Esu matomas, nes turiu atšvaitą
Žiemai prasidėjus, 2 b klasės mokiniai  turėjo smagią, pažintinę integruotą pamoką apie saugų eismą, saugų elgesį tamsiu paros metu. Sužinojome, kodėl būtina ne tik turėti, bet ir matomoje vietoje segėti atšvaitą tamsiu paros metu. Kalbėjom apie atšvaitų rūšis, jų tinkamus ir taisyklingus nešiojimo būdus. O smagiausia dalis  – gaminomės pakabinamus ir priklijuojamus atšvaitus įvairiausių formų ir dydžių, kuriuos galėjome pritaikyti  ant drabužių, kuprinių bei įvairių daiktų. Mokiniai atšvaitus iš karto prisisegė tinkamose vietose ir nuo šiol gatvėse bus matomi ryškiau. 
Pažintis su žirgais
Kamilė: „Man ši ekskursija patiko. Moteris labai įdomiai papasakojo apie žirgus ir jų gyvenimą. Žirgai buvo labai mieli. Paskui leido jodinėti žirgų. Iš pradžių bijojau, bet paskui buvo nebaisu. Man labai patiko juos maitinti.“
Benediktas: „Išvyka į žirgyną man labai patiko. Žirgyne mačiau labai daug žirgų, kurie buvo nuostabūs. Įpusėjus ekskursijai jodinėjau ant arklio. Jeigu man pasiūlytų vykti į šį žirgyną dar kartą, mielai sutikčiau.“
Paulina: „Ši kelionė su klase buvo pati geriausia. Man labai patiko. Mokytoja taip pat bijojo joti žirgu, bet išdrįso, todėl išdrįsau ir aš, įveikiau savo baimę.“
Urtė: „Man patiko. Žinoma, žirgai buvo įdomiausia dalis, nes esu žirgus mačiusi realybėje tik vieną kartą. Turėjau galimybę pamaitinti ponį ir tai buvo „kieta“. Kol laukiau eilėje, gerai praleidau laiką su katinu, o jodinėti buvo tikrai linksma.“
Lapkričio pabaigoje 6a klasės mokiniai popietę praleido Vilniaus Jojimo klube, įsikūrusiame
autentiškame senajame Buivydiškių dvare. Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų, minimas
dar XII a. kryžiuočių kronikose. Dvarvietė yra dirbtinai supiltoje kalvoje, o ją supa Sudervėlės upelio
tvenkiniai.
Jojimo klubo žirgyne mokiniai susipažino su ten gyvenančiais dvylika žirgų. Vieni jų ruošiami
rimtam sportui ir varžyboms, o kiti kantriai leidžia laiką su jojimo mėgėjais. Moksleiviai bendravo su
skirtingų veislių žirgais: trakėnu, holšteinu, oldenburgu, žemaituku bei poniuku Skambučiu. Taip pat
sužinojo apie žirgų dienotvarkę, mitybą, transportavimą, priežiūros priemones bei reikmenis,
reikalingus pasirinkusiems šį sportą. Žinoma, mokiniams labiausiai patiko maitinti žirgus bei jodinėti.
Šią pramogą daugelis mūsų pabandė pirmą kartą gyvenime. Tai puikis patirtis bei nenusakomas
jausmas.
Štai kaip apie šią išvyką atsiliepia 6a klasės mokiniai:
Piešimas su folija „Rudens vakaras“
RUDUO…
Vieniems ruduo – lietus, krentantys lapai, atvėsęs oras,
besikeičiančios gamtos spalvos, obuoliai, moliūgai…
Kitiems ruduo kelia liūdesį, blogas mintis, depresiją…
Taigi, kodėl galima mylėti rudenį ir, ką įdomaus bei
jaukaus galima nuveikti:
deginti žvakes tam, kad suteikti jaukumo, šilumos ir
energijos savo sielai bei namams;
galima smilkyti cinamono/vanilės smilkalus arba
eterinius aliejus, kurie suteikia energijos, veikia
atpalaiduojančiai;
galima pasižiūrėti kokį nors filmą;
galima pasivaikščioti lietuje, net jeigu jo ir nemėgstate…lietus turi savo energetiką, jis gali
nuplauti net ir juodžiausias mintis;
galima vakarais stebėti žvaigždes ir mėnulį, ir pajausti, koks yra visiškai kitoks rudens mėnulis…
Taigi, mes nutarėme praskaidrinti savo rudenišką nuotaiką savo menišku darbeliu su folija.
Pabandėme su folija nupiešti rudens vakarą, kai mėnulis tyliai leidžiasi horizonte. Dirbome išsijuosę
dvi pamokas ir rankose turėjome užbaigtą, nuostabų meno šedevrą, kurį galima gražiai įsirėminti ir
pakabinti ant sienos. Jis ilgam suteiks džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi!
Kūrybinės jums nuotaikos!
Tradicija tapęs Helovinas 3c klasėje
Spalio 31-ąją JAV ir daugelis Europos šalių švenčia Heloviną.
Šios šventės metu vaikai dėvi kostiumus ir vaikščiodami po namus
prašo saldainių, o suaugusieji, taip pat persirengę kostiumais ir
užsidėję kaukes, dalyvauja vakarėliuose. Vis labiau Helovinas
populiarėja ir Lietuvoje. Daug kas mano, kad Helovinas –
amerikietiška tradicija, bet iš tiesų jo šaknys slypi Europos pagonių
ritualuose.
3c klasės mokiniai kartu su tėveliais nutarė tęsti Helovino
tradiciją ir spalio 30 dienos vakare susirinkti į klasę ir linksmai pabūti
visiems kartu.
Vakare vaikai, tėveliai ir mokytoja rinkosi į mokyklą vienas už
kitą baisesniais (išdažytais) veidais, kaukėmis, šiurpinančiais
kostiumais. Pirmoje vakaro dalyje žiūrėjome videofilmą ir kalbėjome
apie Helovino kilmę, jo tradicijas. Visi noriai ir aktyviai dalyvavo.
Antroji dalis buvo skirta estafetėms, žaidimams, heloviniškoms vaišėms. Po linksmumų ir
užkandžių pažiūrėjome vaikams skirtą trumpą siaubo filmuką.
Greitai prabėgo laikas. Vakaras baigėsi apie 20 valandą, visi skirstėmės laimingi ir linksmi
namo.
Pyragų diena
  Kasmet lapkričio 6-ąją Lietuvoje minima Pyragų diena. Šios gardžios šventės metu įprasta namuose išsikeptus pyragus pardavus, lėšas aukoti „Išsipildymo akcijai“ arba pasirinktiems kitiems labdaros tikslams. 
  Šiemet, 2 b klasės mokiniai pyragų dieną irgi paminėjo prasmingai. Kalbėjo apie tai, kaip gera dalintis ir suteikti džiaugsmo kitam. Taip ir padarėm. Atsineštus pyragus pirmiausia dalinome kitiems, linkėjome gražios dienos. O matant kitų žmonių nustebusius, bet laimingus veidus, mūsų nuotaika vis didėjo. Širdį užpildė šiluma ir džiaugsmas, juk daryti gera – taip gera!  
Muilo gamyba
Muilą naudojame kasdien, tačiau nesusimąstome, kaip jis atsirado. 2 b klasės mokiniai spalio 23 d. aiškinosi ir diskutavo integruotoje pamokoje apie asmens higieną, kam reikalingas muilas, iš ko jis daromas ir, žinoma, pasigamino muilą patys. Dėkojame mokinės Delijos mamai, kuri pasisiūlė savo hobį bei veiklą pravesti klasėje. Muilo gamybai naudojome muilo bazę, dažus, eterinius aliejus kvapams gauti ir įvairias žaismingas ir gražias figūrėles. Mokiniai patys galėjo išsirinkti spalvą ir patinkančius kvapus, ši veikla įtraukė kiekvieną mokinį. Nešdamiesi namo savo pačių pasigamintą muilą visi džiaugėsi, kaip nuo šiol rankas plautis bus smagiau. 
Pažink pasaulį vaiko akimis
Vieną saulėtą rudens rytą pirmokėliai pamoką
praleido gamtoje. Pažintis su pasauliu neturėtų
apsiriboti vadovėliu ir pratybų sąsiuviniu. Vaikams reikia
pamatyti, pajausti, pačiupinėti, užuosti, paragauti. Patys
stipriausi vaiko pojūčiai yra lytėjimas, ragavimas. Ragauti
nedrįsome, tačiau pamatėme, pačiupinėjome,
pauostėme.
Artimiausia mus supanti gamta yra čia pat, kieme, už
lango. Skubame, bėgame ir vis nerandame laiko sustoti
ir pasigrožėti mus supančia aplinka ir jos grožiu.
Ruduo – stebuklingiausias metų laikas, ypatingai vaikams. Medžių lapai keičia spalvas, meta lapus,
išryškėja gražiausio gamtos spalvos. Pažindami pasaulį pirmokai išžygiavo į mokyklos kiemą įsitikinti,
ar mokytoja nemelavo, ar tikrai medžiai turi šaknis ir kamienus, ar tikrai kiekvienos rūšies medžių
lapai skirtingi, ar tikrai jie rudenį keičia spalvas, ir ant kokio medžio auga kankorėžiai.
„Gal kankorėžius galime rasti ant beržo? „
„Neeee….“- vaikų reakcija buvo audringa.
Bet geriau patikrinti, nes niekada nežinai. Atradome mokyklos kieme augantį beržą, deja,
kankorėžių ant jo ir šalia jo nebuvo, vaikai buvo teisūs! Tačiau suradome medžio šaknis, kuriomis jis
tvirtai laikėsi įsikibęs į žemę, išbandėme kamieno tvirtumą, ištyrinėjome lapus ir šakas. Rudeniškai
geltoni pasitaikė beržo lapai. O kankorėžių taip ir nėra.
Keliavome toliau, į kalniuką, kur auga spygliuočiai, o ten, kankorėžiai, štai kur jie slepiasi, ne
lapuočiuose, o spygliuočiuose, ten jų visas lobynas, ir ne tik jų, bet ir spyglių, kuriuos galime paliesti,
pauostyti, įsidurti. Ar kada uostėte, kuo kvepia pušies kankorėžis? Pirmokai tai išmėgino ir žino
atsakymą. Mokyklos kiemas pilnas gyvosios ir negyvosios gamtos įrodymų. Vos užteko pamokos
juos atrasti ir pažinti. Štai kaip mokomės mokykloje be sienų.
5B klasės žygis su skautu PUMBA
   Keliavome pro bebrų namą, kopėme į Pilaitės piliakalnį, išgirdome Pilaitės dvaro istoriją. Apžiūrėjome išlikusius pastatus ir Pilaitės dvaro vandens malūną, pastatytą ant Sudervės upelio kranto. Aptikome ir labai netikėtą tokiai vietai radinį – didžiulį vėjo malūną, atkeliavusį į Pilaitės dvarą iš Šakių rajono. Keliaudami toliau sustojome prie Salotės ežero, kur galėjome trumpam atsikvėpti, išgerti arbatos ir užkąsti. Dideliam mūsų visų netikėtumui, skautas parodė, supažindino ir kartu su vaikais iškasė didelė titnago akmenį. Tamsoje, po 5 kilometrų žygio pasiekėme Baleišos ežerą. Visą žygį vainikavo vakaro laužas, prie kurio laukė vaikų tėveliai. Sutemus laužas atrodė dar įspūdingesnis nei įprastai. Vakaro pabaigą vainikavo bendra vaikų ir tėvų daina. Ir vienas bendras šūkis, kad buvo ,,fantastiškai gerai:)”.
     Skautams nėra blogo oro. Gamta bandė mus įtikinti, jog gali sugadinti 5B klasės žygį su skautu Pumba po Pilaitės apylinkes, tačiau jai nepavyko. Žygį pradėjome nuo skauto Pumbos pasakojimo apie skautų atsiradimo istoriją, mokėmės skautiškai pasisveikinti, susipažinome su visa atributika. Skautas Pumba, iš Vilniaus Vingio tunto, beje, kuriame skautauja ir mūsų klasės mokinys Džiugas, papasakojo įvairių gudrybių, kaip įkurti laužą, išlikti sausam lietingu oru. 
Viešnagė „Kukurūzų kaime“
Kukurūzai. Ne vieną, išgirdus šį žodį, mintys nuneša į vaikystę,
o tiksliau, į skanius prisiminimus – kukurūzų košė. Bet kukurūzai
ne vien maistas, tai ir puiki pramoga, edukacinė veikla. Tuo
įsitikino ir 7 b klasės mokiniai spalio 4 d. nuvykę į „Kukurūzų
kaimą“, esantį Vilnius-Trakai 16 km. Vykstant į numatytą objektą,
jau iš toli akį traukė vingiuojantis labirintas, suformuotas iš
aukštai išaugusių kukurūzų. Jo dydis – 3 ha, takelių ilgis – 3 km.
Kasmet naujai išraižomo labirinto tema ir motyvas keičiasi. Šįmet
minint ,,Baltijos kelio” 30-metį, pasirinkta tema ,,Ten… laisvė”. O
kas gi yra žmogui, piliečiui laisvė? Kiekvienas ją suprantame
savaip ir tai įrodė mokinių, klajojusių labirinto vingiais, sudėlioti
žodžiai: gyvenimas, svarbu, tiesa, pažinimas, aš, džiaugsmas ir kt.
Šiai užduočiai atlikti prireikė ne tik orientacinių gebėjimų,
gramatinių žinių, bet svarbiausia, jog septintokai dar kartą garsiai
įvardijo, jog laisvė – tai didžiausia žmogaus ir tautos vertybė. Po rimtų darbų mokiniai nutarė
pailsėti ir išbandyti kukurūzų labirintą, kaip puikiausią erdvę slėpynėms. Žinoma, ieškantysis galėjo
gudrauti, stebėdamas draugus nuo apžvalgos aikštelės, bet juk smagiau bėgioti ir surasti
pasislėpusiuosius be pagalbos. Koks nepaprastas tas atradimo džiaugsmas!
„Kukurūzų kaime“ įrengta žaidimų aikštelė vaikams nepaliko abejingų ir ūgtelėjusių mokinių. Čia
jie išmėgino vamzdines sūpynes, kukurūzų krepšinio lentą, ieškojo lobio kukurūzų dėžėje, leidosi
gravitaciniu nusileidimo vamzdžiu, pamelžė labirinto karvutę, įveikė šiaudų salas, dalyvavo ančiukų
lentynėse. Kiekvienas surado jam patinkančią veiklą. Viešnagės pabaigoje mokiniai galėjo išbandyti
girnas ir sumalti kukurūzus. Šį įrenginį beveik visi išmėgino pirmą kartą, bet greičiausiai ne paskutinį.
Darbas buvo atliekamas kruopščiai ir labai atsakingai.
Laikas kukurūzų lauke prabėgo akimirksniu ir netrukus septintokai turėjo atsisveikinti su
svetingai priėmusia šeimininke. Atgal į mokyklą mokiniai keliavo prisimindami nuotykius,
dalydamiesi įspūdžiais, žiniomis. Ir kas galėjo pagalvoti, kad kukurūzų panaudojimo galimybės
tokios plačios!
Solidarumo bėgimas “Gelbėkit vaikus”
Spindulio progimnazijos mokiniai ir jų mokytojai spalio 7 dieną prisijungė prie gražios akcijos - 
solidarumo bėgimo “Gelbėkit vaikus”.
 Progimnazijos nariai aukojo pinigėlius bei savo bėgimu parėmė vaikučius. Nepabūgę nei lietaus, nei žvarbesnio oro  visi su šypsena veide bėgo mokyklos stadione. Vieni – vieną, kitu – du ar tris ratus… 
Tačiau svarbiausia, kad visi vieningai nusiteikę
 sudalyvavo projekte.