Kas slypi ant stalo? Atradimai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
3b klasės mokiniai turėjo galimybę mokytis
kitaip – jie dalyvavo integruotoje dailės bei
lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje
„Natiurmortas: Kas slypi ant stalo?“, kuri vyko
įkvepiančioje Lietuvos nacionalinio muziejaus
aplinkoje.
Supami muziejaus eksponatų ir istorijos
dvasios, mokiniai leidosi į kūrybinį nuotykį,
kurio tikslas – pažadinti vaizduotę, ugdyti
analitinį mąstymą ir išmokti kasdieniuose
daiktuose įžvelgti paslėptą grožį bei istoriją.
Pamokos metu mokiniai iš arti susipažino su
natiurmorto žanru. Jie tyrinėjo, kaip paprasti daiktai – indai, knygos, vaisiai ar senoviniai rakandai –
gali tapti meno kūrinio herojais. Jaunieji kūrėjai drąsiai eksperimentavo:
Dailės pamokoje: tyrinėjo formas, žaidė su šviesa bei šešėliais, transformuodami muziejuje
pamatytus daiktus į savitus vizualaus meno kūrinius.
Lietuvių kalbos pamokoje: tapo tikrais pasakotojais. Kiekvienas mokinys turėjo ne tik nupiešti, bet
ir „atgaivinti“ savo natiurmortą – sukurti ir papasakoti trumpą istoriją apie tai, kas ir kodėl atsidūrė
ant jo paveikslo stalo.
Ši integruota pamoka parodė, kad mokymasis muziejuje gali būti ne tik naudingas, bet ir
beprotiškai įdomus. Trečiokai namo grįžo pilni teigiamų emocijų, praplėtę savo kultūrinį akiratį ir,
svarbiausia, patys sukūrę nuostabius darbus bei istorijas.
Miško tyrinėtojai
 Mokiniai dalyvavo patyriminėje integruotoje projekto Vilnius yra mokykla pamokoje „Miško tyrinėtojai“, kurioje susijungė gamtos mokslų ir matematikos veiklos. Pamoka vyko gamtinėje aplinkoje, todėl mokymasis tapo ne tik įdomus, bet ir kupinas atradimų. Dirbdami komandomis ir pasiskirstę vaidmenimis, mokiniai atliko įvairias tyrinėjimo užduotis. Jie stebėjo augalus ir gyvybės požymius, ieškojo gyvūnų pėdsakų, atpažino gamtoje aptinkamas geometrines formas, tyrinėjo žmogaus veiklos ženklus aplinkoje. Savo pastebėjimus mokiniai žymėjosi užduočių lapuose, fotografavo įdomiausius radinius. Tokia veikla skatino ne tik tyrinėjimo įgūdžius, bet ir gebėjimą aiškiai pristatyti savo mintis bei bendradarbiauti komandoje. Pamoką papildė kūrybinės ir refleksinės veiklos – mokiniai fotografavosi komandose, atliko tylos ir klausymosi pratimą, lavino laiko suvokimą. Šios veiklos padėjo labiau įsiklausyti į gamtą, pastebėti aplinkos garsus ir pajusti buvimo gamtoje naudą.
Integruota pamoka leido mokiniams patirti mokymąsi kaip gyvą ir prasmingą procesą. Veiklos gamtoje skatino mokinių pastabumą, kūrybiškumą, smalsumą ir bendradarbiavimą. Užduotys natūraliai diferencijuotos per praktines veiklas, todėl kiekvienas mokinys galėjo patirti sėkmę ir aktyviai dalyvauti bendrame darbe.
Kelionė į Druskininkus
Gegužės 20 d. 6b ir 6c klasių mokiniai perkėlė pamokas į Dzūkijos etnografinį regioną ir leidosi į patyriminę kelionę po Druskininkus. Ši edukacinė išvyka turėjo aiškų tikslą – skatinti mokinių fizinį aktyvumą, domėjimąsi šalies istorija, stiprinti komandinius įgūdžius. 
Kelionę šeštokai pradėjo grožėdamiesi išskirtine pietryčių Lietuvos gamta: žaliuojančiais miškais, vingiuotais keliukais bei žydinčiais sodais. Nuo Merkinės piliakalnio atsivėrė kvapą gniaužianti Dzūkijos panorama. 
Daugiausia įspūdžių mokiniams paliko pažintis su vyriausiuoju Dzūkijos Razbainyku Antanu, kuris papasakojo mokiniams ne tik dvaro istoriją, supažindino su archeologiniais radiniais, bet ir buvo parengęs nemaža išbandymų Dzūkijos girioje.
Mokiniai tapo drąsiais nuotykių ieškotojais: vykdė klastingų razbainykų užduotis, aiškinosi paslaptingų skrynių užuominas bei išpirkos paslaptis, išbandė vyriausiojo Razbainyko „džipą“! 
Drąsiausieji jodinėjo arkliais, taikliausieji išmėgino šaudymą lanku, dalyvavo komandinėse rungtyse, tapo tikrais lauko virtuvės meistrais – ant laužo kepė blynus, bulves, ragavo kaimiškų lašinukų. 
Vėliau mokiniai leidosi į Uno parką, kur galėjo įveikti ne tik savo baimes, bet ir įveikti kliūtis, kurios trukdo gyvenime pasiekti norimą tikslą. Laipynės medžiuose, kabantys tiltai, įvairios trasos iš ne vieno nuotykiautojo pareikalavo drąsos, vikrumo bei komandinio susitelkimo. 
Ši edukacinė dviejų klasių išvyka tapo ne tik smagiu nuotykiu, bet ir puikia gyvenimo įgūdžių pamoka, leidusia pažinti vieniems kitus iš arčiau, sustiprino tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą, ugdė pažinimo, kūrybiškumo ir pilietiškumo kompetencijas. Nors į namus grįžome pavargę, tačiau jautėmės laimingi ir kupini neišdildomų išspūdžių ir naudingų patirčių.
Išvyka į Varšuvą – pažinimo, įspūdžių ir bendrystės kupinos dienos
Gegužės 1–2 dienomis Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos 5b ir 5c klasių mokiniai kartu su savo klasių vadovėmis – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Greta Gedminaite ir matematikos mokytoja Julija Vencloviene – vyko į pažintinę kelionę.
Kelionės metu mokiniai aplankė vieną įdomiausių miesto vietų – Koperniko mokslo centrą, kuriame galėjo patys išbandyti įvairius eksperimentus, tyrinėti mokslo pasaulį bei atrasti daug netikėtų dalykų. Praktinės veiklos skatino mokinių smalsumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. 
Didelį įspūdį paliko ir planetariumas, leidęs bent trumpam pasinerti į kosmoso paslaptis bei pažvelgti į visatą iš arčiau.
Ne mažiau emocijų suteikė apsilankymas Varšuvos zoologijos sode – viename didžiausių zoologijos sodų Lenkijoje. Mokiniai turėjo galimybę iš arti stebėti įvairius gyvūnus, domėtis jų gyvenimo būdu, buveinėmis bei gamtos išsaugojimo svarba. Šios veiklos skatino atsakingą požiūrį į gamtą ir gyvąją aplinką.
Kelionės metu penktokai taip pat vaikščiojo po Varšuvos senamiestį, grožėjosi miesto architektūra, jaukia atmosfera, susipažino su miesto istorija ir kultūra. 
Ši dviejų dienų išvyka paliko daug gražių įspūdžių ir suteikė mokiniams galimybę pažinti naujas vietas kitaip – per patirtį, bendravimą ir bendrus atradimus. Keliaudami mokiniai mokėsi būti savarankiškesni, atsakingesni, bendradarbiauti, padėti vieni kitiems bei drąsiau priimti įvairius sprendimus. Laikas kartu stiprino klasės bendruomeniškumą ir draugiškus tarpusavio santykius. Kelionė taip pat leido mokiniams ne tik pamatyti ir sužinoti daugiau, bet ir mokytis gyvai – tyrinėjant, stebint, klausiant bei patiriant. Tai buvo puiki galimybė atrasti, kad mokymasis vyksta ne tik klasėje, bet ir keliaujant, bendraujant bei pažįstant pasaulį drauge.
Nacionalinė teisinių žinių olimpiada
     Vilniaus ,,Spindulio“ progimnazijos mokinių komanda pateko į II Nacionalinį teisinių olimpiados žinių etapą, kuris vyko gegužės 15 dieną Mykolo Romerio universitete. Šių metų olimpiados šūkis – „Laisvės internete: kaip naudosi?“ – kvietė jaunus žmones domėtis interneto galimybių teisiniu reguliavimu bei galimomis rizikomis. Organizatoriai pabrėžė, kad šiandien itin svarbu suprasti skaitmeninės erdvės pavojus ir gebėti saugiai naudotis internetu – tiek bendraujant, tiek vykdant prekybą ar kuriant turinį. Teisinis raštingumas šiandien yra neatsiejama skaitmeninio pilietiškumo dalis. Jauni žmonės kasdien veikia internete, todėl svarbu suprasti šių veiklų teisinį kontekstą.                   Olimpiada skatino ne tik domėtis teise, bet ir ugdo atsakingą elgesį skaitmeninėje erdvėje. Džiaugiamės turėję galimybę sudalyvauti tokiame renginyje.
Pažintis su saugomais Lietuvos paukščiais
4b klasės mokiniai lankėsi Saugomų teritorijų nacionalinis
lankytojų centre, kur dalyvavo įdomioje ir įtraukiančioje
edukacijoje apie Lietuvos gamtos vertybes. Ekskursija vyko
modernioje, interaktyvioje centro ekspozicijoje, kur mokiniai
turėjo galimybę ne tik klausytis, bet ir patys aktyviai
įsitraukti į pažinimo procesą. Edukacijos „Saugomi Lietuvos
paukščiai“ metu mokiniai susipažino su saugomomis
paukščių buveinėmis, ornitologiniais draustiniais bei retomis
sparnuočių rūšimis. Vaikai aiškinosi, kokių ypatingų sąlygų
reikia paukščiams išgyventi, kodėl jų kūną dengia plunksnos
ir kokią svarbią funkciją jos atlieka. Taip pat mokėsi
„paukštelių kalbos pagrindų“ – klausėsi paukščių balsų,
bandė juos atpažinti bei susipažino su skirtingomis rūšimis
pagal plunksnų raštus. Didelio susidomėjimo sulaukė
praktinė veikla, kurios metu mokiniai bandė atpažinti, kokius
maisto objektus paukščiai gali paimti savo snapais. Ši
užduotis leido geriau suprasti, kaip paukščių sandara susijusi su jų gyvenimo būdu ir mityba.
Edukacija buvo ne tik įdomi, bet ir naudinga – mokiniai praplėtė savo žinias apie Lietuvos gamtą,
mokėsi stebėti, pažinti ir saugoti aplinką.
Žaislų muziejuje
Žaislai jau seniai yra neatsiejama vaikystės dalis, padedanti ugdyti kūrybiškumą ir socialinius
įgūdžius. Nors šiandien žaislų pasaulis atrodo begalinis, turintis daugybę elektroninių ir interaktyvių
galimybių, jų istorija siekia senus laikus, kai paprasti daiktai buvo naudojami pramogai ir mokymuisi.
Seniausi žaislai yra pagaminti net prieš tūkstantmečius. Radiniai iš Egipto rodo, kad lėlės buvo
gaminamos jau apie 2000 m. pr. Kr. Jos dažniausiai būdavo pagamintos iš medžio arba keramikos, o
dėl rankų darbo buvo unikalios. Senovės Graikijoje ir Romoje vaikai žaidė su žaislinėmis gyvūnų
figūrėlėmis, pagamintomis iš molio ar dramblio kaulo. Taip pat buvo populiarūs nedideli vežimėliai
ir kamuoliai. Viduramžiais vaikams buvo gaminamos medinės ar metalinės figūrėlės – žaisliniai
kariai ir spurgai, kurie imituodavo riterių kovas. Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, mediniai žaislai
ilgai buvo populiarūs. Jie dažnai buvo rankų darbo, puošti paprastais ornamentais. Tokie žaislai,
kaip malūnėliai ar medinės mašinėlės, buvo ne tik pramoga, bet ir mokymosi priemonės.
Žaislų muziejus, kurį aplankė 1b ir 1c klasių mokiniai, yra puiki vieta susipažinti su žaislų istorija. Šis
muziejus ne tik saugo praeities žaislus, bet ir padeda vaikams suprasti, kaip skirtingos kartos žaidė
ir iš ko mokėsi. Mokiniai turėjo galimybę patys tyrinėti senovinius žaislus, žaisti žaidimus. Tai ugdo
kultūrinį sąmoningumą ir leidžia jauniesiems lankytojams pamatyti, kaip mažieji daiktai gali turėti
didelę istorinę vertę.
Pamoka kitoje erdvėje – kelionė į priešistorės laikus
3b klasės mokiniai dalyvavo netradicinėje pamokoje kitoje
erdvėje, kurios metu leidosi į pažintinę kelionę po Lietuvos
priešistorę. Pamokos tikslas – sužinoti, koks buvo žmonių
gyvenimas dabartinėje Lietuvos teritorijoje prieš tūkstančius
metų, bei patiems aiškintis, kas buvo svarbiausia žmogui
akmens, bronzos ir geležies amžiais.
Užsiėmimo metu mokiniai mokėsi orientuotis istoriniuose
laikotarpiuose – nuo akmens amžiaus iki geležies amžiaus. Jie
aiškinosi, kada susiformavo baltai, kada išsiskyrė baltų gentys
ir kokios jos buvo. Aptarė svarbiausius mūsų protėvių
kasdienius darbo įrankius ir ginklus, diskutavo, kuo jie skyrėsi
skirtingais laikotarpiais.
Ypatingas dėmesys skirtas klausimui – kodėl baltų gentis
galime vadinti karingomis? Mokiniai, analizuodami istorinius
šaltinius ir radinius, aptarė piliakalnių reikšmę, ginklų įvairovę
bei genčių tarpusavio santykius.
Praktinių veiklų metu mokiniai ne tik tyrinėjo istoriją ir įtvirtino naujas žinias, bet ir ugdė
komandinio darbo kompetencijas. Dirbdami grupėse, atliko įvairias užduotis, diskutavo, sprendė
probleminius klausimus bei pristatė savo išvadas draugams.
Pamoka kitoje erdvėje puiki galimybė mokytis kitaip – patiriant, tyrinėjant ir bendradarbiaujant.
Tai buvo ne tik žinių gilinimas, bet ir prasminga kelionė į mūsų tautos ištakas.
Bendradarbiavimo pamoka, skirta Vasario 16-ajai!
   

Kai draugystė tampa tiltu tarp mokyklų
   Jau ketverius metus mūsų klasė palaiko nuoširdų ir prasmingą ryšį su Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokiniais. Per šį laiką tapome ne tik projekto partneriais, bet ir tikrais draugais, kuriuos jungia bendros veiklos, kūryba ir draugystė. Kartu kuriame projektus, rašome vieni kitiems laiškus, sveikiname su šventėmis, siunčiame dovanėles, vykstame į bendras ekskursijas,  lankomės vieni kitų mokyklose. Šios patirtys ne tik praturtina mūsų kasdienybę, bet ir moko bendradarbiavimo, atsakomybės bei draugiškumo. Ne pirmus metus dalyvaujame projekte „Bendradarbiaujančios mokyklos“, kuris skatina mokyklų bendrystę ir tarpusavio ryšius. Projekto veiklos visada būna įdomios, kūrybiškos ir prasmingos. Šiemet projekto metu kartu minėjome Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šiai progai atlikome interaktyvias „Kahoot“ užduotis, kurios padėjo pasitikrinti žinias apie Lietuvą, jos istoriją ir simbolius. Taip pat gaminome vieni kitiems knygų skirtukus, kuriuos išsiuntėme paštu – tai buvo ypatinga ir šilta staigmena. 
  Tokie projektai ne tik stiprina draugystę tarp mokyklų, bet ir ugdo mokinių kūrybiškumą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Džiaugiamės galėdami būti šios gražios draugystės dalimi ir tikimės, kad mūsų bendradarbiavimas tęsis dar daugelį metų.
Trečiokų nuotykiai „Skalvijos“ kino centre
Ar kada susimąstėte, kaip nejudantys paveikslėliai
virsta judančiu filmu? Mūsų 3c klasės mokiniai tai
sužinojo apsilankę vienoje jaukiausių Vilniaus kino
erdvių – kino centre „Skalvija“, kur dalyvavo
magiškoje edukacijoje „Kino ištakos“.
Edukacijos metu trečiokai ne tik sėdėjo žiūrovų
kėdėse, bet ir tapo tikrais tyrėjais. Jie sužinojo, kad
kinas atsirado gerokai anksčiau nei elektra ar
kompiuteriai – viskas prasidėjo nuo žmogaus
smalsumo ir noro „apgauti“ akį. Mokiniai
susipažino su keistais prietaisais ir jų sudėtingais
pavadinimais: zootropais, taumatropais ir fenakistoskopais. Tai buvo pirmieji „kino ekranai“,
kuriuos sukti reikėjo rankomis. Ekrane išvydę pačius pirmuosius nebyliojo kino kadrus, mokiniai
juokėsi ir stebėjosi, kaip stipriai pasikeitė kinas nuo brolių Liumjerų laikų. Pati laukiamiausia
užsiėmimo dalis buvo praktinės dirbtuvės. Kiekvienas trečiokas gavo progą pats pasigaminti optinį
žaislą. Naudodami popierių, pieštukus ir savo fantaziją, vaikai kūrė trumpas „animacijas“. Buvo
nuostabu stebėti, kaip greitai sukant popieriaus skritulį, nupieštas narvelis „pagauna“ paukštį, o
liūdnas veidelis virsta besišypsančiu. Šis paprastas eksperimentas leido vaikams suprasti pagrindinį
kino principą – kadrų kaitą.
Išvyka į „Skalviją“ trečiokams parodė, kad kinas – tai ne tik pramoga su spragėsiais, bet ir
nuostabus mokslas bei menas. Edukacija „Kino ištakos“ ne tik praplėtė mokinių akiratį, bet ir įkvėpė
juos į kasdien matomus vaizdus žiūrėti kūrybiškiau.