6-okų nuotykiai Vikingų kaime
    Palydėti spalvotąjį rugsėjį 6a ir 6c klasių mokiniai nutarė ne bet kur, o Vikingų kaime. Skamba egzotiškai ir intriguojančiai? Visgi norint persikelti kelis šimtmečius atgal, vykti toli nereikėjo. Vikingų kaimas įsikūręs visai netoli – vos pusvalandis nuo Vilniaus – Družuose, Širvintų raj. Tik atvykusius 6-okus pasitiko mūsų protėvių aprėdais vilkintys edukacijos vedėjai, kurie trumpai prisistatė ir įvardijo, ką pamatysime, veiksime. Edukacijos tema ,,Senovės baltų gyvensena ”. Atvykome ankstų rytą, tad pirmoji užduotis – pasiruošti sau pusryčius pagal senovės baltų tradicijas. Pirmiausia pasidalinta atsakomybėmis: kas mals miltus, kas sijos, kas formuos paplotėlius, kas juos keps, kas ruoš tešlą
blynams ir rūpinsis jų kepimu, o kas blynelių pagardų ruošimu.  Likę mokiniai suskubo žoliauti
ir virti gardžią arbatą. 6-okai visus paskirtus darbus atliko labai atsakingai ir su didžiule meile. Pagaliau teliko paserviruoti Vikingų menėje esančius stalus ir nieko nelaukiant sėsti ragauti savo rankomis gamintų skanėstų. Mokiniai liko maloniai nustebinti, kaip iš paprasčiausių produktų, be jokių priedų, pagaminti pusrytainiai, blyneliai gali būti tokie skanūs! Jaunieji virėjai gardžiavosi ir negailėjo pagyrų vieni kitiems.
   Pasistiprinę patraukėme į baltų kario buveinę. Mokinius pasitikęs karys vaizdžiai pasakojo apie senovės lietuvių kovas, demonstravo lietuvių ir kryžiuočių karių aprangas, ginkluotę. 6-okai galėjo pasimatuoti kario apdarus, imitavo susidūrimą su priešu. Mūsų mokyklos stipruoliai įsitikino, jog protėviai buvę labai ištvermingi ir atkaklūs, juk ne taip lengva vilkint virš 20 kg sveriančią apsauginę aprangą dar ir kautis. Vėliau visiems klasės mokiniams pasiūlyta dalyvauti karių pratybose. Vaikai buvo paskirstyti į 2 komandas, treniravosi ir mokėsi įvairių taktinių manevrų (sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas,  tiksliai vykdyti komandas, tinkamai pulti priešą, gintis).
    Po kovos mokiniai smagiai leido likusį laiką lauke – žaidė senovinius žaidimus, varžėsi futbolo aikštelėje. Nors ir nenoriai, bet puikios nuotaikos 6-okai atsisveikino su sodybos šeimininkais ir leidosi į kelionę atgalios – į Vilnių.
    Štai taip smagiai, bet kartu ir labai naudingai praleidome pusdienį Vikingų kaime! O jei mūsų patirtys ir nuotykiai patiko, siūlome apsilankyti ir Jums!  

                                                       Su 6a ir 6c klasės mokiniais keliavo ir pramogavo klasių auklėtojos 
                                                       Rasa Buzienė ir Evelina Blaškienė.
Išvyka į Arklio muziejų
Įsibėgėjus rudenėliui 2b ir 3a klasių mokiniai išsiruošė
aplankyti netoli Anykščių, Niūronių kaime, esantį
vienintelį Lietuvoje – Arklio muziejų. Eksponatus į šį
muziejų rinko po visą Lietuvą – žemdirbiai iš Aukštaitijos,
Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos vežė arklinį inventorių,
žemės dirbimo padargus. Arklio muziejus primena, kad
arkliai lietuvių kultūroje visada buvo vieni iš svarbiausių
gyvulių.
Pirmiausia apsilankėme kaimiškoje troboje. Čia
susipažinome su mūsų etninės kultūros simbolio – duonos keliu – nuo rugių sėjos iki duonos riekės.
Kiekvieną maloniai sutikusi ir už stalo pasodinusi gaspadinė papasakojo apie rugių sėjimą, kūlimą,
malimą, duonos raugimą ir užmaišymą. Sužinojome apie senolių duonos kepimo papročius ir
pagerbimo ritualus, šeimos tradicijas, susipažinome su senoviniais buities rakandais. Kiekvienam
buvo suteikta nepakartojama galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti
savo duonos kepalėlį.
Kol kepė duonelė, aplankėme Arklio muziejų. Pirmiausia nuėjome į klojimą, kur ne tik daugelį
žemei dirbti skirtų padargų matėme pirmą kartą, bet ir išmokome daug naujų žodžių: vežėčiosi,
bačkos, ratai, plūgai, lineikos ir kt. Be arklininkystes dar susipažinome su kalvystės, audimo amatais.
Paskanavome kaimiškų vaišių, suradome savo duonos kepaliuką ir pasukome link namų.
Safari turas ir kiti įspūdžiai 5c klasės mokinių Anykščiuose
    Birželio 15-osios apniukęs rytas nežadėjo gero oro, tačiau 5c klasės mokinių nusiteikimo aplankyti Anykščius ir pasinerti į nuotykius tai nei kiek nesumenkino. Mokiniai žinojo, jog pirmiausia trauksime į Safari parką. Skamba egzotiškai, intriguojančiai. Ką gi ten išvysime? Vos atvykę pastebėjome, jog šis parkas didžiulis. Jį sudaro net 50 ha įvairių kalvų kalvelių, miškelių ir pelkių. Mus pasitiko Safari parko darbuotojai, kurie palydėjo į visureigius. Smagiai nusiteikę pajudėjome į laukus, kuriuose ganosi apie 200 įvairiausių rūšių gyvūnų, į kuriuos galėjome ne tik akis
paganyti, bet ir pamaitinti, paglostyti, pašnekinti. Sutikome lamas, alpakas, ponius, danielius, hailendus ir net egzotiškuosius kupranugarius, zebrus. Gyvūnai drąsiai kaišiojo galvas pro visureigio langą, prašydami morkų, o ekskursijos dalyviai emocingai, bet globėjiškai sutiko juos. Po šio 45 min trukmės turo, dar patraukėme pabendrauti su mūsiškomis lietuviškomis ožkelėmis. Šios buvusios labai draugiškos ir sekiojo kiekvieną atėjusįjį. Vaikai drąsiai maitino išalkusiąsias. O vėliau visą laisvę kūnui suteikianti dalis batutų ir Ninja pramogų parke. Čia radome ne tik batutus, bet ir kitus žaidimus – krepšinį, kvadrato aikštelę, Ninja trasą su įvairaus sunkumo kliūtimis bei įvairias sienas (limpančią, laipiojimo, interaktyvią). Žodžiu, kiekvienas rado veiklos pagal norus ir energijos kiekį. Po smagių pramogų atsipalaidavome ir pietavome gamtoje. Taip smagu akimirkai stabtelėti, pasistiprinti, juk prireiks dar jėgų likusiai išvykos daliai. Toliau keliavome prie žymiojo Puntuko akmens, vaikščiojome Anykščių šilelio Medžių lajų taku, kopėme į apžvalgos bokštą, kur stebėjome ir gėrėjomės miško grožiu, Anykščių panorama. O mintyse skambėjo Antano Baranausko eilės:
   ,,Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
    Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
   Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
   Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“.  
   Senojo miško didybės neliko, bet pojūtis keliaujant medžių lajų lygyje ypatingas. 
   Taip smagiai – energingai, emocionaliai, bet kartu ir jausmingai aplankėme Anykščius. Žinoma, ne viską dar čia ištyrinėjome, tad šį nuostabų Lietuvos kraštą dar tikrai aplankysime.
   Tai buvo paskutinė šių mokslo metų kelionė, kuri tapo puikiu įvadu artėjančioms vasaros atostogoms.
   Turiningų, smalsių ir įdomių Jums atostogų, 5c klasės mokiniai!
   Iki pasimatymo rugsėjį!

                                                                                                      5c klasės auklėtoja Evelina Blaškienė
Svečiuose pas kaimynus lenkus
Ankstų birželio 15 dienos rytą 7-8 klasių mokiniai būriavosi ne prie mokyklos, o prie autobuso
durų. Jų laukė ypatinga dviejų dienų kelionė į Lenkijos sostinę Varšuvą. Edukacinės kelionės metu
norėta apžiūrėti dažniausiai lankomus objektus ir susipažinti su dar nematytais dalykais.
Tik atvykę į Varšuvą mokiniai pasivaikščiojo po Zoologijos sodą, kuriame Antrojo pasaulinio karo
metais Jano Žabinskio šeima slėpė ir išgelbėjo apie 300 žydų (Žabinskiams už tai buvo suteiktas
garbingas Pasaulio Tautų Teisuolių vardas). Šiuo metu Zoologijos sode gyvena apie 12 000 gyvūnų,
daugiau nei 500 rūšių, tad objektas tikrai vertas dėmesio. Po to visa 52 mokinių grupė linksmai
leido laiką Varšuvos senamiestyje, kuris atstatytas ir įtrauktas į UNESCO saugotinų objektų sąrašą.
Senamiestis išpuoštas gyvomis gėlėmis, jaukus, nedidelis, tad čia drąsiai gali jaustis net mokinukas.
Dienai baigiantis nuvargę ir pilni įspūdžių keliavome į viešbutį, kuriame prasidėjo smagiausia
išvykos dalis:)
Kitos dienos rytas neleido tinginiauti ir tik papusryčiavusius kvietė aplankyti vieną aukščiausių ir
didžiausių stogo sodų Europoje – Varšuvos universiteto bibliotekos botanikos sodą. Šis sodas
nustebino tuo, kad yra įrengtas ant pastato stogo, sodą sudaro keli skirtingi skyriai, kurių
kiekviename išvydome gėlių, krūmų ir kt. kompozicijas. Galiausiai aplankėme Koperniko mokslų
centrą, kuris užima 20 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją, jame nėra jokių gidų ar popierinių bukletų.
Prie kiekvieno eksponato kabo instrukcija, tad eksponatus tenka pažinti liečiant, klausant,
ragaujant, matant… Muziejuje galima groti lazerine gitara, išbandyti didžėjaus pultą, tyrinėti
žmogaus kūno dalis, lėlę-naujagimį, susipažinti su stichiniais gamtos reiškiniais, šviesa, optinėmis
iliuzijomis bei mus supančiais reiškiniais. Taip pat verta užsukti į kambarį, kuris yra žemės
drebėjimo zonoje, pabūti skęstančio laivo kapitonu, išmatuoti savo šuolio aukštį ir t.t. Jeigu ne ilga
kelionė namo, šiame centre galima praleisti ir visą dieną.
Štai kaip apie šią kelionę atsiliepia mokiniai.
Greta, 7a: „Kelionė buvo nerealiai smagi! Pirmą dieną aplankėme Zoologijos sodą ir pamatėme
daug įvairių gyvūnų. Vėliau aplankėme Varšuvos senamiestį ir tada keliavome į viešbutį, kur
praleidome naktį. Viešbutyje buvo smagiausia kelionės dalis! Antrą dieną vykome į Koperniko
muziejų, kur pamatėme ir išbandėme daug įvairiausių mechanizmų. Pasivaikščiojome senamiesčiu
ir keliavome namo autobusu su dainomis! Geriausia ekskursija, ačiū mokytojams už jų kantrybę!”
Neda, 8a: „Kelionė prasidėjo kankinančiai anksti. Šeštą valandą ryto jau turėjome išvažiuoti,
nors vėluojantys mokytojai privertė laukti dar geras 30 minučių lauke. Važiavome 7-8 valandas.
Sukau vieną ir tą patį dainų miksą mažiausiai 37 kartus žiūrėdama į lubas. Tačiau tada įvažiavome į
Varšuvą. Pirmas įspūdis – daug tiltų ir raizgytų kelių. Bet vaizdas, kurį skiria upė, buvo nerealus.
Pirmą dieną labiausiai patiko senamiestis. Mažos romantiškos gatvelės ir pradedanti leistis saulė
džiugino akis ir širdį. Viešbutis buvo vakaronių vieta. Viešbutyje tikrai niekas nemiegojo, bet buvo
smagu.”
Urtė, 8a: „Dvi dienas buvome išvykę į Varšuvą. Kelionė į Lenkiją pasirodė ypač ilga. Po septynių
valandų pagaliau atvykome į Zoologijos sodą. Buvom palikti vieni, kas džiugu, turėjome pakankamai
laiko viską apžiūrėti. Po to vykome į senamiestį. Per laisvąjį laiką užkandome ir aplankėme artimą
prekybos centrą ir pamatėme žmogų, persirengusį kebabu. Žodžiu, buvo linksma. Vakare pagaliau
atvykome į viešbutį. Ryte pavalgėme ir išvykome į Koperniko muziejų, kuris buvo mano
mėgstamiausia ekskursijos dalis. Užtrukau apie tris valandas. Išėjusi iš muziejus, pavaikščiojau
aplink Vyslą ir tada buvo laikas keliauti namo. Kelias atgal praėjo labai greitai, ypač patiko mūsų ir
septintokų muzikos kautynės. Tikrai nepamiršiu kelionės.”
Jorūnė, 7a: „Kelionė buvo labai smagi. Varšuva buvo išties gražus miestas, aukšti pastatai, labai
pasisekė su oru. Visi buvo linksmi, draugiški. Ir su mokytojais smagu buvo. Viešbutis nebuvo labai
erdvus, bet tai nepadarė jokios įtakos pasilinksminimui. Nors naktį beveik nemiegojome, buvo labai
smagu. Apsilankėme Koperniko mokslų muziejuje, Zoologijos sode, senamiestyje. Senamiestis buvo
nuostabus (sužavėjo architektūra), gėrėme „Starbucks”, pirkome lauktuvių šeimai ir šiaip smagiai
leidome laiką. Zoologijos sode matėme žirafų, dramblių, įvairių paukščiu ir žuvų. Koperniko
muziejus buvo labai didelis, kur išties daug veiklos, nuo spalvų ir šešėlių iki iliuzijų. Kelionė atgal
buvo bene geriausias choras. Džiaugiuosi, kad ir mokytojai kartais dainavo. Labai daug dainavom,
žaidėm, miegojom, valgėm ir kalbėjom.
Ačiū mokytojams už kantrybę! Ačiū, kad pasitikėjote, buvote drauge, padėjote! Tai buvo pati
geriausia kelionė!”
Dekoratyvinių krūmų sodinimas
Vilniaus Karoliniškių seniūnija pakvietė
“Spindulio” progimnazijos bendruomenę prisidėti
prie žaliojo Vilniaus kūrimo ir atvežė virš šimto
krūmų sodinukų, kuriuos įsipareigojome pasodinti
patys.
Pasiruošimo darbai prasidėjo. Pirmiausia
pasirinkome želdinimui tinkamas vietas.
Nusprendėme augalus pasodinti už tvoros, kad
užaugę krūmai džiugintų net tik Spindulio
mokinius, bet ir visą Karoliniškių bendruomenę.
Buvo labai džiugu ir kartu netikėta matyti, su
kokiu užsidegimu progimnazijos mokiniai sodino
augalus. Buvo pasodintos pilkosios sedulos,
juodavaisės aronijos ir paprastosios alyvos. Visi
augalai prigijo ir labai tikimės, kad jie gražiai augs ir mus džiugins ne vienerius metus. Nuostabu,
kad tokiu būdu galėjome prisidėti prie mūsų mylimo Vilniaus puošimo.
Keliame sparnus
Pakeliant sparnus iš 4 į 5 klasę, šiemet 4 b
klasės mokiniai ne tik kilo į Kosmosą, bet
ir Mančesterio padangėse pilotavo
Boeing 737. Žinoma, viskas vyko realaus
lėktuvo dydžio simuliatoriuje.
Apsilankėme BAA Training – pilotų
rengimo, europinių kokybės standartų
aviacinių mokymų centre. Dėkojame už
galimybę mokinės Godos sesei, kuri
pasikvietė aplankyti jos darbovietę. Labai
daug sužinojome apie pilotų mokymus,
oro uostų darbą, pilotų, stiuardesių, net keleivių parengimą skrydžiui. Nors pilotu tapti užtenka 2-3
mokymosi metų, literatūros pilnos lentynos! O praktika viena svarbiausių mokymosi dalių. Mes taip
pat mokinomės atidaryti lėktuvo duris, gesinti ugnį, ieškoti sužeistųjų dūmų užpildytame lėktuvo
salone… Įspūdžių pilnas bagažas!
Pasigrožėkite foto galerijoje. O savo šauniems 4b klasės mokiniams linkiu tvirtai siekti savo
užsibrėžtų svajonių, nors kartais jos atrodo taip aukštai padangėse. Sėkmingo skrydžio į 5 klasę!
Jūsų pirmoji mokytoja Diana
5b klasės edukacinė išvyka ir didžiausias 3D piešinys Lietuvoje
   Vėjuotą birželio 15-osios rytą 5b klasės mokiniai vyko į suplanuotą edukacinę pramogą ”Neįprastos Vilniaus istorijos”. Kelionė po gražiausias Vilniaus vietas su audio gidu prasidėjo nuo Katedros, stabtelėjome prie Pilies gatvės, išklausėme vingiuotų senamiesčio gatvelių atsiradimo istoriją, toliau važiavome pro Šv. Onos bažnyčią, Užupio Respubliką, Tymo turgų, stoties rajoną, sužinojome kas anksčiau vyko Arklių gatvėje, audio gidas papasakojo apie Rasų kapines, Subačiaus gatvę, Žvėryno gatvelių pavadinimus ir dar daug daug įvairiausių istorijų.
   Kelionė autobusu truko 1,5val, kiekvieną minutę audio gidas pasakojo jau žinomus arba pirmą kartą girdimus faktus. Mokiniai liko sužavėti Jurgos skveru, ant sienos nupieštu Einšteinu (visi pažino šį garsųjį fiziką), pirmojo sprogimo istorija ir kitais įdomiais faktais.
   Atsisveikinę su vairuotoju, besidžiaugdami gražiu oru nuvažiavome pasižiūrėti didžiausią nutapytą 3D piešinį Lietuvoje. Tai šalia Spaudos rūmų atsiradęs pasaulyje gerai žinomo gatvės menininko siurrealus vaizdinys. Jis nutapė didžiausią Lietuvoje trimatį piešinį.
    Gerų įspūdžių pilni, 5b klasės mokiniai visiems linki šiltos vasaros ir neria į pramogų prarają.                                                                                                                                 Klasės auklėtoja  Laura Daniškevičienė
Kur gyvena Laimės paukštė
Autobusas su 1b ir 2a klasių mokinukais siauru
miško keliuku riedėjo link Ignalinos krašte
esančio Cijonų kaimo, kuriame įsikūręs kitas –
Paukščių kaimas. Būtent paukščiai pirmieji čia ir
pasveikino – vos įsukus į kiemą, pasigirdo jų
čirenimas, klegenimas ir kudakavimas.
Netrukus kieme pasitiko ir Paukščių kaimo
šeimininkai Laima ir Rimantas. Paukščių kaimas
- tai vieta, kur gali pamatyti daugiau paukščių
nei kada nors esi matęs ir išgirsti daugiau jų
balsų nei kada nors esi girdėjęs. Apie šiuos sparnuočius šeimininkė gali pasakoti valandų valandas.
Sako, kad tarp jų yra kilusių net iš Afrikos. Šeimininkai kvietė pasižvalgyti po jų valdas ir augintinius
skanėstais pavaišinti. Be įvairiausių paukščių sutikome įvairių rūšių triušių, ožiukų, alpakų, ponių,
asiliuką ir kt.
Kai kurie Paukščių kaimo gyventojai turi labai neįprastus ir šmaikščius vardus. Vienos alpakos
vardas – toks pats kaip ir JAV prezidento – Donaldas Trumpas, jam kompaniją palaiko dar dvi
alpakos Pipiriukas ir Varis.
Vaišinomės milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene ir ką tik išvirta kvapnia
žolelių arbata.
Mokiniai mokėsi rašyti žąsies plunksna ir parašė laišką savo laimės paukštei. Laiške surašė
užkoduotus savo norus ir nunešė į milžinišką Laimės paukštės lizdą. Šeimininkai vienu balsu tikino,
kad laiške užrašytos svajonės būtinai išsipildo. Belieka laukti…
Išvyka į Vinetu kaimą ir susitikimas su Kretingos susirašinėjimo draugais
Saulėtą birželio 2 dienos rytą 4c klasės
mokiniai išvyko į dviejų dienų edukacinę
kelionę. Pirmas kelionės tikslas buvo
aplankyti Vinetu kaimą. Ten susipažinti su
šiaurės Amerikos indėnų tradicijomis ir
papročiais, gyvenimo būdu, dalyvauti
įvairiuose ritualuose ir pažintinėse –
pramoginėse programose, išbandyti jėgas
įvairiuose turnyruose ir žaidimuose, kurie
buvo skirti indėnų jaunimui patikrinti ir
pasiruošti perėjimui į suaugusiųjų
gyvenimą. Norintys galėjo pajodinėti
žirgais ir pasidžiaugti čia gyvenančiais
įvairiais paukščiais, avimis, ožkomis ir kitais
gyvūnais. Edukacijos pabaigoje galėjome
pasivaišinti tako.
Antras kelionės tikslas buvo aplankyti pajūrį, pastatyti smėlio pilį, pasimėgauti jūros ošimu,
aplankyti Gintaro muziejų ir pasivaikščioti Palangos gatvelėmis.
Kelionės metu visada diena būna trumpesnė nei kitos. Vos spėjome suktis, kad įgyvendintume
visus užsibrėžtus kelionės tikslus.
Nors Vinetu kaime ir Palangoje buvo labai smagu, bet vaikai nuolat klausinėjo, kada jie galės
susitikti su savo susirašinėjimo draugais. Tris metus trukusią draugystę laiškais apvainikavo gyvas
susitikimas, šilti apkabinimai Kretingos darželio kieme. Mus pasitiko ne tik mokiniai ir jų tėveliai,
bet ir mokytoja Gintarė, pavaduotoja Regina Songailienė ir mokyklos direktorė Ieva Rukšienė.
Vos tik spėjome įsikurti mūsų laukė įvairios sportinės rungtys darželio kieme ir artimas
susipažinimas su draugais.
Aktų salėje mus pasveikino mokyklos direktorė ir pavaduotoja, mokiniai padovanojo mums savo
sukurtą šokį. Buvo smagu visiems sužaisti kahoot, surengti diskoteką ir valgant spragėsius žiūrėti
naktinį filmą. O ryte mūsų laukė jau seniai pamiršta darželio košė ir puiki edukacija saldaininėje,
kurią mums padovanojo mūsų draugai.
Vaikai patyrė daug įspūdžių, nesinorėjo važiuoti ir namo. Labai smagu važiuoti į tokias keliones kur
jautiesi laukiamas ir reikalingas. Tikiuosi, kad ši draugystė ir bendradarbiavimas truks dar daug
metų.
Pirmą kartą muziejuje
1b klasės mokiniai išsiruošė į pažintinę kelionę, į Lietuvos nacionalinį muziejų! Pirmiausia
apsilankė ekspozicijos salėje, kurioje pristatomas pirmasis Lietuvoje – Vilniaus senienų – muziejus,
aiškinosi, kas yra muziejus, kokias paslaptis jis saugo, kaip į jį atkeliavo eksponatai. Tyrinėdami
eksponatus sužinojo, kaip galima atpažinti valdovus portretuose, ieškojo budelio kalavijo ir kt.
Kiekvienas galėjo palaikyti savo rankose seniausią ginklą – kuoką, spėti jo amžių. Įdomiausia buvo
išgirsti istoriją apie seną karo laivą, kuris sumanaus kapitono dėka laimėjo mūšį.
Po to laukė užduotys. Mokiniai atsakinėjo į klausimus, spalvino laivo ar rogių trafaretą. Linksma
buvo statyti pilies bokštus, kurie susideda tik atspėjus raides bei ,,nusiridenti“ nuo dirbtinio pilies
kalniuko.
Pabuvoję muziejuje, mokiniai apžiūrėjo karaliaus Mindaugo ir kunigaikščio Gedimino paminklus.
Pagilinę savo žinias apie Lietuvą, patyrę naujų įspūdžių ir šiek tiek pavargę, pirmokai grįžo į mokyklą.