1a klasės mokiniai balandžio 20 d. vyko į netoli mokyklos esančią Saugaus eismo klasę Vilniaus kelių policijos valdyboje (Mėnulio g. 11). 

   Saugaus eismo klasių paskirtis – mokiniams sudaryti sąlygas ugdyti ir plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio) saugaus eismo kompetenciją, mokytis ir gilinti teorines ir praktines saugaus elgesio kelyje žinias, ugdyti pagarbą žmogaus gyvybei ir jos išsaugojimui, pagarbą eismo dalyviams, atsakomybę už savo elgesį kelyje, suvokti eismo sistemą „Eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“. 

   Drauge su policijos pareigūne, komisare inspektore Aiste Dijokaite, prisiminėme ir aptarėme pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, išklausėme svarbių patarimų, kad kelyje neištiktų nelaimė ir kiekvienas iš mūsų laimingai pasiektume kelionės tikslą. 

   SAUGOKIME VIENI KITUS KELYJE!

Pirmoji, drąsiai supažindinusi mus su veterinaro darbu, buvo Emilijaus Antonovo mama. Vaikai sužinojo daug apie gyvūnų slaugą, ligas, kirmėlių įvairovę, pamatė visa tai iliustruojančias skaidres. Išbandė veterinarijos klinikose naudojamus instrumentus, pamatė nemažai muliažų, gausiai iliustruotų knygų, išmoko sutvarstyti žaizdą. Susipažinus su veterinarijos gydytojo kasdienybe mūsų klasėje atsirado norinčių tapti veterinarais. 

 Ačiū gerbiamai mamytei ir sėkmės vaikams siekiant savo gyvenimo tikslo.

2016 m. balandžio 07 d. mokykloje įvyko 7 – 8 klasių moksleivių integruota gamtos mokslų viktorina „ŽEMĖ – MANO NAMAI“, skirta paminėti Pasaulines Žemės ir Vandens dienas. Ugdydami draugiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, skatinome mokinius domėtis gamta, jos problemomis, aplinkosauginiais projektais, primindami darnaus vystymosi tikslus ir galimybes pačiam gerinti savo aplinką. Vykstanti tarpdalykinė integracija suteikė moksleiviams galimybę gilinti teorines žinias, 

jas susieti su praktika.

Organizatoriai: 

        biologijos-chemijos mokytoja metodininkė Marytė Papinigienė

fizikos vyresnioji mokytoja Ramunė Goberienė

Pirmąjį pavasario mėnesį 1B klasės moksleiviai praleido atlikdami mokslinį tyrimą. Stebėjo svogūno augimo procesą. Pirmą dieną atsinešę į klasę svogūnus pamatavome ir užsirašėme jų parametrus: plotį, ilgį. Tada, pamerkę į vandenį, auginome laiškus ir šaknis. Stebėjome oro sąlygų pasikeitimus, temperatūrų svyravimų įtaką svogūno laiškų ir šaknų augimo procesui. Keitėme vandenį, nešiojome į skirtingas klasės vietas, toliau ar arčiau saulės šaltinio, visus pasikeitimus fiksavome augalo stebėjimo lentelėje. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad sudygo ne visi svogūnai, dėl ne visiems suprantamų priežasčių šeši svogūnai supuvo, vienas sudygo tik pro trijų savaičių, o didžioji dauguma ne tik sudygo, bet užaugino labai didelius, sultingus laiškus. Stebėjimo lentelėse pirmokai darė išvadas, kuriose teigė, kad laiškai galėjo užaugti tokie dideli dėl labai geros priežiūros, dėmesio, dažno laistymo, vandens keitimo, vienas pirmokas parašė, kad geros veislės svogūnas lėmė tokį gerą derlių. Ši patirti paskatino galvoti apie panašius mokslinius tyrimus ir ateityje. 

   1a klasės bendruomenė per beveik du metus jau yra ganėtinai susiformavusi, mums smagu kartu prasmingai leisti laiką. Per paskutinį tėvų susirinkimą nutarėme, kad norime aplankyti Molėtų kraštą. Prasidėjo tėvų komitetui karštos dienos, nes reikėjo ir maršrutą suplanuoti, ir autobusą užsakyti, ir lankytinas vietas išrinkti. 

   Džiaugėmės, kad pasirinkome linksmą – balandžio 1-ąją. Juokavome, kad gidai dabar mums be sąžinės graužaties primeluos. Išvykai pasiryžę autobuse susirinko 27 vaikai ir net 23 tėvai! Išvykome 14 val., todėl tėveliai džiaugėsi ankščiau prasidėjusiu savaitgaliu ir mėgavosi kelione.

   Pirmiausiai vykome į Molėtų rajone Mindūnuose esantį ežerų žvejybos muziejų. Apžiūrėjome XIX a. žvejo pirkioje ir svirne išdėstytus senovinius žvejybos instrumentus bei žvejybos įrankius, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės 19 a. pabaigoje. Seniausias muziejaus eksponatas yra įspūdingas  4 

Na, o koks žvejybos muziejus be žuvienės. Mindūniškė p. Irena Rimydienė stojo prie didžiausio savo firminės žuvienės katilo. Irenos žuvienei tinka tik Mindūnų ežerų žuvys. Nors dauguma vaikų prieš kelionę sakė, kad nevalgys žuvienės, paragavę iš tėvelių lėkščių, šveitė, net ausys lapsėjo.   

Čia pat esančiame Antano Truskausko medžioklės muziejuje apžiūrėjome mūsų kraštuose nematytų dalykų: begemoto, raganosio, liūto, meškų, stumbrų, bizonų iškamšų bei profesionaliai įrengtas gamtos ekspozicijas. Ši ekspozicija itin sudomino medžiojančius tėvelius.   

Vėliau vykome į Kulionių kaime įsikūrusią Molėtų astronomijos observatoriją. Belaukdami smagiai pažaidėme ir tėvelius pamokėme kelių naujų bendruomeninių žaidimų.    

Observatorijoje buvome supažindinti su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Apžiūrėjome 165 cm skersmens teleskopą – didžiausią mokslinės paskirties įrenginį Šiaurės Europoje. Na, o dangaus kūnams stebėti naktį reikia giedro oro. Dangaus neužsakysi, todėl naktinio dangaus per teleskopą nepavyko pamatyti.    

Džiaugiuosi smalsiais ir žingeidžiais savo mokinukais, iniciatyviais tėveliais. Mūsų klasės bendruomenei gera būti drauge ir lauksime naujų kelionių!

Nors dar tik pirmi metai mokykliniame suole, pirmokai jau gali pasiūlyti ir sudominti draugus knyga. 1 C klasės mokiniai ne išimtis: jie skaito įvairias knygas, domisi ne tik grožine, bet ir informacine literatūra. Vaikiškos knygos dienos proga vaikai rengė pristatymus apie įdomiausią perskaitytą knygą ir siūlė perskaityti jas ir bendraklasiams bei mokytojai.

Gavę užduotį mokiniai noriai ėmėsi projektinės veiklos, jiems į pagalbą skubėjo tėveliai. Jie padėjo vaikams kokią mintį tvarkingiau suformuluoti ar klaideles pataisyti. 

Atlikę darbus, skyrėme kelias pamokas jų pristatymams, vaikai netgi atsinešė knygų originalus, kvietė draugus jas pavartyti, o patys, kaip tik įmanydami įdomiau stengėsi jas pristatyti. O kokių tik nebuvo perskaitytų knygų… Smagu, kad vaikai pastebi ir susidomi vertingomis knygomis, tokiomis kaip:  Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“, lietuvių autorių P. Mašioto, E. Daciūtės, liko nepamirštos ir lietuvių liaudies pasakos, mergaičių rate mėgstama „Pelenės istorija“ ir berniukų pamėgto kompiuterinio žaidimo knyga „Minecraft. Kaip viską pastatyti?“ bei nemažai kitų knygų. 

 Gera stebėti vaikus noriai, su užsidegimu atliekančius veiklas, kurios susijusios su knygomis. Kiekvieno vaiko savitas gebėjimas perteikti jiems įdomiausius epizodus, nuoširdumas ir susidomėjimas – tai dovana kiekvienam suaugusiajam esančiam šalia. Jeigu susidomėjote ir jūs, prašome užsukti į 1 C klasę (107 kab.) ir pasižiūrėti vaikų perskaitytų knygų stendus. :)

Vaikas ateidavo gryčion pirštą burnon įsikišęs, jeigu vieną, vadinasi vieno kiaušinio nori, jeigu du – tuomet du reikia duoti. Suaugusieji tuo tarpu su kaimynais margučiais keisdavosi, o jeigu važiuodavo į svečius, tai būtinai lauktuvių margučius veždavo. Trečioji Velykų diena buvo vadinama „Ledų diena“ – jis skirta tinginiavimui. Griežtai draudžiama dirbti bet kokius darbus, nes buvo tikima, kad vasarą gali ledai javus sumušti.