Užgavėnės — žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą,
prisišaukti pavasarį. Užgavėnės — švenčiamos kai lieka 7
savaitės, tai yra 46 dienos iki Velykų. Lietuvoje Užgavėnės
švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, Rumšiškių liaudies
buities muziejuje. Pagrindiniai šventės veiksmai – šventės
veikėjų Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Svarbus
šventės atributas – blynai.
Kiekvienais metais vaikai su nekantrumu laukia Užgavėnių
šventės. Renkasi kokią kaukę norėtų pasigaminti. Kaukės bei
persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės
atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų
kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas.
Pamokos metu Išsiaiškiname kiekvienos kaukės reikšmę. Visi svarbiausieji Užgavėnių tipai buvo iš
kasdieninės aplinkos – žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai.
Per dailės ir technologijų pamokas gaminame pasirinktą kaukę, papuošiame ją siūlais, kailinių
atraižomis. Su nekantrumu laukiame šventės.
Užgavėnių dieną, prisimename kuo ypatinga ši šventė. Klasėje surengiame viktoriną, o išbėgę į
kiemą šokame Užgavėnių šokį, žaidžiame žaidimus ir šaukdami “Žiema, žiema, bėk iš kiemo”
vejame žiemą iš mūsų krašto.
Smagiausia šventės dalis – vaišės. Užgavėnės – paskutinė žiemos diena, per kurią daug valgoma,
ypač mėsiškai. Šiandien mes vaišinamės įvairiais kepiniais, dalinamės receptais.
Smagu atitrūkti nuo kasdienybės, prisiminti prosenelių šventes, jų papročius ir gera nuotaika
pasidalinti su aplinkiniais.