Kelionės – vienas maloniausių dalykų kiekvieno žmogaus gyvenime. Jos praplečia akiratį, palieka neišdildomų įspūdžių, suartina žmones ir padeda pažinti vieniems kitus iš naujo.

   Balandžio 28-30d. „Spindulio“ progimnazijos mokiniai kartu su lydinčiais mokytojais G. Mockumi, L. Mažukėle, L. Povilioniene, R. Ziminskiene bei S. Pušinskiene vyko į kaimyninę Lenkiją. Mokiniai aplankė Veličkos druskų kasyklas, leidosi į požeminius koridorius, įveikė net 378 laiptelius. Čia abejingų nepaliko smaragdinis druskos ežeras, Baroko stiliaus koplyčia, kurioje visos detalės išdrožinėtos iš druskos, koncertų bei iškilmių salė, įvairios ekspozicijos. Mokiniai aplankė 20 druskos kasyklos kamerų, susipažino su druskos kasėjų kasdienybe, gyvenimo sąlygomis. Lankantis Veličkos druskos kasyklose, mokiniams teko įveikti 2,5 km ilgio ekskursijos trasą. 

   Smagiai praleisti laiką ir patirti „aštrių“ pojūčių kelionės dalyviai galėjo pramogų ir atrakcionų parke „Energylandia“, kuriame šėlo daugybėje karuselių. 27 ha parko teritorijoje įsikūrę 60 skirtingų atrakcionų, kino teatrų, daugybė kavinių, interaktyvių žaidimų zonų – nepaliko abejingų. Vieni kilo į 33 metrų aukštį ir leidosi traukinuku, kiti dalyvavo Formulės 1 lenktynių trasoje, treti – tyrinėjo, ieškojo lobio, o kas grožėjosi kvapą gniaužiančiais apylinkių vaizdais nuo Apžvalgos Rato. 

   Mokiniai aplankė Vavelio pilį Krokuvoje, turėjo apžvalginę ekskursiją pėsčiomis ir laisvą laiką Krokuvos senamiestyje.

   Pažintinė edukacinė kelionė suteikė mokiniams galimybę bendrauti, kurti tarpusavio santykius, labiau pažinti vienas kitą, susipažinti su Europos kultūra, istorija ir tradicijomis. 

          Džiugiomis kelionės akimirkomis kviečiame pasidžiaugti nuotraukų galerijoje!

 Ar kada susimąstėme, ką jaučia aklas žmogus? Šis klausimas dažnai kyla daugeliui, tačiau neišdrįstame paklausti, o kartais net ir bijome sužinoti tiesą. Mūsų gyvenimas yra paremtas 70% rega, tad sunku įsivaizduoti, kaip gyvena matyti negalintys žmonės, koks yra tas nevizualinis pasaulis. Vis dėlto ir akli žmonės „mato“, tik jie tai daro kitaip nei regintieji. 

  7a klasės mokiniai dalyvavo patyriminėje edukacijoje aklinoje tamsoje „Tamsu Baisu – pažink save“. Žaidė komandinį vaidmenų žaidimą ir pasitelkdami lytėjimą, uoslę, klausą ir kalbą, vieni slėpėsi, kiti – ieškojo. Vyko trys žaidimo sesijos po 15 min, kuriose mokiniai rinkosi skirtingus vaidmenis ir naudojo vis kitas strategijas. Po kiekvieno žaidimo „kėlinio“ buvo analizuojamas ir aptariamas komandinis žaidimas su instruktoriumi. Visą mokinių žaidimą buvo galima stebėti vaizdo stebėjimo kamerose. Buvo įdomu ne tik stebėti, bet ir pažinti savo auklėtinius ekstremaliose situacijose. Septintokai žaisdami dėvėjo šalmus su skirtingais žymėjimais ir apsauginius akinius. Jokių išmaniųjų telefonų, laikrodžių, fotografavimo kamerų tamsoje turėti su savimi nebuvo galima. 

aut. Birutė Silevičienė

Seklyčioje eksponuojamos įvairių dydžių ir savitų formų verbos. Kartu su amatininkėmis ketvirtokai pasigamino volelines verbas. 

  Integruojant dailės, pasaulio pažinimo ir etikos/tikybos pamokas mokiniai ne tik sužinojo apie senąsias verbų rišimo tradicijas, bet ir naudojamas medžiagas bei galėjo rišimą išmėginti praktiškai. Kiekvienas pasigamino verbą sau. Ketvirtokai komentavo, kad jautėsi kaip pas močiutę kaime, kad viskas  kvepia vasara, kai kuriems tai priminė atostogas, kitiems verba kvepėjo arbata. Kiekvienas mokinys turėjo kuo pasidžiaugti, kuo pasididžiuoti ir su kuo palyginti džiovintų augalų (supintų į verbą) kvapą. Svarbu, kad su savimi jie parsivežė ne tik verbą, bet ir gerą nuotaiką ir pozityvą. 

    Vilniaus apylinkėse verbų rišimo tradicija praktikuojama iki dabar. Dažniausiai rišimo tradicija perduodama iš kartos į kartą.  Vilniaus verba, tai ant medinio kotelio iš džiovintų augalų supintas spalvingas ornamentas. Manoma, seniau jos buvusios Vilniaus amatininkų procesijų puošmena, vėliau jas imta Verbų sekmadienį neštis su bažnyčiose šventinamomis verbomis. Vilniaus kraštą garsinančios didžiulės ir įvairiaspalvės verbos (Vilniaus verbos) anksčiau buvo trijų rūšių: apvaliosios, vienpusės plokščiosios, sausų gėlių žiedų puokštelės. Iš pradžių jos buvo paplitusios tik maždaug 50 kilometrų spinduliu aplink Vilnių.  Vilniaus verbos skiriasi savo forma, jas galime drąsiai vadinti tautodailės kūriniais. 

   Mokinius nuotaikingai Velykų programa užėmė ne kas kitas, o Zuikis su Zuikiene, kurie papasakojo Velykų papročius ir žaidė įvairiausius linksmus  žaidimus. Mokiniai taip pat susipažino su gyva ilgaplaukių zuikučių paroda, pasistiprino Velykinėmis vaišėmis ir net pasidarbavo rimtoje, susikaupimo reikalaujančioje edukacinėje veikloje – Velykinių simbolių piešimu ant marškinėlių. 

Vainikuojant išvykos pabaigą – mokiniai vėl linksminosi šauniame “Teatriuko” aktorių muzikiniame spektaklyje, kuriame buvo aktyviai įtraukti ir patys.

Po tokių zuikių linksmybių – su puikia nuotaika į atostogas! 

   Konkursą – viktoriną organizavo Kauno švietimo inovacijų centras,  Erudito licėjus, Kauno miesto pradinių klasių mokytojų gabių mokinių ugdymo iniciatyvinė grupė.    

    Pagrindinis  tikslas  – ugdyti mokinių kalbines, gamtamokslinio komunikavimo, skaitmenines bei bendrąsias kompetencijas, skatinant saviraišką ir stiprinant tautinį identitetą. 

    Konkursui  mokiniai turėjo parengti namų darbą – akrostichą „LITUANICA“ .

   Akrostichas – eiliuotas tekstas, kurio eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį.

    Dalyviams buvo parengtos įdomios ir intelektualios užduotys, kurias atlikdami jie pademonstravo savo krašto pažinimo, gimtosios kalbos (gramatikos, teksto suvokimo) žinias, gebėjimus bei literatūrinę patirtį. Užduotys buvo atliekamos naudojant interaktyvias programas: KAHOOT, LIVEWORKSHEET. 

      Džiaugiamės mūsų mokyklos atstovų pasirodymu, mokiniai sukūrė nuostabius akrostichus ir aktyviai atsakinėjo į visus organizatorių pateiktus klausimus, įgijo neįkainuojamos patirties.  

  Ar kada nors pagalvojote, kaip gimsta spektaklis? Iš ko atsiranda menas? Apie ką ir kaip kalba teatras? Į visus šiuos klausimus 8c klasės mokiniai bandė atsakyti lapkričio 23 d. vykusiame spektaklyje „Apie nieką“, Keistuolių teatre. Čia mokiniai pamatė aktorius it mantras kartojančius tekstus, autoritetingą režisieriaus balsą, magiškai spindinčius kostiumus, kompozitorių, kuriantį garso takelius. Režisieriaus Lino Jurkšto spektaklis pagal paties sukurtą pjesę „Apie nieką” – komiškas, absurdiškas ir chuliganiškas meno šaržas, autoironijos prožektorių atgręžiantis į pačius kūrėjus. Tai sukurta istorija apie jaunuolį, bandžiusį nugalėti Mirtį. Spektaklis „Apie nieką” – kūrybos užkulisiai, persikėlę į sceną, žaisminga provokacija bei miklus balansavimas tarp nonsenso ir klausimų apie egzistenciją. Kartais užtenka tiek nedaug, tik trijų talentingų aktorių, vieno dramaturgo, vieno stalo ir trijų kėdžių. Ir visa tai yra menas, talentas, profesionalumas bei kūryba. 

   Ryškios dekoracijos ir kostiumai, gyva muzika pavergė jaunųjų žiūrovų širdis. Visi 8c klasės mokiniai įdėmiai stebėjo scenoje vykusį spektaklį. Spektaklio metu, džiugiai reagavo į aktorių vaidybą, komentavo, juokėsi. Visiems spektaklis labai patiko ir sulaukė daug aplodismentų. Pakilios nuotaikos ir dalindamiesi patirtais įspūdžiais, mokiniai grįžo vėlų vakarą į namus. Smagus kultūrinis vakaras baigėsi, bet  įspūdžiai ir teigiamos emocijos išliks ilgam.