Tradicija tapęs Helovinas 3c klasėje
Spalio 31-ąją JAV ir daugelis Europos šalių švenčia Heloviną.
Šios šventės metu vaikai dėvi kostiumus ir vaikščiodami po namus
prašo saldainių, o suaugusieji, taip pat persirengę kostiumais ir
užsidėję kaukes, dalyvauja vakarėliuose. Vis labiau Helovinas
populiarėja ir Lietuvoje. Daug kas mano, kad Helovinas –
amerikietiška tradicija, bet iš tiesų jo šaknys slypi Europos pagonių
ritualuose.
3c klasės mokiniai kartu su tėveliais nutarė tęsti Helovino
tradiciją ir spalio 30 dienos vakare susirinkti į klasę ir linksmai pabūti
visiems kartu.
Vakare vaikai, tėveliai ir mokytoja rinkosi į mokyklą vienas už
kitą baisesniais (išdažytais) veidais, kaukėmis, šiurpinančiais
kostiumais. Pirmoje vakaro dalyje žiūrėjome videofilmą ir kalbėjome
apie Helovino kilmę, jo tradicijas. Visi noriai ir aktyviai dalyvavo.
Antroji dalis buvo skirta estafetėms, žaidimams, heloviniškoms vaišėms. Po linksmumų ir
užkandžių pažiūrėjome vaikams skirtą trumpą siaubo filmuką.
Greitai prabėgo laikas. Vakaras baigėsi apie 20 valandą, visi skirstėmės laimingi ir linksmi
namo.
Pyragų diena
  Kasmet lapkričio 6-ąją Lietuvoje minima Pyragų diena. Šios gardžios šventės metu įprasta namuose išsikeptus pyragus pardavus, lėšas aukoti „Išsipildymo akcijai“ arba pasirinktiems kitiems labdaros tikslams. 
  Šiemet, 2 b klasės mokiniai pyragų dieną irgi paminėjo prasmingai. Kalbėjo apie tai, kaip gera dalintis ir suteikti džiaugsmo kitam. Taip ir padarėm. Atsineštus pyragus pirmiausia dalinome kitiems, linkėjome gražios dienos. O matant kitų žmonių nustebusius, bet laimingus veidus, mūsų nuotaika vis didėjo. Širdį užpildė šiluma ir džiaugsmas, juk daryti gera – taip gera!  
Muilo gamyba
Muilą naudojame kasdien, tačiau nesusimąstome, kaip jis atsirado. 2 b klasės mokiniai spalio 23 d. aiškinosi ir diskutavo integruotoje pamokoje apie asmens higieną, kam reikalingas muilas, iš ko jis daromas ir, žinoma, pasigamino muilą patys. Dėkojame mokinės Delijos mamai, kuri pasisiūlė savo hobį bei veiklą pravesti klasėje. Muilo gamybai naudojome muilo bazę, dažus, eterinius aliejus kvapams gauti ir įvairias žaismingas ir gražias figūrėles. Mokiniai patys galėjo išsirinkti spalvą ir patinkančius kvapus, ši veikla įtraukė kiekvieną mokinį. Nešdamiesi namo savo pačių pasigamintą muilą visi džiaugėsi, kaip nuo šiol rankas plautis bus smagiau. 
Pažink pasaulį vaiko akimis
Vieną saulėtą rudens rytą pirmokėliai pamoką
praleido gamtoje. Pažintis su pasauliu neturėtų
apsiriboti vadovėliu ir pratybų sąsiuviniu. Vaikams reikia
pamatyti, pajausti, pačiupinėti, užuosti, paragauti. Patys
stipriausi vaiko pojūčiai yra lytėjimas, ragavimas. Ragauti
nedrįsome, tačiau pamatėme, pačiupinėjome,
pauostėme.
Artimiausia mus supanti gamta yra čia pat, kieme, už
lango. Skubame, bėgame ir vis nerandame laiko sustoti
ir pasigrožėti mus supančia aplinka ir jos grožiu.
Ruduo – stebuklingiausias metų laikas, ypatingai vaikams. Medžių lapai keičia spalvas, meta lapus,
išryškėja gražiausio gamtos spalvos. Pažindami pasaulį pirmokai išžygiavo į mokyklos kiemą įsitikinti,
ar mokytoja nemelavo, ar tikrai medžiai turi šaknis ir kamienus, ar tikrai kiekvienos rūšies medžių
lapai skirtingi, ar tikrai jie rudenį keičia spalvas, ir ant kokio medžio auga kankorėžiai.
„Gal kankorėžius galime rasti ant beržo? „
„Neeee….“- vaikų reakcija buvo audringa.
Bet geriau patikrinti, nes niekada nežinai. Atradome mokyklos kieme augantį beržą, deja,
kankorėžių ant jo ir šalia jo nebuvo, vaikai buvo teisūs! Tačiau suradome medžio šaknis, kuriomis jis
tvirtai laikėsi įsikibęs į žemę, išbandėme kamieno tvirtumą, ištyrinėjome lapus ir šakas. Rudeniškai
geltoni pasitaikė beržo lapai. O kankorėžių taip ir nėra.
Keliavome toliau, į kalniuką, kur auga spygliuočiai, o ten, kankorėžiai, štai kur jie slepiasi, ne
lapuočiuose, o spygliuočiuose, ten jų visas lobynas, ir ne tik jų, bet ir spyglių, kuriuos galime paliesti,
pauostyti, įsidurti. Ar kada uostėte, kuo kvepia pušies kankorėžis? Pirmokai tai išmėgino ir žino
atsakymą. Mokyklos kiemas pilnas gyvosios ir negyvosios gamtos įrodymų. Vos užteko pamokos
juos atrasti ir pažinti. Štai kaip mokomės mokykloje be sienų.
5B klasės žygis su skautu PUMBA
   Keliavome pro bebrų namą, kopėme į Pilaitės piliakalnį, išgirdome Pilaitės dvaro istoriją. Apžiūrėjome išlikusius pastatus ir Pilaitės dvaro vandens malūną, pastatytą ant Sudervės upelio kranto. Aptikome ir labai netikėtą tokiai vietai radinį – didžiulį vėjo malūną, atkeliavusį į Pilaitės dvarą iš Šakių rajono. Keliaudami toliau sustojome prie Salotės ežero, kur galėjome trumpam atsikvėpti, išgerti arbatos ir užkąsti. Dideliam mūsų visų netikėtumui, skautas parodė, supažindino ir kartu su vaikais iškasė didelė titnago akmenį. Tamsoje, po 5 kilometrų žygio pasiekėme Baleišos ežerą. Visą žygį vainikavo vakaro laužas, prie kurio laukė vaikų tėveliai. Sutemus laužas atrodė dar įspūdingesnis nei įprastai. Vakaro pabaigą vainikavo bendra vaikų ir tėvų daina. Ir vienas bendras šūkis, kad buvo ,,fantastiškai gerai:)”.
     Skautams nėra blogo oro. Gamta bandė mus įtikinti, jog gali sugadinti 5B klasės žygį su skautu Pumba po Pilaitės apylinkes, tačiau jai nepavyko. Žygį pradėjome nuo skauto Pumbos pasakojimo apie skautų atsiradimo istoriją, mokėmės skautiškai pasisveikinti, susipažinome su visa atributika. Skautas Pumba, iš Vilniaus Vingio tunto, beje, kuriame skautauja ir mūsų klasės mokinys Džiugas, papasakojo įvairių gudrybių, kaip įkurti laužą, išlikti sausam lietingu oru. 
Viešnagė „Kukurūzų kaime“
Kukurūzai. Ne vieną, išgirdus šį žodį, mintys nuneša į vaikystę,
o tiksliau, į skanius prisiminimus – kukurūzų košė. Bet kukurūzai
ne vien maistas, tai ir puiki pramoga, edukacinė veikla. Tuo
įsitikino ir 7 b klasės mokiniai spalio 4 d. nuvykę į „Kukurūzų
kaimą“, esantį Vilnius-Trakai 16 km. Vykstant į numatytą objektą,
jau iš toli akį traukė vingiuojantis labirintas, suformuotas iš
aukštai išaugusių kukurūzų. Jo dydis – 3 ha, takelių ilgis – 3 km.
Kasmet naujai išraižomo labirinto tema ir motyvas keičiasi. Šįmet
minint ,,Baltijos kelio” 30-metį, pasirinkta tema ,,Ten… laisvė”. O
kas gi yra žmogui, piliečiui laisvė? Kiekvienas ją suprantame
savaip ir tai įrodė mokinių, klajojusių labirinto vingiais, sudėlioti
žodžiai: gyvenimas, svarbu, tiesa, pažinimas, aš, džiaugsmas ir kt.
Šiai užduočiai atlikti prireikė ne tik orientacinių gebėjimų,
gramatinių žinių, bet svarbiausia, jog septintokai dar kartą garsiai
įvardijo, jog laisvė – tai didžiausia žmogaus ir tautos vertybė. Po rimtų darbų mokiniai nutarė
pailsėti ir išbandyti kukurūzų labirintą, kaip puikiausią erdvę slėpynėms. Žinoma, ieškantysis galėjo
gudrauti, stebėdamas draugus nuo apžvalgos aikštelės, bet juk smagiau bėgioti ir surasti
pasislėpusiuosius be pagalbos. Koks nepaprastas tas atradimo džiaugsmas!
„Kukurūzų kaime“ įrengta žaidimų aikštelė vaikams nepaliko abejingų ir ūgtelėjusių mokinių. Čia
jie išmėgino vamzdines sūpynes, kukurūzų krepšinio lentą, ieškojo lobio kukurūzų dėžėje, leidosi
gravitaciniu nusileidimo vamzdžiu, pamelžė labirinto karvutę, įveikė šiaudų salas, dalyvavo ančiukų
lentynėse. Kiekvienas surado jam patinkančią veiklą. Viešnagės pabaigoje mokiniai galėjo išbandyti
girnas ir sumalti kukurūzus. Šį įrenginį beveik visi išmėgino pirmą kartą, bet greičiausiai ne paskutinį.
Darbas buvo atliekamas kruopščiai ir labai atsakingai.
Laikas kukurūzų lauke prabėgo akimirksniu ir netrukus septintokai turėjo atsisveikinti su
svetingai priėmusia šeimininke. Atgal į mokyklą mokiniai keliavo prisimindami nuotykius,
dalydamiesi įspūdžiais, žiniomis. Ir kas galėjo pagalvoti, kad kukurūzų panaudojimo galimybės
tokios plačios!
Solidarumo bėgimas “Gelbėkit vaikus”
Spindulio progimnazijos mokiniai ir jų mokytojai spalio 7 dieną prisijungė prie gražios akcijos - 
solidarumo bėgimo “Gelbėkit vaikus”.
 Progimnazijos nariai aukojo pinigėlius bei savo bėgimu parėmė vaikučius. Nepabūgę nei lietaus, nei žvarbesnio oro  visi su šypsena veide bėgo mokyklos stadione. Vieni – vieną, kitu – du ar tris ratus… 
Tačiau svarbiausia, kad visi vieningai nusiteikę
 sudalyvavo projekte.
5c klasės išvyka į Trakus
Saulėtą šeštadienio popietę spalio 5d. 5C klasės mokiniai
kartu su auklėtoja išsiruošė į pirmąją kelionę – Trakus. Visi
vykome ne autobusu, ne mašinomis, o iškeliavome
traukiniu: grožėjomės rudens spalvomis ir džiaugėmės
vienas kitu. Trakuose mūsų laukė saldieji „AJ šokolado“
namai: mus pasitiko jau su ištirpintu šokoladu,
sudėliotomis formelėmis, mentelėmis, graibštukais, indais
su riešutais, marcipanais, kremu, drožlėmis… Mokiniams
trumpai, nuoširdžiai ir šmaikščiai buvo pasakojama
šokolado manufaktūros istorija.
Prieš pradedant lieti šokoladinius saldainius, mokiniams buvo parodoma ir duodama paskanauti
žaliavos, skirtos šokoladinių saldainių gamybai. Tuo metu šokoladas pilamas ant stalo ir mentelėmis
vėsinamas. Vėliau liejamos formelės, ragaujamas ir pilamas kremas. Žiūrovų jau nebeliko, visi kaip
vienas kumštis kibo į darbą ir gamino saldainius. Kol mokinių lietas šokoladas kristalizavosi, buvo
demonstruojama triufelių ir kitokių „rankinių“ saldainių gamyba. Abejingų šokoladui neliko nė
vieno: visi ragavo, skanavo bei gamino savo mėgstamo skonio saldainius. Aplankėme įspūdingą
šokolado skulptūrų muziejų. Čia išvydome net keturis šokolado kambarius – Majų, Kolumbo, filmo
„Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ temomis, kuriems įkurti prireikė net dviejų tonų balto, juodo ir
pieniško šokolado. Patys išradingiausi ir unikaliausi saldainių gamintojai buvo apdovanoti prizinėmis
vietomis: saldžiomis dovanėlėmis ir pažymėjimais, įrodančiais, kad jie tapo šokolado ekspertais.
Savo meniškus kūrinius mokiniai susipakavo į maišelius ir saldžiomis lauktuvėmis džiugino savo
tėvelius.
Tarptautinis projektas Taikos dienai paminėti – medelių sodinimas
    Trečių klasių mokiniai sodino tujas. Tuja – gyvybės medis. Antrų klasių mokiniai sodino forsitijas. Tai nedideli vasaržaliai krūmai. Mokiniai, mokytojų padedami, kasė duobeles, pylė vandenį ir kruopščiai pasodinę krūmus puošė juos baltais balandžiais. 
Tuomet visi susikibo už rankų, susitaikė vieni su kitais, atsiprašė draugų už kartais negražiai pasakytą žodį ar stumtelėjimą, sušuko “Tegul visada žemėje būna taika” bei pasižadėjo nuolat dalyvauti šiame projekte, kuris padeda visiems susivienyti ir draugiškai gyventi.
  Šio projekto metu mokiniai ugdo pagarbą kitiems ir pasauliui, kuriame gyvename. Ieškodami informacijos apie medžius, jie tyrinėja gamtą, susipažįsta su išoriniu pasauliu. Sodindami medelį vaikai suvokia, kad medžiai kaip ir žmonės yra artimi vieni kitiems, nes kvėpuoja tuo pačiu oru, džiaugiasi tais pačiais saulės spinduliais, juos maitina ta pati žemė, tik skiriasi vardais – medis ir žmogus. Artimai bendraudami su gamta vaikai labiau pradeda gerbti augalus, gyvūnus, o savo rankomis pasodintam medžiui jie pasižada nelaužyti šakų, nekirsti medžių, bet mylėti ir puoselėti gamtą. Kiekvienos klasės mokiniai kartu su mokytoja visus metus prižiūrės, augins bei stebės savo medelį/krūmelį. 
     Jeigu esi sutvertas kūrybai, meilei ir pergalėms, vadinasi, esi sutvertas gyventi taikoje. 
    Mokslo metus Vilniaus “Spindulio” progimnazijos pradinių klasių mokiniai pradėjo Tarptautiniu projektu Taikos dienai paminėti – sodindami medelius. Šis projektas suvienijo visus pradinių klasių mokinius. 
Tarptautinis medelių sodinimo projektas, skirtas Taikos dienai paminėti
Kviečiame 
visus pradinių klasių mokinius, jų tėvelius bei mokytojus dalyvauti tarptautiniame projekte
“Eno tree Planting day”
kuris skirtas Taikos dienai paminėti (minima nuo 1981 m.). Ši diena yra siejama su medelių sodinimu.
Projekte dalyvauja daugiau kaip 
10 000 mokyklų iš 157 šalių.  
Sodindami medelius mokiniai ugdysis pagarbą kitiems ir pasauliui, 
kuriame gyvename, sužinos daugiau informacijos apie medžius, 
visus metus tyrinės gamtą,  prižiūrės savo pasodintą augalą.
Daugiau informacijos: http://treeday.enoprogramme.org/

Kiekviena klasė savo augalą planuoja sodinti:
  rugsėjo 20 dieną  per 2 pamoką – 2a, 2b, 2c, 3a, 3c, 3d klasės;
rugsėjo 23 dieną po 5 pamokų – 1a, 1b, 1c, 3b, 4a, 4b, 4c klasės.
                                                                                 Organizatoriai