Kiekvienos savaitės pabaigoje pirmų klasių mokiniai susirenka į konsultacinę pamoką, kuri skirta visiems norintiems gilinti žinias, pagerinti savo mokymosi rezultatus. 

Šios pamokos metu mokiniai konsultuojami įvairiais su mokslu susijusiais klausimais. Kartu su mokytoja Raimonda kartoja išmoktas pamokose raides, skaito žodžius, sakinius ar tekstą. Rašo dailyraštį, mokosi jungti raides tarpusavyje, pasitikrinti tai, ką parašė, įsivertinti savo darbą. Labai dažnai pamokos pabaigoje įsivertinant atliktus darbus moksleiviai džiaugiasi, kad suprato kaip reikia parašyti, džiaugiasi gavę gerą įvertinimą, dažnai prašo duoti panašių užduočių namo.

Mokytojai Raimondai labai įsiminė vieno mokinio sakinys, kaip jam buvo sunku išmokti rašyti D didžiąją raidę, ji labiau priminė debesį sąsiuvinyje tarp eilučių nei raidę, po šitos pamokos, daugiau parašius, ji puikiai pavyko. Tokios vaikų mintys rodo, kad norint pasiekti gerų rezultatų reikia daug  dirbti, viską galima išmokti tik įdėjus pastangų ir skyrus tam laiko.

Kiekvieno mokinio pasiektais rezultatais ir sėkme džiaugiasi ne tik pats mokinys, bet ir mokytoja bei tėveliai.  

   

   1a klasės mokinukai šaltą gruodžio popietę čia apsilankę rado daugybę drugelių: ir “mėlyną mirtį”, ir “nakties “pelėdą”, ir netgi baltais sparneliais pasipuošusią “nuotaką”.  Gidė vaikams papasakojo daug įdomių ir naujų dalykų. Ypač vaikus intrigavo kaip iš lėliukės išsirita drugelis. Jis tuo metu būna kiek susiglamžęs drugelis, tačiau minutė po minutės, džiūnant jo sparneliams, tampa neregėto grožio drugeliu.        

   ”Koks didžiulis kokonas, kas čia?”, “Kada jis išsiris?”, “Kokiu greičiu drugeliai skrenda?”, “Ką valgo drugeliai?” ir panašūs klausimai “Drugelių namuose” skambėjo iš visų pusių.           

   Turėjome galimybę pasivaikščioti specialioje patalpoje, kurioje vyrauja apie 25 laipsnių temperatūra, oro drėgmę palaiko specialūs prietaisai. Čia negalima triukšmauti ir liesti drugelių, nes nevalia drumsti drugelių gyvenimo. Didelis džiaugsmas, jei aplink skaidantis drugelis nutūpia ant tavęs! Pasisekė net keliams vaikams, ant kurių nutūpė drugelis. Kai drugeliai šalia tavęs, pasijunti kitu žmogumi, nori šypsotis, atrodo, kad laikas nebeegzistuoja, tikros atostogos!        

   Drugelių apsuptyje gavome labai daug teigiamų emocijų. Ten kitokia aura. O mokytoja įsitikino, kad keli vaikai tikrai pasirinks gamtininko kelią. Vaikai uždavė ne tik begalę klausimų, bet ir patys labai daug žinojo apie drugelių gyvenimą!

Gruodžio 10 dieną mūsų mokyklos 8-tų klasių komanda dalyvavo užsienio kalbų renginyje – tarpmokykliniame orientaciniame žaidime „Lobio ieškojimas“. Renginys vyko Vilniaus „Minties“ gimnazijoje. Lobio ieškojo 6 komandos iš aplinkinių mokyklų. Ir nors nebuvome patys pirmieji, kurie surado lobį, tačiau puikiai praleidome laiką, susiradome naujų draugų, susitikome su buvusiais „ Spindulio“ mokiniais, patobulinome užsienio kalbų žinias, išlandžiojom visas gimnazijos patalpas. 

Pasak vieno iš komandos narių Renato Petrausko: „Renginys patiko, buvo įdomu pamatyti kitą mokyklą, bendrauti su jos mokiniais ir gerai praleisti laiką. Užduotys buvo nesunkios, tačiau teko pasukti galvą sprendžiant kai kurias mįsles. Sunkiausia buvo išversti vokiečių kalba parašytą mįslę, bandėme gauti pagalbos iš mokinių, bet nedaug kas toje mokykloje mokėsi vokiečių kalbą. Labai smagu buvo tiesiog pabūti komandoje ir visiems kartu bendrauti.“

Mums namuose rašyti ant molinės lentelės nebuvo labai lengva, nes reikėjo pagaliuku išbraižyti ne tik piešinėlius (ženklus), bet parašyti „šumeriškai“ sakinį. Kai kurie mokiniai piešė piktogramomis (3200 m. iki Kr.), o kiti rašė ženklais (2400 m. iki Kr.). Moksleiviai darydami lenteles iš modelino ar molio, kurį pirko parduotuvėse, apie raštą ieškojo informacijos ir knygose, ir internete. Tai mus, septintokus, skatino domėtis senovės raštais ir padidino piešimo patirtį. Visi vaikai buvo linksmi ir sudominti, labiausiai tie, kurie gavo dešimtukus. Dauguma vaikų įvykdė užduotį ir rezultatas puikus. Kiekvieno mokinio lentelę ir pastangas vertino visa klasė. Arūnas padarė dantiraščio lentelę ir joje parašė: „Dieną ėjau valgyti miežių duonos su ranka ir gėriau vandenį“. Taip pat gerai pasistengė Augustas, kuris savo lentelėje rašė: „Matau kalnus, miškus ir valtis“. Labai gražiai rašė Urtė su Julija. Julija užrašė: „Ėjau dieną valgyti miežinės duonos“, o Urtė – „Dieną ėjau nuimti miežių“. Gražų sakinį parašė Saulė: „Dieną valgiau miežių duonos, ėjau į kalnus vandens“. Gražiai ir su šypsena padarė Gabrielė, ji parašė: „Dieną ėjau kalnais, valgiau duoną iš miežių su ranka“. Labai patiko Nojaus ir Mindaugo lentelės, nes jie padarė iš tikro molio. Mindaugas gražioje lentelėje parašė: „Žmogus stato šventyklą“, O Nojaus lentelėje užrašyta: „Ryte ėjau, skyniau miežius su ranka“. Nors atrodo, kad visos lentelės viena į kitą panašios, bet kiekvienas vaikas darė kaip mokėjo… Lauksime dar daugiau tokių įdomių darbų!!! 

            7 a klasės mokinė  Gabrielė Druskytė   

O daryti ją reikėjo iš molio ar modelino ir joje pagal šumerų dantiraščio abėcėlę parašyti sakinį. 

Viso vakaro metu netilo nuoširdus juokas, bendravimas kūrė jaukią ir draugišką atmosferą, eglutė vis pilnėjo žaisliukais. Rezultatu, papuošta eglute, jaukiu pasibuvimu džiaugėsi visi: tiek vaikai, tiek jų tėveliai, tiek mokytoja Gerda. Išsiskirstydami vieni kitiems dėkojome už galimybę susiburti ir ne tik pasipuošti artėjančioms šventėms, bet ir  geriau susipažinti.

Taigi, dalinamės dirbtuvių akimirkomis ir su Jumis! :)