Tėveliai mokyklos suole
Balandžio mėnesį 1B klasės tėveliai rinkosi į susirinkimą aptarti moksleivių padarytą pažangą ir gebėjimus. Atvykę į mokyklą  sužinojo, kad teks sėsti į mokyklos suolą ne kaip tėvams, o prisiminti mokyklinius laikus ir sudalyvauti mokytojos Raimondos organizuojamose pamokose. 
Taigi suskambėjo skambutis ir pirmoji lietuvių kalbos pamoka prasidėjo. Teko dailyraščiu rašyti savo vaiko vardą ir sugalvoti po būdvardį kiekvienai vardo raidei, kuris apibūdintų vaiką. Ir rašyti buvo galima tik su priemonėmis, kurias mokykloje turi vaikas. Penalus su priemonėmis vaikai tą dieną paliko ir labai prašė skirti namų darbų tėveliams. Kol mokytoja fotografavo darbo procesą, mamos ir tėčiai vos sulaikydami juoką raitė raides dailyraščiu. Buvo tėvelių, kurie į pamoką vėlavo ir ne iškart suprato užduotį, kai kurie ir sėdėdami klasėje neįsiklausė, kaip reikia atlikti užduotį ir padarė klaidų. Mamos net pasakinėjo viena kitai būdvardžius. 
Antra pamoka buvo dailė. Teko imti į rankas pieštukus ir nupiešti savo vaiką. Vaikams labai dažnai tenka piešti šeimą, mamą, tėtį, o ar kada tėvai piešia savo vaikus? Turbūt retai. Taigi antroji pamoka leido išsiskleisti tėvelių kūrybiškumui. 
Po dailės visi pasinėrėme į technologijų pamoką. Užduotis buvo labai paprasta: pagal schemą išlankstyti skrendančią gervę. Ir daugumai tai pavyko. Tėvai nešėsi namo lankstymo schemas ir kitą dieną atnešė išlankstytas papildomas gerves, kad tik klasėje būtų gervių daugiau ir gražiau. 
1B klasę papuošė tėvelių darbai, o virš vaikučių galvelių sklendė dešimtys gervių. Vaikai buvo sužavėti, kad mamos ir tėčiai ne tik parašė dailyraštį, bet ir labai gražiai piešė. Tiesa, keli vaikai pastebėjo, kad netaisyklingų raidžių yra nemažai, bet kadangi tėveliai mokyklą baigė seniai, tai atleistina, bet reikės duoti dailyraščio parašyti namie.                            
Aptarę mokinių pažangą ir numatę kur švęs pirmos klasės baigimą visi linksmai skirstėsi namo. 
 Ar verta buvo susirinkimą pravesti kitaip? Tikrai taip. Kartais reikia sugrįžti į vaikystę!
Pranešimas respublikinėje mokytojų konferencijoje “Priešmokyklinis ugdymas: kelias į mokyklą”
    Kovo 31 d. direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Petrikienė ir pradinių klasių vyr. mokytoja Rasa Polučanskė dalyvavo Vilniaus Simono Stanevičiaus mokykloje vykusioje respublikinėje mokytojų konferencijoje ,,Priešmokyklinis ugdymas: kelias į mokyklą”. Pedagogės klausėsi kitų konferencijos dalyvių pranešimų bei dalinosi savo mokyklos patirtimi apie priešmokyklinį ugdymą, pristatydamos pranešimą ,,Priešmokyklinukas mokykloje kasdien “matuojasi” pirmoko suolą”.  
   Pedagogės savo pranešime kalbėjo apie tai, kad  šiandien vaikai ugdosi daugialypėse aplinkose: natūralioje gamtoje, realioje socialinėje aplinkoje, virtualiose, skaitmeninėse ugdymo aplinkose. Vaikams neįdomu dėlioti paveikslėlius ir klausytis pasakojimų apie pasaulį – jie nori jame gyventi ir veikti. Dėl to mes visi išgyvename savotišką krizę, nes reikia pereiti nuo mokymosi apie pasaulį prie mokymosi realiame pasaulyje. 
    Užtikrinamas prasmingas ugdymasis – prasmių atradimas ir kūrimas. Mokykloje sudarome prielaidas vaikų aukštesniųjų mąstymo gebėjimų plėtotei. Vaikas ugdosi atrasdamas, aiškindamasis, lygindamas, tyrinėdamas, darydamas išvadas,  t.y. mąstydamas. Taip užtikrinamas gilus mokymas – tai vaiko mokymasis susidomėjus, įsitraukus; mokymasis, keičiantis mąstymą ir elgseną; mokymasis darant ir mokymasis mąstant. 
      Pagrindinis siekis, ugdant priešmokyklinukus, yra užtikrinant kiekvieno vaiko raidą padėti jam pasirengti mokytis pirmoje klasėje. Ugdydami savo priešmokyklinukus mokykloje stipriname jų nuostatas tyrinėti ir mokytis žaidžiant, daug dėmesio skiriame vaiko smalsumo, aktyvumo, kūrybiškumo, pažinimo poreikių tenkinimui, būsimųjų pirmokų norui ir poreikiui mokytis, atsakomybei už savo mokymąsi, gebėjimui apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus. Išklausę daug įdomių pranešimų, džiaugiamės, kad ugdome savo priešmokyklinukus tinkama linkme.
Svečiose šalyse: su moderniosiomis technologijomis siejama Japonija – paslaptingas rytietiškų šventyklų kraštas
Ieškantys pasaulinio metropolio šurmulio neabejotinai turėtų
aplankyti Japonijos sostinę Tokiją, kurios pasididžiavimas šiuo
metu yra 2012 m. lankytojams atidarytas 634 metrų aukščio
Tokijo televizijos ir apžvalgos bokštas Tokyo Sky Tree (dangaus
medis). Tai aukščiausias pastatas Japonijoje ir antras pagal
aukštį pastatas pasaulyje. Bokštas įspūdingai atrodo ne tik
dieną, bet ir naktį, apšviestas įvairiaspalvių prožektorių.
Tuo tarpu norintiems pajusti tradicinę Japonijos dvasią, būtų
neįkainojama patirtis aplankyti senąją sostinę – Kiotą (Kyoto).
Šis miestas yra Kansai regione, pagrindinėje Honšiu saloje.
Nemažai įspūdingų Japonijos kultūrinių objektų buvo
sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau Kansai regione
yra išlikusių daug šventyklų, kurios iš šiandien džiugina japonus
bei atvykstančius turistus.
Kioto vardas siejamas su tradicine Japonija. Nuo 794 m. daugiau kaip 1000 metų čia buvo sostinė, o
ir dabar šis miestas laikomas šalies kultūriniu centru. Dabartinis Japonijos sostinės „Tokyo“
pavadinimas yra tas pats „Kyoto“, tik skiemenys sukeisti vietomis. Kioto centre yra imperatoriaus
rūmai ir pilys, o daugelis šventyklų – pakraščiuose. Šiaurinėje miesto dalyje savo grožiu švyti
Kinkakuji, arba – Auksinis paviljonas, pastatytas 1397 m. kaip imperatoriaus rezidencija, o po kelių
dešimtmečių šventykla tapo budistų vienuolynu. 1950 m. šventykla sudegė iki pamatų, o po 5
metų atstatyta šiandien vėl švyti auksu ir yra vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų.
Vaikštant po Kioto pakraščius gali pasirodyti, kad čia sustojo laikas. Ypatinga ramybe apgaubti
šventyklų sodai, už jų nusitiesę siaurų gatvelių labirintai leidžia įsivaizduoti, koks galėtų būti
gyvenimas senojoje sostinėje. Istoriniame Gioto kvartale dažnai galima pamatyti geišų, daug
kimono vilkinčių moterų ir vyrų, kurie tradicinių parduotuvėlių fone verčia pasijusti tarsi istoriniame
filme.
Viena įspūdingiausių senųjų pilių Japonijoje, kurios atvaizdas nuolat matomas atvirukuose apie
Japoniją, tai – Himedži (Himeji) pilis, dar vadinama Baltojo Garnio pilimi. Ji įsikūrusi Himedži mieste.
Pilis pastatyta 1346 m. ir per savo istoriją nebuvo sugriauta, dėl to išlieka svarbiu, autentišku
samurajų gyvenamosios ir gynybinės pilies pavyzdžiu.
Respublikinė metodinė – praktinė konferencija „Pagalba vaikui. Gerosios patirties sklaida“.
Balandžio 12 dieną, Vilniaus “Spindulio” pagrindinės mokyklos
specialiosios pedagogės Rūta Bagdonavičienė ir Sigita Bajerčiūtė,
dalyvavo Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijoje
vykusioje specialiųjų pedagogų, logopedų ir socialinių pedagogų
metodinėje – praktinėje konferencijoje „PAGALBA VAIKUI. GEROSIOS
PATIRTIES SKLAIDA“.
Konferencijos dalyvius šiltai sutiko bei sveikino Vilniaus rajono specialiųjų
pedagogų ir logopedų bei socialinių pedagogų metodinių būrelių, Vilniaus
rajono pedagoginės psichologinės tarnybos nariai, gimnazijos direktorius
ir kiti.
Konferencijoje skaitėme pranešimą, tema : „Mokinių, turinčių didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymas netradicinėse erdvėse“.
Pristatėme mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo netradicinėse erdvėse
naudą ir pranašumą. Pasidalijome savo darbo patirtimi, kai pamokas vedėme netradicinėse erdvėse
: matematikos pamoka parduotuvėje; pasaulio pažinimo, gamtos, biologijos pamokos T.Ivanausko
iškamšų muziejuje, Kauno zoologijos sode, energetikos ir technikos muziejuje, miške; kūno kultūros
pamokos lauko aplinkoje; profesinis orientavimas oro uoste, šokolado fabrike, bendrosios pagalbos
centre (pateikėme nuotraukų galerijas).
Džiaugiamės, kad konferencijoje ne tik dalyvavome bei skaitėme pranešimą, bet ir galėjome
pasisemti patirties iš kitų Lietuvos mokyklų.
Respublikinė konferencija ,,Vaiko gerovė ugdymo įstaigoje: aktualijos ir sprendimai”
Konferencijos pranešėjai pristatė savo patirtis dirbant su įvairių gebėjimų mokiniais, Vaiko gerovės komisijos iššūkius ir veiklas, mokinių socialinių kompetencijų ugdymą, mokytojo padėjėjo vaidmenį ugdant specialiųjų poreikių mokinius, ugdymo priemones ir metodus. Šiaulių “Romuvos” progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė kalbėjo apie mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimus, ugdymo vadybą progimnazijoje, nemažai dalyvių pateikė ir stendinius pranešimus.
 Konferencijoje skaitėme pranešimą, tema ,,Mums svarbi kiekvieno vaiko sveikata”, kurio metu pristatėme sėkmingą mūsų mokyklos tęstinį sveikatos ugdymo projektą  ,,Kaip sveikai  gyventi?”
(vykdomą nuo 2012 metų). Savo pranešime įvardijome projekto tikslus ir uždavinius, įvairias vykdomas veiklas, metodikas, mokykloje atliekamus mokinių, mokytojų, tėvų sveikos gyvensenos tyrimus ir jų rezultatus, apibendrinome projekto veiksmingumą bei reikšmingumą. Pranešimas iliustruotas  foto ir video medžiaga iš įvairių projekto sričių (žr. nuotraukų galerijoje).
Džiaugiamės, kad konferencijoje ne tik dalyvavome bei  skaitėme pranešimą, bet ir galėjome pasisemti patirties iš kitų Lietuvos mokyklų.
Kovo 30 dieną, Vilniaus ,,Spindulio” pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Mozurienė ir socialinė pedagogė Lina Povilionienė, dalyvavo Šiaulių ,,Romuvos” progimnazijoje vykusioje šalies bendrojo ugdymo mokyklų ir specialiojo ugdymo įstaigų mokytojų, pagalbos specialistų metodinėje – praktinėje konferencijoje ,,Vaiko gerovė ugdymo įstaigoje: aktualijos ir sprendimai”. Konferencijoje dalyvavo pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų: Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos, Joniškio, Kėdainių, Radviliškio, Vilkaviškio ir kt. 
Seminaras mokytojams: ruošiantis tapti progimnazija (II d. Mokyklos vizija ir vertybės)
Balandžio 6 d. mokytojai toliau kūrė  ”Spindulio” mokyklos strategiją. Vyko antroji seminaro dalis  ”Mokyklos strategija. Vizija. Misija”. (I seminaro dalis vyko kovo 25 d.).  Mokymus vedė ir moderavo ISM lektorė Birutė Ruplytė. Pagrindiniai klausimai, kuriuos gvildenome: kokios mokyklos norime, kur einame, kokiomis vertybėmis vadovaujamės, kokį jauną žmogų norime išugdyti. Svarstėme, siūlėme, ieškojome esmių, karštai diskutavome laimingo vaiko ir meilės, plačiąja prasme, temomis. Tolesnė mūsų idėjų sklaida – supažindinti ir aiškinti mokyklos viziją, vertybes visai mokyklos bendruomenei – mokiniams, tėvams.
Seminaras mokytojams: ruošiantis tapti progimnazija (I d. Mokyklos strategija ir misija)
Seminarą veda ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. konsultantė Birutė Ruplytė
Mokytojai po pamokų
Foto galerija bus nuolat papildoma.
Ar žinote, ką veikia mokytojai po pamokų?
Taip, taip, gerai išgirdote klausimą.
Žinoma, po pamokų jie ruošiasi pamokoms, taiso mokinių pratybas, sąsiuvinius, kontrolinius ar
kitus rašto darbus, planuoja rytdienos veiklą su mokiniais, ruošiasi renginiui ar kokiai olimpiadai
kuria įdomias užduotis, o gal skaito dalykinę ar metodinę literatūrą, o gal rašo žinutę, skambina
telefonu auklėtinių tėvams, pranešdami svarbią naujieną. To, viešai nematomo, darbo mokytojai
atlieka labai daug. Ir dažniausiai matome tik rezultatą, tik tas 45 pamokos minutes.
O dar, mokytojos ar mokytojai yra mamos ir tėčiai, žmonos ir vyrai, dukros ir sūnūs. Ir visur savo
pareigas turi suspėti atlikti laiku ir gerai.
Ir labai smagu, kad retkarčiais randama laiko sau, savo hobiui, rankdarbiui, teatrui, koncertui ar
knygai. O gal paprasčiausiam pasivaikščiojimui po mišką ir pabuvimui su savimi. Arba darbui sode,
pasikalbant su obelim.
O kur dar noras tobulėti, išmokti ką nors naujo… Juk žmogus gyvas ir jaunas tol, kol turi tikslus ir ko
nors siekia.
Nuotraukų galerijoje pasižiūrėkite, ką mūsų mokytojai veikia, kuria po pamokų…
Mokyklos strateginio plano kūrimas
 Strateginio plano darbo grupė:
Valdas Žekonis – direktorės pavaduotojas ugdymui, darbo grupės vadovas
Rasa Petrikienė – direktorės pavaduotoja ugdymui
Lina Mažukėlė – mokyklos tarybos pirmininkė, geografijos vyr. mokytoja
Kristina Žukienė – metodinės tarybos pirmininkė, lietuvių kalbos vyr. mokytoja
Lina Povilionienė – socialinė pedagogė
Jurgita Zenevičiūtė – matematikos vyr. mokytoja
Sigita Bajerčiūtė – specialioji pedagogė
Virginija Baranauskienė – pradinių klasių mokytoja metodininkė
Laura Staugaitienė – tėvų atstovė
Greta Kazlauskaitė – 8 b klasės mokinė
Edvinas Beliajev – 7 a klasės mokinys
Saulė Vincenta Moisiejenko - 7 a klasės mokinė
Darbo grupės tikslas - 
parengti Vilniaus “Spindulio” progimnazijos  strateginį planą 2016-2020 metams, kuriame
atsispindėtų progimnazijos ateities vizija, misija, filosofija, pagrindiniai mokyklos tikslai, uždaviniai, veiklos, jų įgyvendinimo etapai, ištekliai.
Strateginis planas įsigalios 2016 metų rugsėjo 1 d., mokyklai tapus progimnazija.
Atgarsiai iš mokyklos bendruomenės šventės: mokytojų, tėvų, vaikų…
GATVELIŲ LABIRINTAI. Istorijos ir geografijos mokytojos Lina ir Neringa iššūkį mokiniams, jų tėvams – įveikti „Spindulio“ gatvių labirintą ir iššifruoti paslaptingą kodą. Susirinkusieji gavo tam tikros formos ir spalvos simbolius. Dar prieš varžybas mokytojos Lina ir Neringa pačios išbandė varžybų trasą: įvairiose mokyklos erdvėse sudėliojo užduotis: vienas žemai, kitas aukštai, o kai kurioms net prireikė kopėčių. Davus startą, komandos turėjo ką veikti: lakstė po mokyklą kosminiu greičiu, ieškodami paslėptų nuorodų, vienas su kitu susidurdami, griūdami, suplukę visi, skubėdami sudėlioti paslaptingą kodą, kad galėtų atidaryti saldžiąją lobių skrynią. Manome, kad tėvai daug geriau susipažino su „Spindulio“ gatvėmis, prospektais ir aikštėmis. O mokytojos įgavo patirties, kaip ruošti tokias orientacines varžybas.                                                                                         
IŠGELBĖK DRAUGĄ!  Mokyklos slaugytojos Boženos ir socialinės pedagogės Linos pamokoje ,,Išgelbėk draugą” mamos, tėčiai, seneliai ir vaikai dalyvavo labai aktyviai, visi  buvo susikaupę,  nes čia turėjo pademonstruoti savo sveikatos žinių bagažą, pirmos pagalbos abėcėlę. Užduotis turėjo atlikti greitai, tiksliai, galėjo naudotis įvairiais tvarsčiais, įtvarais: vieni  tvarstė nosį (brolis -sesei), kiti – pamuštą akį (mama – tėčiui) ar pakaušį, kai kurie turėjo matuoti kraujo spaudimą (nes buvo alpstančių) ar uždėti langetę (juk žiema, slidu, daug susilaužusių kojas, rankas ar nosis).  Ne visi tos dienos mokiniai žinojo, kas yra Hipokrato kepurė ar kas yra čiurna. Tačiau  pamokos praėjo labai smagiai ir, manome, kad buvo naudingos. 
MEISTRIUKO KURSAI, kuriuos vedė meistrų meistras  mokytojas Rolandas. Visi, kas užsuko  į technologijų kabinetą, gamino iš medienos lukšto arbatos arba kavos puodeliui padėkliukas. Mane sužavėjo mokyklos bendruomenės narių nuoširdumas ir bendradarbiavimas: padėkliuko gaminimas yra kelių žmonių bendro darbo rezultatas. Tėtis ar mama turi prilaikyti pradinio gaminimo etape padėkliuko detales, o dukra ar sūnus suneria kitas detales.  Visi bendruomenės nariai iš technologijų kabineto išsinešė po kelis pagamintus padėkliukus: skirtingų spalvų ir formų.
TEATRO SPORTAS. Bendruomenės nariai, atėję į “Teatro sporto” pamokas sužinojo, kaip galima lavinti vaikų kūrybiškumą.  Mokytojos Rasa ir Gerda pristatė keturis teatro sporto žaidimus: fizinio budrumo, vaizduotės, spontaniškumo ir greitojo reagavimo, dėmesio paskirstymo žaidimus. Tėveliai drauge su savo vaikais, atlikdami vieną užduotį, bandė persikelti į įsivaizduojamos upės kitą krantą. Ši užduotis sukėlė be galo daug juoko, nes tėveliai labai kūrybingai ir visi skirtingais būdais kėlėsi per upę. Netgi atlikdami kone akrobatinius triukus! Žaisdami su menamu oro balionėliu stengėmės jį kuo ilgiau išlaikyti ore. Samurajais tapome žaisdami “HIP-HEP-HOP”. Išbandę teatro sportą galime pasakyti, kad teatro sportas tinka be kokio amžiaus žmonėms.
PROTŲ MŪŠIŲ kovas vedė mokytojos Virginija ir Vilma. ”Pamokų” metu buvo pateikti klausimai iš Lietuvos istorijos, gamtos, literatūros. Džiugu, kad aktyvūs pamokų metu buvo ne tik vaikai, bet ir tėveliai. Smagu buvo stebėti tėvelius nenustygstančius vietoje, jei žinojo atsakymą į pateiktą klausimą. Daug emocijų ir juoko sukėlė  žodžio “nimfos” reikšmė. Tėvams buvo smalsu pasitikrinti seniai įgytas žinias. Nustebo, kiek daug turi žinoti mokiniai.
TĖVŲ ATSILIEPIMAI:
Labai linksma ir įdomi šventė. Viskas patiko. Sigita
Buvo smagu ir įdomu. Prasmingai praleidome šeštadienio rytą. Nijolė
Puiki bendruomenės šventė. Pritraukianti ir suburianti šeimas. Jurgita
Buvo puiki diena. Ugnė
Labai patiko “Protų mūšis” ir “Gatvelių labirintai”. Artūras
Esu labai maloniai nustebinta, nesitikėjau tokio įdomaus renginio. Ačiū už puikų patyrimą visai šeimai. Gintarė
Šauni idėja suburti tėvelius ir vaikus į mokyklą. Nepameskit idėjos, tobulėkit! Aida
Ačiū už nuostabų rytą! Visus metus laukėme šios šventės. Brigita.
Visos veiklos buvo nuostabios! Austėja
Labai patiko žaisti su peliukais ir apibintuoti nosį. Danutė
INTELEKTUALŪS PELIUKAI. Sukėlė daugiausia nuostabos  ir netikėtumo. Tai mokytojos Aidos IT naujovės. Per šventę mokytojos Aida ir Kristina  tėvams rodė, kaip dirbama su MS Mouse Mischief programa. Tai yra, ką galima nuveikti klasėje su vienu kompiuteriu ir iš karto 24 pelytėmis. Mokytoja Aida su savo 3 b klasės mokiniais per pamokas greitai “sugaudo” visus išdykusius peliukus, o tėveliams sekėsi sunkiauuuu… bet visiems buvo linksma, nauja ir įdomu.
DIN DILIN SKAMBINK VARPELIU pamokoje mokytojos Raimonda ir Erika su vaikais ir tėvais gamino žaisliukus pagrindinei mokyklos eglei.