Išvyka į TV bokštą
Vasario 7 d. 5C klasės mokiniai su klasės auklėtoja
nusprendė klasės valandėlę praleisti kiek kitaip,
lankėmės Vilniaus televizijos bokšte. Prieš įeinant į
televizijos bokšto patalpas, sustojome prie paminklo
Vilniaus TV bokšto gynėjams atminti, 8 m aukščio
bronzinės skulptūros „Aukojimas“, prisiminėme 1991 m.
sausio 13-osios nakties įvykius. Labai smagu buvo pakilti
į 19-ą (55-ą lyginant su daugiabučiais pastatais) aukštą, į
„Paukščių taką“, kur yra vienintelė Lietuvoje tokiame
aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Per 55 minutes 360
laipsnių apsisukančiame restorane džiaugėmės
stebėdami savo gimtąjį Vilnių. Koks jis gražus ir kokia saulėta buvo diena! Skaniai papietavę bokšto
restorane, kartu pabendravę su puikia nuotaika grįžome į mokyklą.
Arkikatedros požemiuose
Antradienį, sausio 21 d., važiavome į Arkikatedros požemius. Tądien
lauke buvo pakankami šalta, o nusileidus į požemius sušilome.
Požemiuose gidė mums parodė skaidres, kuriose buvo pavaizduota
kaip atrodė, ar gal būt galėjo atrodyti katedra anksčiau. Po to nuvedė į
patalpą, kurioje mums papasakojo, jog 1931 metais, kai buvo užlieta
katedra, jos mediniai pamatai neatlaikė ir ji suskilinėjo. Restauratoriai,
nusileidę į požemius pakeisti pamatų, pastebėjo sienoje plyšį, kurio
planuose nebuvo. Jį praplatinę ir įžengę į patalpą vos neužlipo ant
kaukolės su karūna. Kaip po tyrimų paaiškėjo, tai buvo Barboros Radvilaitės palaikai. Šalia, toje
pačioje patalpoje, gulėjo dar dviejų žinomų žmonių palaikai – Aleksandro Jogailaičio ir Elžbietos
Habsburgaitės.
Tą dieną aš ir mano klasės mokiniai tikrai sužinojome daug naujo apie Arkikatedrą. Galėčiau
dar pasakoti ir pasakoti. Visiems patarčiau ten apsilankyti, tikrai yra kur akis paganyti.
4a klasė, Gytė Daškevičiūtė
Kurkime stebuklus visus metus
Dar prieš didžiąsias
metų šventes pradinių
klasių mokinukus
džiugino spektaklio ,,
Kalėdinė kaminkrėčio
istorija“ personažai. Tai
buvo įdomus
pasakojimas apie
mergaitę, kuri turėjo
labai daug žaislų, bet pats mylimiausias buvo paršelis Keberiokšt.
Tačiau vieną dieną paršelis išgirdo kaip Elzytė, rašydama laišką Kalėdų
Seneliui, prašė naujo, rožinio paršelio. Keberiokštis suprato, kad jis
senas, storas, negražus ir daugiau Elzytei nereikalingas. Nusiminęs
paršelis išėjo laimės ieškoti… Sutikęs Kaminkrėtį, jis suprato, kad tikri
draugai niekada neišduoda ir pagaliau tapo tikrai laimingas.
Spektaklio metu vaikai aktyviai dalyvavo, šoko, žaidė kartu su Kalėdų
Seneliu ir kitais pasakos veikėjais.
Juk kartais stebuklus darome mes patys, net to nesuprasdami. Tai
kurkime ir dovanokime vieni kitiems stebuklus… Tebūna visiems
stebuklingi Naujieji metai.
Tarptautinis eTwinning projektas „Kalėdinis žaisliukas kitaip”
Gruodžio mėnuo 2C klasės mokinukams buvo įdomus
ir labai darbingas. Kad kalėdiniai žaisliukai paįvairintų
mūsų eglutę klasėje ir mokinių namuose, nusprendėme
pasigaminti žaisliukus iš makaronų, kruopų ir savo
darbeliais pradžiuginti tėvelius ir draugus. Vaikai taip
susidomėjo šiais darbeliais, kad savo idėjomis
pasidalinome tarptautinėje eTwinning erdvėje,
pakviesdami ir kitų mokyklų mokinius prisijungti prie šio
projekto, kurį pavadinome „Kalėdinis žaisliukas
kitaip/Christmas toy from noodles“. Programa
„eTwinning“ padeda tobulinti mokymo įgūdžius,
sudominti mokinius, suteikti daugiau galimybių savo
mokyklai ir praturtinti savo bendruomenę.
Šiame projekte dalyvavo Ukmergės lopšelio – darželio
“Vaikystė” Šnekučių grupės vaikai, Kupiškio Povilo
Matulionio Kupos pradinio ugdymo skyrius, Kauno vaikų
darželis “Raudonkepuraitė”, LEPL Rustavi N7 Public
School iš Gruzijos, Ukmergės vaikų lopšelis-darželis
„Vaikystė“, Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija.
Projekto metu anglų kalbos pamokoje mokiniai plėtė anglų kalbos žodyną Kalėdų tema, išgirdo
Kalėdų eglutės ir Kalėdų žaisliukų istoriją ir iš neįprastų priemonių gamino savo kalėdinius žaisliukus.
Savo žaisliukams jie rinkosi ir naudojo įvairias medžiagas: makaronus, džiovintas gėles, erškėtuoges,
kankorėžius, prieskonius (lauro lapus, kvapniuosius pipirus). Vaikai lavino erdvinį mąstymą, leido
atsiskleisti kūrybiškumui.
Džiaugiamės galėję pakviesti dalyvauti šiame projekte ir kitas mokyklas bei darželius Lietuvoje ir
susirašinėti laiškais su Gruzijos mokyklos atstovais. Juk darbelis pagamintas vaiko rankomis yra
neįkainuojama dovana mamai ar močiutei, nes į šį darbelį įdėta daug meilės, kruopštumo ir šilumos.
Savo idėjomis, kūrybiškumu ir darbeliais planuojame dalintis dar daugelyje eTwining projektų.
Pažintis su elektra
Gruodžio 16 d. 2 b ir 3 b klasėse svečiavosi
„Giliuko“ laboratorija, mokiniai turėjo edukacinę
pamoką apie elektrą. Šiais laikais negalime
įsivaizduoti gyvenimo be šviesos ir elektros. Bet
gilioje senovėje mūsų žmonės be to įsiversdavo.
Paklausus vaikų su kuo jiems siejasi žodis „elektra“,
išgirdome tikėtinus šiuolaikinio žmogaus žodžius:
kompiuteris, telefonas, lempa, šviesa, rozetė.
Diskutavome, kokią didelę reikšmę elektra turi
šiuolaikiniame pasaulyje. Susipažinę su elektros
atsiradimo istorija, apšvietimo evoliucija, raida ir
palyginę senųjų ir šių laikų elektros apšvietimą,
sužinojome, kaip žmonės gyveno iki elektros išradimo, kokiais būdais šviesdavosi, kaip keitėsi
apšvietimo išradimai. Edukacijos metu mokiniai turėjo progą patys pagaminti eglutės arba
robotuko modelį ir sujungti elektros grandinę su LED lempute. Žinoma, praktinė veikla buvo labai
įtraukianti, tai buvo puiki šventinė ir pažintinė pamoka.
Su tėveliais keliauti smagiau
Vieną gražų šeštadienio rytą, 2c klasės mokiniai, lydimi klasės
auklėtojos ir tėvelių išsiruošė į edukacinę ekskursiją “Prie balto
kūčių stalo”, aplankant Arklio muziejų, Puntuko akmenį ir Lajų taką.
Kaip smagu keliauti, kai mažuosius lydi tėveliai. Jų rūpestis, šiluma
ir meilė lydėjo antrokėlius visos ekskursijos metu. Juk tiek mažai
laiko mes skiriame savo vaikams. Kaip gera prisiglausti prie mamos,
pajausti jos apkabinimą ir rūpestį visos kelionės metu.
Nors oras mūsų nelepino, bet nuotaika buvo puiki. Juk mes
buvome visi kartu, niekas niekur neskubėjo, visas dėmesys buvo
atiduotas vaikams.
Arklio muziejuje mus pasitiko šeimininkė, kuri papasakojo šio
muziejaus atsiradimo istoriją, įdomu buvo sužinoti apie pašto
arklius Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, kaip arkliai gabendavo
paštą, kokias karietas jie tempdavo.
Tėveliai džiaugėsi girdėdami kaip jų vaikai puikiai atsakinėja į užduodamus klausimus ir gražiai
elgiasi ekskursijos metu.
Pasivaikščioję po muziejų, priėjome Striukų sodybą, kur mus pasitiko Kalėdų Senelis su dainomis,
muzika, mįslėmis ir šokiais. O viduje mūsų laukė sodybos šeimininkė, kuri papasakojo apie senovės
lietuvių Kūčių ir šv. Kalėdų papročius bei tradicijas. Ragavome 12 patiekalų: duonos, kūčiukų,
medaus, spanguolių, obuolių, kviečių kruopų, silkės, krosnyje keptų bulvių, kopūstų, aguonų pieno,
spanguolių kisieliaus. Vėliau išbandėme įvairius burtus, kuriuos anksčiau darydavo per Kūčias.
Laikas praleistas kartu yra neįkainuojamas. Tėvelių skirtas laikas yra brangus ir neužmirštamas.
Džiaugiuosi, kad mūsų klasėje tėveliai daug laiko skiria savo vaikams. Nuolat jais rūpinasi, padeda,
lydi visų ekskursijų metu. Juk tą ką mes patirsime vaikystėje, atsiminsime visą likusį gyvenimą.
3c ir 3d klasių kelionė į Arklio muziejų
Lapkričio 28 d. 3c ir 3d klasės mokiniai nutarė
aplankyti už 8 kilometrų nuo Anykščių esantį
unikalų Arklio muziejų – vienintelį Lietuvoje, kurį
įkūrė 1978 m. agronomas prof. Petras Vasinauskas.
Autentiškoje XX a. pradžią menančioje troboje
susipažinome su mūsų etninės kultūros simboliu –
duona, jos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės.
Maloniai sutikusi gaspadinė papasakojo apie rugių
sėjimą, kūlimą, malimą, duonos raugimą ir
užmaišymą. Sužinojome apie senolių duonos
kepimo papročius ir pagerbimo ritualus, šeimos
tradicijas, susipažinome su senoviniais buities
rakandais. Kiekvienas turėjo galimybę suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo
duonos kepalėlį. Kol kepė duonelė, aplankėme Arklio muziejų.
Aplankėme audėją, kuri papasakojo ir parodė, kokie audiniai pasaulyje buvo seniausi ir kam jie
naudoti. Susipažinome su įvairiais juostų audimo būdais. Audėja pademonstravo kaip senovėje
audėjos audė.
Taip pat sužinojome apie vieną seniausių amatų – puodžiaus amatą. Išgirdome pasakojimą apie
molio kilmę, trumpai apžvelgė keramikos istoriją. Apžiūrėjome senosios buitinės keramikos
pavyzdžius.
Grįžtant į trobą sutikome kalvį, kuris pakvietė į savo kalvę. Jis parodė kaip galima perlenkti geležį.
Leido patiems padirbti su dumplėmis, kad geriau degtų ugnis. Leido kalti įkaitintą geležį.
Sugrįžus į trobą, mūsų laukė paruoštas stalas su kaimiškomis vaišėmis. Pasistiprinę ir padėkoję
šeimininkei tęsėme kelionę ir aplankėme Puntuko akmenį, kurį pabandėme pastumti iš vietos, deja,
jis buvo stipresnis.
Pavargę ,bet pilni naujų patyrimų grįžome į Vilnių.
Esu matomas, nes turiu atšvaitą
Žiemai prasidėjus, 2 b klasės mokiniai  turėjo smagią, pažintinę integruotą pamoką apie saugų eismą, saugų elgesį tamsiu paros metu. Sužinojome, kodėl būtina ne tik turėti, bet ir matomoje vietoje segėti atšvaitą tamsiu paros metu. Kalbėjom apie atšvaitų rūšis, jų tinkamus ir taisyklingus nešiojimo būdus. O smagiausia dalis  – gaminomės pakabinamus ir priklijuojamus atšvaitus įvairiausių formų ir dydžių, kuriuos galėjome pritaikyti  ant drabužių, kuprinių bei įvairių daiktų. Mokiniai atšvaitus iš karto prisisegė tinkamose vietose ir nuo šiol gatvėse bus matomi ryškiau. 
Pažintis su žirgais
Kamilė: „Man ši ekskursija patiko. Moteris labai įdomiai papasakojo apie žirgus ir jų gyvenimą. Žirgai buvo labai mieli. Paskui leido jodinėti žirgų. Iš pradžių bijojau, bet paskui buvo nebaisu. Man labai patiko juos maitinti.“
Benediktas: „Išvyka į žirgyną man labai patiko. Žirgyne mačiau labai daug žirgų, kurie buvo nuostabūs. Įpusėjus ekskursijai jodinėjau ant arklio. Jeigu man pasiūlytų vykti į šį žirgyną dar kartą, mielai sutikčiau.“
Paulina: „Ši kelionė su klase buvo pati geriausia. Man labai patiko. Mokytoja taip pat bijojo joti žirgu, bet išdrįso, todėl išdrįsau ir aš, įveikiau savo baimę.“
Urtė: „Man patiko. Žinoma, žirgai buvo įdomiausia dalis, nes esu žirgus mačiusi realybėje tik vieną kartą. Turėjau galimybę pamaitinti ponį ir tai buvo „kieta“. Kol laukiau eilėje, gerai praleidau laiką su katinu, o jodinėti buvo tikrai linksma.“
Lapkričio pabaigoje 6a klasės mokiniai popietę praleido Vilniaus Jojimo klube, įsikūrusiame
autentiškame senajame Buivydiškių dvare. Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų, minimas
dar XII a. kryžiuočių kronikose. Dvarvietė yra dirbtinai supiltoje kalvoje, o ją supa Sudervėlės upelio
tvenkiniai.
Jojimo klubo žirgyne mokiniai susipažino su ten gyvenančiais dvylika žirgų. Vieni jų ruošiami
rimtam sportui ir varžyboms, o kiti kantriai leidžia laiką su jojimo mėgėjais. Moksleiviai bendravo su
skirtingų veislių žirgais: trakėnu, holšteinu, oldenburgu, žemaituku bei poniuku Skambučiu. Taip pat
sužinojo apie žirgų dienotvarkę, mitybą, transportavimą, priežiūros priemones bei reikmenis,
reikalingus pasirinkusiems šį sportą. Žinoma, mokiniams labiausiai patiko maitinti žirgus bei jodinėti.
Šią pramogą daugelis mūsų pabandė pirmą kartą gyvenime. Tai puikis patirtis bei nenusakomas
jausmas.
Štai kaip apie šią išvyką atsiliepia 6a klasės mokiniai:
Piešimas su folija „Rudens vakaras“
RUDUO…
Vieniems ruduo – lietus, krentantys lapai, atvėsęs oras,
besikeičiančios gamtos spalvos, obuoliai, moliūgai…
Kitiems ruduo kelia liūdesį, blogas mintis, depresiją…
Taigi, kodėl galima mylėti rudenį ir, ką įdomaus bei
jaukaus galima nuveikti:
deginti žvakes tam, kad suteikti jaukumo, šilumos ir
energijos savo sielai bei namams;
galima smilkyti cinamono/vanilės smilkalus arba
eterinius aliejus, kurie suteikia energijos, veikia
atpalaiduojančiai;
galima pasižiūrėti kokį nors filmą;
galima pasivaikščioti lietuje, net jeigu jo ir nemėgstate…lietus turi savo energetiką, jis gali
nuplauti net ir juodžiausias mintis;
galima vakarais stebėti žvaigždes ir mėnulį, ir pajausti, koks yra visiškai kitoks rudens mėnulis…
Taigi, mes nutarėme praskaidrinti savo rudenišką nuotaiką savo menišku darbeliu su folija.
Pabandėme su folija nupiešti rudens vakarą, kai mėnulis tyliai leidžiasi horizonte. Dirbome išsijuosę
dvi pamokas ir rankose turėjome užbaigtą, nuostabų meno šedevrą, kurį galima gražiai įsirėminti ir
pakabinti ant sienos. Jis ilgam suteiks džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi!
Kūrybinės jums nuotaikos!