Pirmokai, pradėję mokytis skaičiuoti pinigus bei atlikti įvairias pinigų skaičiavimo užduotis nutarė apsilankyti pačiame Vilniaus centre įsikūrusiame Pinigų muziejuje. 

Moderniame Pinigų muziejuje mums buvo suteikta galimybė ne tik apžiūrėti vertingus eksponatus ir susipažinti su informaciniuose stenduose pateikta informacija, bet ir patiems aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Interaktyvios mokomosios priemonės mus pavertė dalyviais – patys galėjome savarankiškai nusikalti suvenyrinę 1 skatiko plokštelę, pasisverti ant specialių svarstyklių ir sužinoti, kiek kainuotume, jei būtume auksiniai, platininiai ar sidabriniai. 

   Pinigų muziejus išsidėstęs per du aukštus penkiose salėse, tačiau mes aplankėme dar tik vieną – Pinigų istorijos salę. Šioje salėje supažindinome su pasaulio pinigų raida nuo seniausių jų formų – grūdų, kriauklių, kailių, gintaro – iki elektroninių pinigų. Ekspozicija suskirstyta į lengvai suprantamas ir įsimenančias temas ir parodo pagrindinius pinigų istorijos etapus. 

      Ar matėte „Spindulio“ mokyklą iš paukščio skrydžio? 

     Mes matėme ir Jums visiems mojavome. Balandžio mėnesio orai nelepina nei saulės spinduliais, nei šiluma 1b klasė išsiruošė į TV bokštą. Rytas išaušo debesuotas, ūkanotas, susiruošus keltis į 326 metrų aukštį debesėlius vėjas nupūtė, o moksleiviams ir tėvams atsivėrė nuostabi Vilniaus miesto panorama.  Ieškojome žymių Vilniaus vietų, jas vos galima buvo pažinti, nes iš taip aukštai  visi pastatai yra labai mažyčiai. Sunku buvo patikėti, bet ir Neris atrodė kaip upelis iš viršaus, nors iš tikrųjų tai srauni, plati upė. Labai geru oru iš TV bokšto galima pamatyti apie 50 km apylinkių. Per 55 minutes TV bokšto apžvalgos aikštelė apsisuka 360 laipsnių kampu. Taigi pamatėme Vilnių iš paukščio skrydžio, iš visų pusių. 

    Grįžę į klasę atlikome užduotis, kad ilgam įsimintume ką matėme ir kur buvome.

Kovo mėnesį mažieji 1B spinduliukai su mokytoja Raimonda sodino daržoves ir gėles. Kruopščiai kiekvienas užpildė savo daigyklos narelį žemėmis, studijavo informaciją ant sėklų pakelių, rinkosi kas ką augins. O pasirinkimas buvo didelis. Tėvelių dėka mes pradėjome auginti cukinijas, moliūgus, žirnius, pupeles, agurkus. Iš gėlių daugiausiai buvo pasėta burnočių ir saulėgražų. Visą mėnesį vaikai, laistė, stebėjo, žymėjosi kaip jų augalas auga. Praėjo mėnuo ir balandžio mėnesio tarpiniai rezultatai yra tokie, kad gerai laistomi labai greitai ištįso žirniai ir pupelės. Žirniai net pradėjo žydėti, o keli jau augina ankštis. Pupėlės pradėjo vyniotis aplink radiatorius, o agurkai išleido net po keturis lapus. Iš gėlių labai į saulę stiebiasi saulėgražos, burnočiai kol kas muša rekordus sudygimo gausumu. Kadangi sudygo visos sėtos sėklos, joms daigyklose darosi ankšta. Laukiam nesulaukiam kada galėsime perkelti savo išaugintas daržoves ir gėles į mokyklos lysves. Tikimės orai bus vis šiltesni, gegužės mėnesį mes perkelsime savo augalėlius, o tada galėsime laukti derliaus ir grožėtis išaugintų gėlių žiedais.

   1a klasės mokiniai balandžio 20 d. vyko į netoli mokyklos esančią Saugaus eismo klasę Vilniaus kelių policijos valdyboje (Mėnulio g. 11). 

   Saugaus eismo klasių paskirtis – mokiniams sudaryti sąlygas ugdyti ir plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio) saugaus eismo kompetenciją, mokytis ir gilinti teorines ir praktines saugaus elgesio kelyje žinias, ugdyti pagarbą žmogaus gyvybei ir jos išsaugojimui, pagarbą eismo dalyviams, atsakomybę už savo elgesį kelyje, suvokti eismo sistemą „Eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“. 

   Drauge su policijos pareigūne, komisare inspektore Aiste Dijokaite, prisiminėme ir aptarėme pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, išklausėme svarbių patarimų, kad kelyje neištiktų nelaimė ir kiekvienas iš mūsų laimingai pasiektume kelionės tikslą. 

   SAUGOKIME VIENI KITUS KELYJE!

Pirmoji, drąsiai supažindinusi mus su veterinaro darbu, buvo Emilijaus Antonovo mama. Vaikai sužinojo daug apie gyvūnų slaugą, ligas, kirmėlių įvairovę, pamatė visa tai iliustruojančias skaidres. Išbandė veterinarijos klinikose naudojamus instrumentus, pamatė nemažai muliažų, gausiai iliustruotų knygų, išmoko sutvarstyti žaizdą. Susipažinus su veterinarijos gydytojo kasdienybe mūsų klasėje atsirado norinčių tapti veterinarais. 

 Ačiū gerbiamai mamytei ir sėkmės vaikams siekiant savo gyvenimo tikslo.

2016 m. balandžio 07 d. mokykloje įvyko 7 – 8 klasių moksleivių integruota gamtos mokslų viktorina „ŽEMĖ – MANO NAMAI“, skirta paminėti Pasaulines Žemės ir Vandens dienas. Ugdydami draugiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, skatinome mokinius domėtis gamta, jos problemomis, aplinkosauginiais projektais, primindami darnaus vystymosi tikslus ir galimybes pačiam gerinti savo aplinką. Vykstanti tarpdalykinė integracija suteikė moksleiviams galimybę gilinti teorines žinias, 

jas susieti su praktika.

Organizatoriai: 

        biologijos-chemijos mokytoja metodininkė Marytė Papinigienė

fizikos vyresnioji mokytoja Ramunė Goberienė

Pirmąjį pavasario mėnesį 1B klasės moksleiviai praleido atlikdami mokslinį tyrimą. Stebėjo svogūno augimo procesą. Pirmą dieną atsinešę į klasę svogūnus pamatavome ir užsirašėme jų parametrus: plotį, ilgį. Tada, pamerkę į vandenį, auginome laiškus ir šaknis. Stebėjome oro sąlygų pasikeitimus, temperatūrų svyravimų įtaką svogūno laiškų ir šaknų augimo procesui. Keitėme vandenį, nešiojome į skirtingas klasės vietas, toliau ar arčiau saulės šaltinio, visus pasikeitimus fiksavome augalo stebėjimo lentelėje. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad sudygo ne visi svogūnai, dėl ne visiems suprantamų priežasčių šeši svogūnai supuvo, vienas sudygo tik pro trijų savaičių, o didžioji dauguma ne tik sudygo, bet užaugino labai didelius, sultingus laiškus. Stebėjimo lentelėse pirmokai darė išvadas, kuriose teigė, kad laiškai galėjo užaugti tokie dideli dėl labai geros priežiūros, dėmesio, dažno laistymo, vandens keitimo, vienas pirmokas parašė, kad geros veislės svogūnas lėmė tokį gerą derlių. Ši patirti paskatino galvoti apie panašius mokslinius tyrimus ir ateityje.