     Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė  įvardijo pagrindines  raštingumo prastėjimo priežastis  – technologijų įtaką, globalizaciją, Z kartos ypatumus – ir paaiškino, kad pagrindiniai uždaviniai mokant  lietuvių kalbos – giluminis   kalbos studijavimas, atsižvelgiant į istorinius kalbos formavimosi procesus, ir teorinių bei vaizdinių priemonių siejimas.            
   Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos vyr. mokytoja Kristina Žukienė kalbėjo apie Lietuvių kalbos raštingumo mokymą ir lietuvių kalbos olimpiados užduočių kūrimą bei olimpiados organizavimą Vilniaus miesto 6 klasės mokiniams. 
    Patirtimi dalinosi pranešėjos iš Lietuvių kalbos instituto. Dr. A.Tamulionienė  savo pranešime Kaip susieti skaitmeninius kalbos išteklius ir raštingumą pateikė aktualios medžiagos ir pavyzdžių, kaip mokiniams dirbti su el. svetainėmis.  Dokt. R. Mikelionytė kalbėjo apie iš emigracijos grįžusių vaikų mokymą, dalinosi  JAV lituanistinių mokyklų patirtimi.        
   Mokytojai dalijosi savo patirtimi ir ugdymo metodais.  
   Ukmergės Dukstynos pagrindinės  mokyklos mokytojos metodininkės kalbėjo apie skaitymo strategijas (Mokinių gebėjimas kurti naujas idėjas, remiantis informacijos analize).
    Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės  mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė A. Petruševičienė pristatė pranešimą Kaip įveikti rašybos spąstus pasitelkiant leidyklos „Šviesa“ vadovėlius. 
   Vilniaus  Santariškių konsultacinio mokymo centro mokytojas metodininkas A. Markevičius - Intarpą praradusių veiksmažodžių rašybos mokymo galimybės. Pateikė nuotaikingą eilėraštį, kuris padėtų neklysti rašant esamojo laiko veiksmažodžius („Kas stiklelį mėgsta,/greitai tas ištęžta,/sveikata jam mąžta,/ kūnas vis apšąšta…) 
    Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos vyr. mokytoja Jolanta Jackevičienė kalbėjo apie Lietuvių kalbos raštingumo ugdymą skatinant saviraišką: sakmių knygos kūrimo 6 klasėje praktiką.  
   Vilniaus „Atžalyno“ mokyklos – darželio mokytojo metodininko Romo Vorevičiaus pranešimas –  Mąstantys dvibalsiai. 
   Malonu klausytis kolegų, kuriems svarbus raštingumas.
Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje “Raštingumas skaitmeniniame amžiuje”
   Sausio 20 d. pradinių klasių mokytoja Rasa Polučanskė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje “Raštingumas skaitmeniniame amžiuje”, kuri vyko Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. 
   Šios konferencijos tikslas – profesionalų, tarptautiniu lygiu pripažintų mokslininkų, tyrėjų, mokytojų iš Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) diskusija apie raštingumą šiandien. Konferencijoje buvo daug diskutuojama apie medijų ir informacinį raštingumą ugdant sąmoningus, aktyvius ir kūrybiškus piliečius. Vertingas ir aktualias mintis pristatė prof. dr. William G. Brozo (JAV) apie berniukų medijas kaip raštingumo ugdymo šaltinį. 
   Konferenciją organizavo Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija, bendradarbiaudama su Nacionaline biblioteka, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Šiuolaikinių didaktikų centru, Suomijos ambasada, Airijos ambasada, Tarptautinės plėtros Europoje komitetu (International Development in Europe Committee), Europos raštingumo asociacijų federacija (Federation of European Literacy Associations), Tarptautine raštingumo asociacija (International Literacy Association).
   Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Airijos ambasadorius Davidas Noonanas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė ir Europos raštingumo asociacijų federacijos vicepirmininkė Ann-Sofie Selin.    Konferenciją sudarė plenarinė sesija, penkios paralelinės sesijos, baigiamasis pranešimas ir sesija, skirta stendiniams pranešimams. Vieną iš dvylikos stendinių pranešimų „Projektas “Knygų šviesa” skatinantis skaitymą ir buriantis bendruomenę” pristatė mokytoja Rasa Polučanskė.
Atvira kūno kultūros pamoka
   Lapkričio 17 d. pradinių klasių vyr. mokytoja Rasa Polučanskė su 2a klasės mokiniais vedė atvirą pamoką Vilniaus miesto pradinių klasių mokytojams “Vikrumo lavinimas naudojant gimnastikos įrankius”. 
   Vikrumas – gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, juos tiksliai besikeičiančiomis sąlygomis. Pamokoje mokiniai lavino savo vikrumą atlikdami užduotis srautiniu ir grupiniu būdu. Mokiniams ypač patiko darbas “stotelėse”, kuriose 40 s atliekamos numatytos užduotys ir keičiamasi “stotelėmis”. Vėliau mažinamas darbo “stotelėse” laikas iki 30 s, nes pradėjus atlikti veiksmą automatiškai bei susidarius tvirtam įgūdžiui, pratimo poveikis lavinant vikrumą mažėja.
   Iš skirtingų Vilniaus mokyklų suvažiavę mokytojai stebėjo ir analizavo pamoką. 
   Sėkminga pamoka yra šiems mokiniams šiuo metu šioje klasėje siekiant šių tikslų skirta pamoka. Antrokams ir jų mokytojai tai pavyko. 
Lapkričio 1-oji – mirusiųjų pagerbimo diena
Ateina metas, kai žemė, atidavusi derlių, lengviau atsidūsta
ir jau taisosi guolį žiemos poilsiui. Dangaus skliautu jau vis rečiau
ritasi saulės diskas, o vis dažniau plaukia ašaroti lietaus
debesynai. Visa, kas gyva, užsisklendžia savyje, prityla, išblunka
spalvos, nurimsta gamta lyg prieš miegą. Tada ir tylutėliai
atslenka paskutinysis rudens mėnuo lapkritis. Jis jau nebesigroži
spalvingais medžių lapais, nes jie jau būna parudavę,
nebesiklauso liūdnų ar smagių paukščių balsų, nes giesmininkai
jau būna išskridę, nepalinksta prie raudono astro žiedo, nes pirmoji šalna jį nudegino savo pirštais –
vaikšto aštriomis ražienomis nuklotais laukais, čia užmirštą rugio varpą pakeldamas, čia prie tuščio
gandralizdžio parymodamas…
Bet pirmiausia, vos tik į žemę įžengęs, pačią pirmąją savo dieną, lapkritis aplanko žemiškąją
kelionę baigusių ir amžinam poilsiui atgulusių karalystę. Vaikšto lapkritis susikaupęs, atsargiai savo
dideles kojas statydamas, pasvirusį kryžių pataisydamas, paklydėlius lapus nuo kapų kauburėlių
nužarstydamas, lietaus supluktą žemę šviežiu smėliu pabarstydamas, takelius eglišakėmis
nuklodamas – Vėlinėms ruošiasi. Lapkritis žino, kad visi dori žmonės niekada nepamiršta savo
pareigos – jų artimųjų bei giminių amžino poilsio vieta visada prižiūrima. Rūpestingajam lapkričiui
didžiausia bėda užmiršti ir apleisti kapai.
Rudens tamsa vis drąsiau ir anksčiau užkloja žemę savo juoda marška… Tačiau lapkričio 1- ąją
visoj Lietuvoj nušvinta milijonai žvakučių ir traukiasi juodosios sutemos, ir tirpsta riba tarp
mirusiųjų ir gyvųjų, ir dalijasi jie savo džiaugsmais ir rūpesčiais, ir tampa visi lygūs prieš mirtį ir prieš
pačią Aukščiausiąją Jėgą… O lapkritis šį vakarą keliauja su šviesiu angelu, nužengusiu nuo
postamento, prie vienišų, nė žvakele neprakalbintų kauburėlių ir mąsto, čežančius lapus savo
dideliais delnais žarstydamas, vargas praradusiems atmintį, vargas užmiršusiems gyvųjų žmogišką
pareigą mirusiems, vargas pasipūtėliams ir tuščios garbės besivaikantiems žemėje ir joje
besiilsinčius apleidusiems, vargas amžiais kauptą išmintį ir patirtį paniekinusiems…
Mieli mano mokiniai, tėveliai ir globėjai, aplankykim Vėlinių vakarą artimą savo, amžino atilsio
jam palinkėkim, uždekime žvakelę ant užmiršto kapo, pažvelkim į antkapių veidrodžius – siela galbūt
taps pilnesnė…
Laiškas Tėvams
Pirmokų atradimai! Mokyti Jūsų vaikus nėra paprasta. Jie labai protingi, jautrūs, jaučia emocijas, nuotaikas, atrodo, kad net mintis kartais geba skaityti. Bet su jais dirbti, būti, juoktis ir gyventi taip gera! Aš jau leidžiu savo mintims po truputį laukti rugsėjo. Per vasarą kaupiu idėjas, mintis, žvalgausi kas Lietuvoje įdomaus ir neatrasto, o rudenį vėl susitiksime. Ir vėl mokysimės: aš iš jų, jie – iš manęs.
Be proto džiaugiuosi, kad mūsų vaikai skaito. Net sunku suvokti, kiek daug visi paaugome per šiuos metus.
Liko tiek nedaug. Kviečiu neužmiršti knygos, mūsų dvasios namų. Joje slypi gyvenimo išmintis. Joje daug nuotykių. Ir smagaus laiko. Nesukite galvos, Tėveliai, dėl “privalomų perskaityti knygų sąrašo”. Jei kas nors negalite padėti išrinkti knygos vaikui, panaršę internete atrasite tokių sąrašų ne vieną. Tačiau visada rinkitės knygą šir-di-mi. Ir vaikams taip patariu. Rinkitės gerą knygą, parašytą gražia lietuvių kalba. Jei perskaitysite ir Jūs tą knygą, tuomet galėsite nuoširdžiai padiskutuoti, o net tik “patikrinti” ar tikrai perskaitė… Tuomet, kai knyga “užkabina”, ji lieka širdyje. Primestas “privalomas” sąrašas naudos nedaug teduoda. Ir nespręskite apie knygą iš jos viršelio. Kuo daugiau gerų ir įkvepiančių knygos puslapių perskaitys mažieji ieškotojai, tuo daugiau išminties ir patirties atsineš į antrą klasę. Tegul bibliotekų ir knygynų durys per vasarą neužsidaro!
Gero visiems likusio lietingos vasaros laiko! Dėkodama apkabinu kiekvieną ir visus! 
                                                                Su šypsena mokytoja :)