Gamtamokslinė olimpiada
2016 m. sausio 28 d. 7 – 8 klasių moksleiviai dalyvavo gamtamokslinės olimpiados I etape. Jos tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi fizika, biologija, chemija, gilinti ir plėsti šių mokslų žinias, skatinti mokinių kūrybiškumą ir savarankiškumą, surasti ir ugdyti talentus, paruošti mokinius tarptautinėms olimpiadoms.
Sveikiname olimpiados nugalėtojus:
I vieta – Krupovnickas Edvinas 8a
II vieta – Petrauskas Renatas  8a, 
II vieta – Narkevičius Faustas 7a
III vieta – Palenskis Emilijus 8b

Dėkojame dalyvavusiems: 
Dolgopolovui Artūrui  8a, Černiauskaitei Gitanai 8b, 
Vinciūnui Eimantui  8b,  Gudonytei Ugnei  7b, 
Laurinavičiūtei Gretai 7b.
Organizatoriai:
Biologijos ir chemijos mokytoja metodininkė Marytė Papinigienė,
fizikos vyr. mokytoja Ramunė Goberienė
Knygos turi nematomas dureles
Gebėjimas skaityti (suprasti, analizuoti, vertinti skaitomą tekstą) yra vienas svarbiausių gebėjimų, įgyjamų pirmaisiais mokymosi metais, būtinas beveik kiekvienoje gyvenimo srityje ir padedantis siekti asmeninių tikslų. 
 Taigi nuo to, kaip jis bus ugdomas pirmaisiais mokymosi metais, gali priklausyti tolimesnė asmeninė sėkmė, konkuruojant darbo rinkoje ir darant sėkmingą profesinę karjerą, teigė kanadietė, ikimokyklinio ugdymo profesorė Clarke Paula. 
Neįgijusio tinkamų skaitymo gebėjimų žmogaus gyvenimo perspektyvos šiuolaikinėje visuomenėje gali būti labai ribotos. 
Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo suvokimo gebėjimus.
Todėl tęsiame mokinių skatinimą skaityti. 
Prieš Kalėdas turėjome smagų ir puikius rezultatus davusį projektą “Kalėdiniai skaitymai”. Tęsiame skaitymų maratoną! Šį kartą patys mokiniai skaitys ar pristatys įdomiausias knygas savo draugams, besimokantiems kitose klasėse. Pirmieji žingsnį žengė 3 B klasės mokiniai. Savo skaitytas knygas jie pristatė 4 B klasės mokiniams ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Mokiniai dalinosi skaitytų knygų įdomiausiomis ištraukomis, iliustracijomis.  
Netruko klausytojų smalsumo, susidomėjimo knyga, todėl trečiokai vos spėjo atsakinėti į mažiausiųjų pateiktus klausimus.  
Dar kartą įsitikinome, kad knygos turi nematomas dureles. 
Skaitome Agatos Kristi detektyvus
   Rimtoji literatūra yra ta, kuri mus keičia, kviečia mąstyti ir ji išlieka, ją galima skaityti daug kartų, o kiekvieną kartą skaitydams randi ką nors nauja. Ji formuoja mus kaip asmenybes. Detektyvas – epikos žanras su paslapties, nusikaltimo išaiškinimu, intriga ir laipsnišku tiesos atskleidimu. 
    Sausio 29 d. įvyko atvira pamoka, kurioje dalyvavo mokyklos direktorė, mokytojai, dešimtokai bei septintokai skirta auksiniam detektyvo laikui – 1920 – 1930 m. – prisiminti ir Agatos Kristi kūrybai aptarti. Septintų klasių mokiniai visą mėnesį skaitė detektyvus, ruošė pristatymus, domėjosi žymiosios detektyvų karalienės gyvenimu, asmenybe. Keletas mokinių perskaitė ne vieną detektyvą ir po pamokos prisipažino, kad skaitys ir kitų rašytojų parašytus detektyvus. Bibiotekos vedėja, istorijos mokytoja Neringa Vaitiekūnienė džiaugėsi, kad nors ir nelengva buvo iš namų nešti Aganos Kristi knygas, bet mokiniai skaitė ypatingai noriai ir susidomėję. Sunkiausia buvo mokytojai pasakyti vaikui, kad šiuo metu bibliotekoje nėra knygų, kad dar negrąžino… 
   Detektyvas – socializuojanti literatūra, nes skaitytojas tapatinasi su teigiamu herojumi, o ne su bloguoju, kurį pažįsta tik kūrinio gale. Skaitant detektyvą suvokiama, kad pasaulis nėra tobulas ir geras, bet nusikaltimo išaiškinimas suteikia saugumo jausmą – blogis nubaudžiamas, jo bus mažiau.
Atvira literatūros pamoka 
“Skaitome Agatos Kristi detektyvus”, 
kurią vedė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė A. Krukonienė ir 
istorijos vyr. mokytoja N. Vaitiekūnienė.
Atradimų pamokos gamtoje
     Prie mokyklos aidėjo šūksniai: 
 – Pažiūrėkit ką aš radau! O štai ką aš! Ar matei tas sėklytes? Pažiūrėk varna skrenda! Ar pastebėjai, ten tiek daug balandžių pėdsakų? Aš suradau klevo sėklų. Žiūrėkit, sušalęs kankorėžis!
 Ir taip be pabaigos galima būtų vardinti pirmokų išsakytus žodžius, kai jie išėjo stebėti gamtos žiemos metu gavę mokytojos užduotis kai ką rasti, pastebėti, nustatyti, pamatuoti ir surinkti. 
 Mokymasis gamtoje yra malonus ir skatina asmeninių savybių raišką. Padedant draugui atrasti pasaulį ir tuo pačiu ugdyti sveikos gyvensenos pagrindus. Vaikai supranta, kad jie ne tik atlieka naudingą darbą stebi gamtos pokyčius, bet ir būna gryname ore. Ieškodami pėdsakų ar sušąlusių gamtos stebuklų sportuoja, nes reikia per pusnis laipioti ir greičiau už kitus rasti, būti pirmam atradusiam pėdsakus sniege.
Pamokos gamtoje labai pakelia motyvaciją, nes vaikai turi galimybę išbandyti save, įveikti sunkumus, o per tai geriau suvokia ir mokymosi svarbą. Mokydamiesi natūralioje aplinkoje atradome, kad paukščiai palieka labai daug pėdsakų, kuriuos mes galime atskirti pagal dydį ir formą. Radome balandžių, mažų zylučių, varnų pėdsakų. Po pušimis, atokiau nuo mokyklos sienų radome zuikių ir šunų paliktų pėdsakų. 
-  Netoli miškas galbūt koks ilgaausis užsuko paieškoti morkos,- mąstė vaikai. 
 Vaikai padarė išvadą, kad sniego dangos storis atviroje vietoje yra didesnis net 19 cm, nes medžiai ir krūmai sulaiko sniegą.  Po krūmais susikaupė tik 16 cm storio sniego danga.
Pastebėjome kokios unikalios snaigės, kiekviena vis kitokia ir labai greitai tirpsta delne, nuo šilumos.        Įgyję labai svarbios gamtos stebėjimo patirties, prisirinkę gamtinės medžiagos pavyzdžių, grįžome į klasę laimingi mokytis toliau, nes mūsų tiriamoji veikla tuo nesibaigė.             
Po pamokų multimedijos pagalba, peržiūrėjome filmuotą ir fotografuotą medžiagą. Diskutavome apie tai ką kas matė, pastebėjo, kas buvo įdomiausia šią dieną. Piešėme labiausiai įsiminusius gamtos objektus. O pabaigai užpildėme ilgas gamtos stebėjimo anketas, kuriose pažymėjome visas mūsų ilgo ir svarbaus darbo smulkmenas. Kitą pasaulio pažinimo pamoką jau buvo atšilusi visa rasta gamtinė medžiaga. Moksleiviai su malonumu prisiminė kas, ką ir kur rado. Kiekvienas emocionaliai pasakojo koks svarbus šis radinys, jį pristatė draugams.  
Visą gamtinę medžiagą pasilikome darbelių pamokoms ir nusprendėme, kad tai ne paskutinė mūsų pamoka gamtoje.     
Kaip septintokai formuoja klasės komandą
Mokykloje vykstant pažangiausios klasės projektui “Visi už vieną, vienas už visus”, septintokai  siekdami sustiprinti klasių kolektyvus vyko į komandos formavimo užsiėmimą. Norint, kad klasės dirbtų efektyviai ir siektų bendro  tikslo, labai svarbu kad jos nariai pasitikėtų vienas kitu. 
O kaip mes tai darėmė?





Vieną popietę 7a ir 7b klasės išsiruošė į komandos tvirtinimo užsiėmimus. Septintokai, apsirengę 
sportines aprangas žygiavo į laipiojimo salę “Montis Magia”. Salėje jų laukė daugybė veiklos: mokiniai slėpė lapelius su vienas kito vardais ir keliavo jų ieškoti, susiskirstė komandomis ir grupėmis. Laikas praėjo nepastebimai! Nei vienam neteko nuobodžiauti. Iškeliavę iš salės mokiniai dar ilgai tarpusavy dalijosi patirtais įspūdžiais ir nuotykiais.
7a klasės mokinė Saulė Vincenta Moisiejenko 
Paskaita mokiniams „3D modeliavimas, grafinis dizainas“
Dažnas mokinys neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio. Dažniausiai jis naudojamas žaidimams, bendravimui su draugais.
Sausio 26 dieną 7-8 klasių mokiniai turėjo galimybę susipažinti, kaip kompiuterio pagalba galima sukurti naudingus ir praktiškus dalykus. Lektoriai iš informacinių technologijų mokymo centro vedė paskaitą  ,,3D modeliavimas, kompiuterinė grafika“. 
  
Mokiniai sužinojo, kas yra 3D modeliavimas. Taip pat, kad jis siejamas 3D erdvės suvokimu, trimačiais objektais. Naudojamas supančių daiktų bei realybėje neegzistuojančių objektų modeliavimui, susijusiam su kompiuterinių video žaidimų, reklamos ir vizualių efektų kūrimu.    
Dažnai vartydami vadovėlį, skrajutę, laikraštį (ar netgi mūsų mokyklos renginio skelbimą ar tinklalapio banerį) nesusimąstome, kokios technologijos naudojamos šiam produktui sukurti. Visa tai sukurti naudojamas grafinis dizainas. Susipažino, kas tai yra, kiek laiko užtrunka sukurti produktą, kokie kūrimo žingsniai, kokios kompiuterinės priemonės naudojamos.   
  Paskaitos metu mokiniai turėjo puikią galimybę sužinoti apie naujas technologijas, jų taikymą kasdieniniame gyvenime. Kartu tai buvo ir  gera profesinio orientavimo pamoka.
Užklasinio skaitymo knygos
Mūsų vaikai skaito labai daug. Suklusote? Taip, jie skaito labai daug
įvairiausių tekstų ant reklamos stulpų ir veidaknygėje, tačiau knygų
skaito mažai. Todėl visai nestebino kelių septintokų prisipažinimai, kai
jiems uždaviau perskaityti Paulo Coelho knygą ,,Alchemikas”, kad knyga
pasirodė labai stora, kad ją skaitys iki gyvenimo pabaigos… Iš tiesų knyga
nėra lengva, tačiau ji kalba apie svarbiausius būties klausimus ir kviečia
mąstyti: kas aš esu, kokia mano vieta pasaulyje, kokią profesiją turėčiau
pasirinkti užaugęs? Daugelį apdovanojimų pelnęs, UNESCO taikos
ambasadorius brazilų rašytojas Paulo Coelho pasakoja Rytų išminties
kupiną paauglio Santjago istoriją apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą
savimi.
Prieš pradėdami skaityti knygą mokiniai gavo klausimus, į kuriuos jie
privalėjo atsakyti. Džiugino gražios jų įžvalgos. Į klausimą, koks yra
vienintelis būdas gyvenime ko nors išmokti, viena mergaite samprotauja:
,,Vienintelis būdas gyvenime ko nors išmokti yra stebėti. Santjagas stebėjo avis ir jis išmoko
pasaulio kalbos. Jis klausėsi dykumos ir išmoko tylos. Stebėdamas tu gali daug pamatyti. Manau,
kad prie mokymosi būdų reikėtų pridėti ir klausimąsi, nes tik girdėdamas gali pasitelkti vaizduotę.
O tada turi veikti”.
Užklasinio skaitymo pamokai galima pasiūlyti lengvo turinio knygą, bet, anot profesorės
Viktorijos Daujotytės, ,,kai renkiesi įdomesnę, lengvesnę knygą, juk jau renkiesi ir lengvesnį
gyvenimą. Ir pats daraisi lengvesnis. Lengvėji, lengvėji, kol tave lengvų knygų skaitytoją kaip tą
pūką pakels vėjas ir išneš nežinia kur, nežinia dėl ko ir kam”. Daug laiko ir dvasinių pastangų
reikalaujanti knyga tampa tavo draugu, patarėju sunkiomis gyvenimo minutėmis arba kelrode
žvaigžde, vedanti į prasmingesnę būtį. Beprasmiai tekstai tik supainioja žmogaus mintis, atima laiką
ir neduoda jokios naudos, o gera knyga, anot vienos septintokės, (stilius netaisytas) vieną dieną,
kai ją baigiau, tarsi savim pasididžiavau, kad ją perskaičiau, nes jai skyriau labai daug laiko. Tai
pirmoji knyga, kurią baigusi labai džiaugiausi. Ši knyga mane išmokė, kad nereikia nuleisti rankų
sunkiausiomis akimirkomis, stebėti ženklus ir klausyti tų žmonių, kurie nori tau padėti surasti
Asmeninę legendą, tų, kurie nori, kad pasiektum savo svajonę. Tad visiems patariu perskaityti šią
knygą, nes ją perskaičius supranti dalį savo gyvenimo”. Taigi užklasinio skaitymo knygos turi būti
rimtos.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Aušra Krukonienė
Naudingos ir smagios kūno kultūros pamokos
Labai svarbu, kad ir moksleivių šeimose nebūtų pamiršta sveika mityba ir fizinis aktyvumas. 
Kūno kultūros pamokų metu įgytas žinias moksleiviai taiko praktiškai. Ypatingai moksleiviams patinka pamokos lauke žiemos metu. Tai leidžia naudotis visomis žiemos sporto inventoriaus rūšimis, leidžia ekperimentuoti. Sportuodami lauke vaikai patiria judėjimo džiaugsmą, nes judėjimas nedraudžiamas, neslopinamas, bet skatinamas sudarant palankias sąlygas pačiam atrasti ir sėkmingai įveikti kliūtis, patirti naujų įspūdžių.               
1B klasės moksleivių teigimų pamokos lauke pačios smagiausios, šauniausios. Vaikų nuomone, šios pamokos padėjo susirasti draugų, nes smagiau nuo kalno nusileisti dviese, keistis čiuožyklėmis. Buvo taip gera tempti draugą rogutėmis. Po pamokos jautėmės labai pavargę, nes teko šokinėti per pusnis, kurios buvo labai didelės. Snieguotame lauke ilgai nepabėgiosi, nes reikia aukštai kelti kojas, o tai sunku. Kitą diena aš jaučiau visus raumenis. Visos vaikų išsakytos mintys puikiai parodo didelę kūno kultūros pamokos lauke žiemos metu naudą. 
Taigi 1B klasės vaikai labai laukia žiemos sporto šventės, nes jau sportavo lauke ir nori tai pakartoti.   Nepamirškite, kad tvirta sveikata ir geras fizinis vystymasis- esminės laimingos vaikystės sąlygos, vaiko sveikatos ir sėkmingo mokymosi mokykloje pagrindas.
Pastaruoju metu vis daugėja vaikų, kurie mažai mankštinasi ar net visai nesportuoja. Didžiąją dienos dalį praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Mokslininkų tyrimų duomenimis daugelis mokyklinio amžiaus vaikų turi įvairių sveikatos sutrikimų, kurių viena svarbiausių priežasčių – nepakankamas fizinis aktyvumas. O jau ankstyvoje vaikystėje vaikai turi įgyti žinių, kasdien stiprinti savo sveikatą, išsiugdyti teigiamas nuostatas ir elgesį. Todėl vienas reikšmingiausių harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių vaikystėje yra judėjimas. 
Mokykloje vaikai diskutuoja, renka patys ir gauna iš mokytojų daug informacijos apie sveiką mitybą, judėjimo naudą. Visi žino, kad fizinis aktyvumas stiprina kaulus ir raumenis, palaiko judesių lankstumą, padeda išsaugoti taisyklingą laikyseną, gerina koordinaciją, miegą ir poilsį, skatina augimą, vystymą, ir pasitikėjimą savimi, padeda susirasti naujų draugų. 
Gamtos tyrinėjimai 1 klasėje
   Tiriamoji veikla – vienas iš aktyvių būdų pažinti mus supantį pasaulį. Todėl 1a klasės mokiniai per pasaulio pažinimo pamoką išėjo į mokyklos kiemą stebėti ir tyrinėti gamtos. Mokiniai grupavo ir analizavo surinktus duomenis. Nustatėme, koks buvo tądien oras – buvo apsiniaukusi diena. Ieškojome, kokie medžiai žaliuoja žiemą, išmatavome sniego dangos storį po medžiu ir atviroje vietoje, pakasę sniegą stebėjome, kas yra po sniego danga, stengėmės pamatyti žiemojančių paukščių. 
     Ieškojome ir gyvūnų pėdsakų, tačiau radome greičiausiai tik šunų pėdsakus. Todėl nutarėme žiemos išvykos į Karoliniškių mišką metu, kuri vyks sausio 22 dieną, miške ieškoti įvairių gyvūnų pėdsakų.   
     Skatindami mokinius domėtis ir tyrinėti gamtinę aplinką, ugdysime nuoširdų, jautrų dėmesingą aplinkai mokinį.      
Vertybių namelis
Religinis ugdymas mokykloje orientuotas į asmenybės brandinimą, į žmogaus pasaulėjautos ir pasaulėžiūros kūrimą, remiantis vertybėmis. Tikybos mokymas grindžiamas patirtimi, pažinimu ir veikla. Skatinama mokinių refleksija, kritinis mąstymas, atsakomybės jausmas savarankiškai sprendžiant problemas. 
Vertybės yra tarsi idealai, kurių siekiame. Nuo to, kokios vertybės mums svarbios priklauso mūsų elgesys, gyvenimo būdas. Pasirinktosios vertybės turi įtakos mūsų pažiūroms, įsitikinimams. Reikšmingos vertybės yra žmogaus charakterio savybės. Kūrybiškumo lavinimo pamokoje su ir 1 C mokiniais aptarėme šias vertybes: gėris, teisingumas, žmogiškumas, darbštumas, mandagumas, nuoširdumas, drąsa, sąžiningumas, atsakomybė, tvarkingumas, tikėjimas
Aptarus žmogiškąsias vertybes mokiniai su tikybos mokytoja Dana Bruzgiene gamino vertybių namelius. Virš namelių durų buvo užrašyti Trijų Karalių vardai – +K +M +B – ir malda: „Mylintis Dieve, palaimink šiuos namus. Tegul mes būsime palaiminti sveikata, širdies gerumu, malonumu ir Tavo valios vykdymu. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatie. Amen.“ Namelių stogelius dengėme savo pasirinktomis vertybėmis.
Kūrybiško metodo metu dėka atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę. Vaikai džiaugėsi savo pagamintais nameliais, jautėsi atsakingi už aptartųjų vertybių laikymąsi, dalinosi savo šiltomis ir nuoširdžiomis emocijomis su bendraklasiais.