Kuo užaugęs būsiu
Vaikai iš prigimties yra smalsūs, domisi visuomeniniu gyvenimu ir mėgsta imituoti profesines
veiklas. Žaisdami prisiima įvairius vaidmenis – gydytojo, mokytojo, gaisrininko, kompiuterių
specialisto, verslininko, menininko ir pan. Vaikų dažnai klausiame, kuo norėtų būti užaugę? Daugelis
labai greitai atsako, tačiau kai kuriems vaikams sunku apsispręsti, nes nežino įvairių profesijų. Ne
visi dabartiniai vaikai supranta, ką tėvai veikia darbe. Dažnai jie mato tėvų darbą prie kompiuterio ir
mano, kad tėvai nieko nedirba.
Siekiant plėsti vaikų pažintis su profesijomis, jau pirmoje klasėje pakvietėme keletą tėvelių, kad
papasakotų apie savo profesiją klasėje. Tėveliams teko nemažas iššūkis – kaip papasakoti vaikams
suprantamai, žaismingai, praktiškai. Atsiskleidė begalinis tėvelių išradingumas.
Adelijos tėtis papasakojo apie tai, ką veikia nekilnojamo turto brokeris. Pasirodo, kad iš pirmo
žvilgsnio atrodantis nesunkus darbas, reikalauja daug pastangų, atidumo, stropumo ir laiko. NT
brokerio veikla yra įdomi ir unikali – pasakojo svečias.
Išgirdę, kad Gabijos mama dirba vertėja, daugelis vaikų pamatė, kad tai labai nuobodus darbas.
Tačiau mama taip smagiai ir įdomiai pasakojo, parodė šiuolaikines darbo priemones bei svarbiausią
instrumentą – storą žodyną, kad vaikų nuomonė greitai pasikeitė.
Ugnės mama dirba sudėtingą ir atsakingą žurnalistės darbą. Jai teko atsakyti į daugybę klausimų,
kol visi išsiaiškino, ką veikia žurnalistai.
Aro mama yra projektų vadovė, kuri pasakojo, kas yra projektų vadovas, ką jis dirba ir kaip ilsisi.
Kad viskas būtų aiškiau, parodė filmuotą medžiagą apie robotų darbą ir kt.
Amelijos tėtis pristatė savo pomėgį – rinkti senovinius daiktus. Jis į klasę atkeliavo su didžiuliu
lagaminu ir parodė daug senovinių daiktų bei pasakojo jų istorijas. Įdomu buvo rašyti ant lentelės,
palyginti klumpes su dabartiniais batais ir kt.
Kotrynos mama dirba probacijos tarnyboje. Ji su savo kolegėmis papasakojo apie probacijos
specialisto veiklą, parodė kai kurias darbe naudojamas priemones, leido pasimatuoti pareigūno
uniformą. Specialistės pabrėžė, kad suklydęs žmogus, turi galimybę pasitaisyti – tai yra pagrindinis
jų darbo tikslas.
Sakome labai AČIŪ tėveliams, pristačiusiems vaikams savo profesijas – taip nuoširdžiai, aiškiai,
suprantamai, žaismingai! Manome, kad žinant daug profesijų, vaikams bus lengviau nuspręsti, kuo
jie norėtų būti užaugę. O tėveliai dar geriau suvokė savo vaikų poreikius, interesus ir kaip jie ugdosi.
Karjeros savaitė “4c Medicinos centre”
    „Karjeros savaitės“ metu 4 c klasės mokiniai turėjo ypatingą progą susipažinti su mediko profesija.      
    Mokiniai keliavo į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį, kur paramedikas Artūras supažindino mokinius su šios profesijos  ypatumais.  Mokiniai išmoko gaivinti žmogų pasireiškus tam tikriems simptomams. Bandė tai daryti naudodami specialų manekeną. Išsiaiškino, kaip sukomplektuota greitosios pagalbos gydytojo tašė.
   Savaitės metu vyko integruotos lietuvių kalbos ir matematikos pamokos, per kurias vaikai kūrė gydytojo ir paciento dialogus, sudarė savo ir draugų svorio ir ūgio diagramas.
   Visą savaitę mokiniai laukė penktadienio, kada turėjo pristatyti gydytojo profesiją progimnazijos aktų salėje. Mokiniai trumpam pavirto gydytojais. Salėje buvo pristatytas mokinių sukurtas žmogaus maketas, o „gydytojas stomatologas“ Aleksander pademonstravo, kad kiekvienas gydytojas, nepriklausomai nuo specializacijos puikiai išmano žmogaus anatomiją. Savo pasirodymą mokiniai  užbaigė vaidinimu „Valio! Aš visiškai sveikas!“
  

   Karjera – ilgas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis, tačiau beprotiškai įdomus procesas. Kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis savo gyvenimo kelią. Šiuolaikinis jaunimas turi puikias galimybes dar prieš žengiant tą žingsnį, pasižvalgyti ir susipažinti su įvairiomis profesijomis.
Ką ketvirtokai sužinojo apie dinozaurus
   Mūsų 4 c klasės mokiniai trumpam pasinėrė į dinozaurų klestėjimo laikus ir paruošė įspūdingus pristatymus apie  šiuos gyvūnus. Kiekvienas mokinys turėjo galimybę pasirinkti jam patikusį dinozaurą, surinkti apie jį įdomiausią informaciją, ją užrašyti, iliustruoti ir pristatyti.
   Mokinių pristatomų dinozaurų įvairovė stulbinanti. Iš  jų paruoštų pristatymų sužinojome, kad  Stegozauras nuo savo priešų ginėsi naudodamas savo aštrią uodegą. Einant Seismozaurui po kojomis drebėjo žemė. Mozazaurai gyveno šiltuose jūrose. Diplodokai svėrė 16 tonų, o Brachiozauro kūno ilgis 25 metrai. Vienas iš didžiausių tų laikų plėšrūnų  buvo Tyrenosaurus rex /T-rex, jis išgąsdindavo savo dydžiu ir atimdavo iš kitų dinozaurų jų grobį.
   Mano manymu, tokių užduočių ir pamokų nauda mokiniams tikrai svari. Jie turėjo galimybę patys pasirinkti pristatymo objektą. Užduotis skatino mokinius, naudojant įvarius informacinius šaltinius, ieškoti, atrinkti ir sisteminti informaciją. Viešas darbų pristatymas skatino kalbinius gebėjimus, o sėkmingas pasirodymas kiekvienam suteikė daug gerų emocijų.
    Kodėl išmirė dinozaurai?
    Taip galėjo atsitikti dėl klimato atšalimo, dėl nukritusio asteroido, dėl pandeminių ligų ir daugelio kitų mokslininkų įvardijamų priežasčių.
   Nors šių gyvūnų jau seniai nėra, žmonės vis dar domisi jų istorija, yra sukaupta nemažai įdomių faktų apie dinozaurus.
Jaunieji žurnalistai
Mokykloje vykusioje “Karjeros savaitė” 4 b
klasės mokiniams pasibaigė praktiniu
įgyvendinimu pabūti žurnalistais bent
trumpam.
Mokiniai lankėsi žiniasklaidos portalo 15min ir
Baltic News Service (toliau BNS) redakcijoje.
Apie redakcijas, žurnalistų darbą mums
papasakojo 15min rubrikos “Ar žinai”
redaktorius Ugnius Antanavičius ir video
skyriaus vadovė Eligija Barkutė. Mokiniams
pasitaikė išskirtinė proga pabuvoti BNS
redakcijos konferencijų salėje, kurioje neseniai
vyko filmavimai, todėl aparatūra dar buvo
neataušusi ir vaikai labai smalsavo apie kuriamus video ir reportažus. Daug įdomių nutikimų išgirdo
ir net patys galėjo pabūti žurnalistais, nes vaikai daug klausinėjo, patys fotografavo ir nufilmavo
redakcijoje trumpus video savo telefonais.
Mokiniai buvo itin drąsus ir susidomėję, buvo įvertinti – esą būtų puikūs žurnalistai.
8B klasės mokinių išvyka į Molėtų kraštą
    Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje spalio 10-14 dienomis vyko Karjeros savaitės veiklos ir renginiai. Taigi, spalio 14 dieną 8B klasės mokiniai nusprendė kartu su klasės auklėtoja apsilankyti  Etnokosmologijos muziejuje ir ,,Meniško kaimo” sodyboje, kurioje  dalyvavo picų kepimo edukacijoje-degustacijoje. Aštuntokai ,,pasimatavo” astronomo ir picų kepėjo profesijas.
   Didelį įspūdį paliko etnokosmologijos muziejuje įrengtos edukacinės klasės ir muziejaus ekspozicijos. Interjeras tarsi kosminės stoties, ten pasijutome  tarsi pasakoje, kur kiekvienoje patalpoje mūsų laukė nauji potyriai ir netikėti atradimai. Kiekviena erdvė, į kurią įėjome , yra vis kitokia – kaip kita Visata, kita planeta, kitas pasaulis. Vienoje salėje pasakojama apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo viziją, kitoje – apie lietuvišką etninę patirtį, dar kitoje salėje pasakojama apie astronomiją ir žvaigždynus. Taip, einant per sales buvo  aptartos septynios temos. Lankytojams apie pasaulio suvokimą pradedama pasakoti nuo praeities, o vėliau jie per skirtingas temas keliauja į šiuolaikinius laikus – dabartinį mokslo supratimą apie Visatą, aptariant ir neatsakytus klausimus. Ir galiausiai patekome į 30 m. aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Aukštaitijos apylinkės, 6 aplink esantys ežerai – mus visus sužavėjo.
Picų kepimo edukacijoje susipažinome su itališkos picos tradicijomis ir receptais. Kiekvienas iš mūsų susikūrėme SAVO picos receptą, patys kočiojome, dėliojome ingredientus. Skanavome ir ragavome pačių pagamintas ir iškeptas picas :)
Karjeros savaitėje – Probacijos Tarnyba
Šiandien 3c klasė gavo kvietimą atvykti į susitikimą su Kalėjimų departamentui (prie LR
Teisingumo ministerijos) pavaldžia Probacijos Tarnyba. Mūsų klasės moksleiviai turėjo puikią progą
susipažinti su Probacijos pareigūno veikla, pasimatuoti pareigūno uniformą. Sužinoti, koks tai
sudėtingas darbas ir kaip veikia antrankiai bei apykojės. Pasirodo, Probacijos tarnyba Lietuvoje turi
beveik 400 pareigūnų/darbuotojų ir prižiūri beveik 15 000 žmonių, kurie nusikalto. Tarnyba
veikia/dirba 50 Lietuvos miestų. Probacijos pareigūnas padeda nusikaltusiam žmogui gerbti
įstatymus, tvarkas ir žmones.
6-okų nuotykiai Vikingų kaime
    Palydėti spalvotąjį rugsėjį 6a ir 6c klasių mokiniai nutarė ne bet kur, o Vikingų kaime. Skamba egzotiškai ir intriguojančiai? Visgi norint persikelti kelis šimtmečius atgal, vykti toli nereikėjo. Vikingų kaimas įsikūręs visai netoli – vos pusvalandis nuo Vilniaus – Družuose, Širvintų raj. Tik atvykusius 6-okus pasitiko mūsų protėvių aprėdais vilkintys edukacijos vedėjai, kurie trumpai prisistatė ir įvardijo, ką pamatysime, veiksime. Edukacijos tema ,,Senovės baltų gyvensena ”. Atvykome ankstų rytą, tad pirmoji užduotis – pasiruošti sau pusryčius pagal senovės baltų tradicijas. Pirmiausia pasidalinta atsakomybėmis: kas mals miltus, kas sijos, kas formuos paplotėlius, kas juos keps, kas ruoš tešlą
blynams ir rūpinsis jų kepimu, o kas blynelių pagardų ruošimu.  Likę mokiniai suskubo žoliauti
ir virti gardžią arbatą. 6-okai visus paskirtus darbus atliko labai atsakingai ir su didžiule meile. Pagaliau teliko paserviruoti Vikingų menėje esančius stalus ir nieko nelaukiant sėsti ragauti savo rankomis gamintų skanėstų. Mokiniai liko maloniai nustebinti, kaip iš paprasčiausių produktų, be jokių priedų, pagaminti pusrytainiai, blyneliai gali būti tokie skanūs! Jaunieji virėjai gardžiavosi ir negailėjo pagyrų vieni kitiems.
   Pasistiprinę patraukėme į baltų kario buveinę. Mokinius pasitikęs karys vaizdžiai pasakojo apie senovės lietuvių kovas, demonstravo lietuvių ir kryžiuočių karių aprangas, ginkluotę. 6-okai galėjo pasimatuoti kario apdarus, imitavo susidūrimą su priešu. Mūsų mokyklos stipruoliai įsitikino, jog protėviai buvę labai ištvermingi ir atkaklūs, juk ne taip lengva vilkint virš 20 kg sveriančią apsauginę aprangą dar ir kautis. Vėliau visiems klasės mokiniams pasiūlyta dalyvauti karių pratybose. Vaikai buvo paskirstyti į 2 komandas, treniravosi ir mokėsi įvairių taktinių manevrų (sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas,  tiksliai vykdyti komandas, tinkamai pulti priešą, gintis).
    Po kovos mokiniai smagiai leido likusį laiką lauke – žaidė senovinius žaidimus, varžėsi futbolo aikštelėje. Nors ir nenoriai, bet puikios nuotaikos 6-okai atsisveikino su sodybos šeimininkais ir leidosi į kelionę atgalios – į Vilnių.
    Štai taip smagiai, bet kartu ir labai naudingai praleidome pusdienį Vikingų kaime! O jei mūsų patirtys ir nuotykiai patiko, siūlome apsilankyti ir Jums!  

                                                       Su 6a ir 6c klasės mokiniais keliavo ir pramogavo klasių auklėtojos 
                                                       Rasa Buzienė ir Evelina Blaškienė.
Išvyka į Arklio muziejų
Įsibėgėjus rudenėliui 2b ir 3a klasių mokiniai išsiruošė
aplankyti netoli Anykščių, Niūronių kaime, esantį
vienintelį Lietuvoje – Arklio muziejų. Eksponatus į šį
muziejų rinko po visą Lietuvą – žemdirbiai iš Aukštaitijos,
Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos vežė arklinį inventorių,
žemės dirbimo padargus. Arklio muziejus primena, kad
arkliai lietuvių kultūroje visada buvo vieni iš svarbiausių
gyvulių.
Pirmiausia apsilankėme kaimiškoje troboje. Čia
susipažinome su mūsų etninės kultūros simbolio – duonos keliu – nuo rugių sėjos iki duonos riekės.
Kiekvieną maloniai sutikusi ir už stalo pasodinusi gaspadinė papasakojo apie rugių sėjimą, kūlimą,
malimą, duonos raugimą ir užmaišymą. Sužinojome apie senolių duonos kepimo papročius ir
pagerbimo ritualus, šeimos tradicijas, susipažinome su senoviniais buities rakandais. Kiekvienam
buvo suteikta nepakartojama galimybė pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti
savo duonos kepalėlį.
Kol kepė duonelė, aplankėme Arklio muziejų. Pirmiausia nuėjome į klojimą, kur ne tik daugelį
žemei dirbti skirtų padargų matėme pirmą kartą, bet ir išmokome daug naujų žodžių: vežėčiosi,
bačkos, ratai, plūgai, lineikos ir kt. Be arklininkystes dar susipažinome su kalvystės, audimo amatais.
Paskanavome kaimiškų vaišių, suradome savo duonos kepaliuką ir pasukome link namų.
Safari turas ir kiti įspūdžiai 5c klasės mokinių Anykščiuose
    Birželio 15-osios apniukęs rytas nežadėjo gero oro, tačiau 5c klasės mokinių nusiteikimo aplankyti Anykščius ir pasinerti į nuotykius tai nei kiek nesumenkino. Mokiniai žinojo, jog pirmiausia trauksime į Safari parką. Skamba egzotiškai, intriguojančiai. Ką gi ten išvysime? Vos atvykę pastebėjome, jog šis parkas didžiulis. Jį sudaro net 50 ha įvairių kalvų kalvelių, miškelių ir pelkių. Mus pasitiko Safari parko darbuotojai, kurie palydėjo į visureigius. Smagiai nusiteikę pajudėjome į laukus, kuriuose ganosi apie 200 įvairiausių rūšių gyvūnų, į kuriuos galėjome ne tik akis
paganyti, bet ir pamaitinti, paglostyti, pašnekinti. Sutikome lamas, alpakas, ponius, danielius, hailendus ir net egzotiškuosius kupranugarius, zebrus. Gyvūnai drąsiai kaišiojo galvas pro visureigio langą, prašydami morkų, o ekskursijos dalyviai emocingai, bet globėjiškai sutiko juos. Po šio 45 min trukmės turo, dar patraukėme pabendrauti su mūsiškomis lietuviškomis ožkelėmis. Šios buvusios labai draugiškos ir sekiojo kiekvieną atėjusįjį. Vaikai drąsiai maitino išalkusiąsias. O vėliau visą laisvę kūnui suteikianti dalis batutų ir Ninja pramogų parke. Čia radome ne tik batutus, bet ir kitus žaidimus – krepšinį, kvadrato aikštelę, Ninja trasą su įvairaus sunkumo kliūtimis bei įvairias sienas (limpančią, laipiojimo, interaktyvią). Žodžiu, kiekvienas rado veiklos pagal norus ir energijos kiekį. Po smagių pramogų atsipalaidavome ir pietavome gamtoje. Taip smagu akimirkai stabtelėti, pasistiprinti, juk prireiks dar jėgų likusiai išvykos daliai. Toliau keliavome prie žymiojo Puntuko akmens, vaikščiojome Anykščių šilelio Medžių lajų taku, kopėme į apžvalgos bokštą, kur stebėjome ir gėrėjomės miško grožiu, Anykščių panorama. O mintyse skambėjo Antano Baranausko eilės:
   ,,Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
    Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
   Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
   Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“.  
   Senojo miško didybės neliko, bet pojūtis keliaujant medžių lajų lygyje ypatingas. 
   Taip smagiai – energingai, emocionaliai, bet kartu ir jausmingai aplankėme Anykščius. Žinoma, ne viską dar čia ištyrinėjome, tad šį nuostabų Lietuvos kraštą dar tikrai aplankysime.
   Tai buvo paskutinė šių mokslo metų kelionė, kuri tapo puikiu įvadu artėjančioms vasaros atostogoms.
   Turiningų, smalsių ir įdomių Jums atostogų, 5c klasės mokiniai!
   Iki pasimatymo rugsėjį!

                                                                                                      5c klasės auklėtoja Evelina Blaškienė
Svečiuose pas kaimynus lenkus
Ankstų birželio 15 dienos rytą 7-8 klasių mokiniai būriavosi ne prie mokyklos, o prie autobuso
durų. Jų laukė ypatinga dviejų dienų kelionė į Lenkijos sostinę Varšuvą. Edukacinės kelionės metu
norėta apžiūrėti dažniausiai lankomus objektus ir susipažinti su dar nematytais dalykais.
Tik atvykę į Varšuvą mokiniai pasivaikščiojo po Zoologijos sodą, kuriame Antrojo pasaulinio karo
metais Jano Žabinskio šeima slėpė ir išgelbėjo apie 300 žydų (Žabinskiams už tai buvo suteiktas
garbingas Pasaulio Tautų Teisuolių vardas). Šiuo metu Zoologijos sode gyvena apie 12 000 gyvūnų,
daugiau nei 500 rūšių, tad objektas tikrai vertas dėmesio. Po to visa 52 mokinių grupė linksmai
leido laiką Varšuvos senamiestyje, kuris atstatytas ir įtrauktas į UNESCO saugotinų objektų sąrašą.
Senamiestis išpuoštas gyvomis gėlėmis, jaukus, nedidelis, tad čia drąsiai gali jaustis net mokinukas.
Dienai baigiantis nuvargę ir pilni įspūdžių keliavome į viešbutį, kuriame prasidėjo smagiausia
išvykos dalis:)
Kitos dienos rytas neleido tinginiauti ir tik papusryčiavusius kvietė aplankyti vieną aukščiausių ir
didžiausių stogo sodų Europoje – Varšuvos universiteto bibliotekos botanikos sodą. Šis sodas
nustebino tuo, kad yra įrengtas ant pastato stogo, sodą sudaro keli skirtingi skyriai, kurių
kiekviename išvydome gėlių, krūmų ir kt. kompozicijas. Galiausiai aplankėme Koperniko mokslų
centrą, kuris užima 20 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją, jame nėra jokių gidų ar popierinių bukletų.
Prie kiekvieno eksponato kabo instrukcija, tad eksponatus tenka pažinti liečiant, klausant,
ragaujant, matant… Muziejuje galima groti lazerine gitara, išbandyti didžėjaus pultą, tyrinėti
žmogaus kūno dalis, lėlę-naujagimį, susipažinti su stichiniais gamtos reiškiniais, šviesa, optinėmis
iliuzijomis bei mus supančiais reiškiniais. Taip pat verta užsukti į kambarį, kuris yra žemės
drebėjimo zonoje, pabūti skęstančio laivo kapitonu, išmatuoti savo šuolio aukštį ir t.t. Jeigu ne ilga
kelionė namo, šiame centre galima praleisti ir visą dieną.
Štai kaip apie šią kelionę atsiliepia mokiniai.
Greta, 7a: „Kelionė buvo nerealiai smagi! Pirmą dieną aplankėme Zoologijos sodą ir pamatėme
daug įvairių gyvūnų. Vėliau aplankėme Varšuvos senamiestį ir tada keliavome į viešbutį, kur
praleidome naktį. Viešbutyje buvo smagiausia kelionės dalis! Antrą dieną vykome į Koperniko
muziejų, kur pamatėme ir išbandėme daug įvairiausių mechanizmų. Pasivaikščiojome senamiesčiu
ir keliavome namo autobusu su dainomis! Geriausia ekskursija, ačiū mokytojams už jų kantrybę!”
Neda, 8a: „Kelionė prasidėjo kankinančiai anksti. Šeštą valandą ryto jau turėjome išvažiuoti,
nors vėluojantys mokytojai privertė laukti dar geras 30 minučių lauke. Važiavome 7-8 valandas.
Sukau vieną ir tą patį dainų miksą mažiausiai 37 kartus žiūrėdama į lubas. Tačiau tada įvažiavome į
Varšuvą. Pirmas įspūdis – daug tiltų ir raizgytų kelių. Bet vaizdas, kurį skiria upė, buvo nerealus.
Pirmą dieną labiausiai patiko senamiestis. Mažos romantiškos gatvelės ir pradedanti leistis saulė
džiugino akis ir širdį. Viešbutis buvo vakaronių vieta. Viešbutyje tikrai niekas nemiegojo, bet buvo
smagu.”
Urtė, 8a: „Dvi dienas buvome išvykę į Varšuvą. Kelionė į Lenkiją pasirodė ypač ilga. Po septynių
valandų pagaliau atvykome į Zoologijos sodą. Buvom palikti vieni, kas džiugu, turėjome pakankamai
laiko viską apžiūrėti. Po to vykome į senamiestį. Per laisvąjį laiką užkandome ir aplankėme artimą
prekybos centrą ir pamatėme žmogų, persirengusį kebabu. Žodžiu, buvo linksma. Vakare pagaliau
atvykome į viešbutį. Ryte pavalgėme ir išvykome į Koperniko muziejų, kuris buvo mano
mėgstamiausia ekskursijos dalis. Užtrukau apie tris valandas. Išėjusi iš muziejus, pavaikščiojau
aplink Vyslą ir tada buvo laikas keliauti namo. Kelias atgal praėjo labai greitai, ypač patiko mūsų ir
septintokų muzikos kautynės. Tikrai nepamiršiu kelionės.”
Jorūnė, 7a: „Kelionė buvo labai smagi. Varšuva buvo išties gražus miestas, aukšti pastatai, labai
pasisekė su oru. Visi buvo linksmi, draugiški. Ir su mokytojais smagu buvo. Viešbutis nebuvo labai
erdvus, bet tai nepadarė jokios įtakos pasilinksminimui. Nors naktį beveik nemiegojome, buvo labai
smagu. Apsilankėme Koperniko mokslų muziejuje, Zoologijos sode, senamiestyje. Senamiestis buvo
nuostabus (sužavėjo architektūra), gėrėme „Starbucks”, pirkome lauktuvių šeimai ir šiaip smagiai
leidome laiką. Zoologijos sode matėme žirafų, dramblių, įvairių paukščiu ir žuvų. Koperniko
muziejus buvo labai didelis, kur išties daug veiklos, nuo spalvų ir šešėlių iki iliuzijų. Kelionė atgal
buvo bene geriausias choras. Džiaugiuosi, kad ir mokytojai kartais dainavo. Labai daug dainavom,
žaidėm, miegojom, valgėm ir kalbėjom.
Ačiū mokytojams už kantrybę! Ačiū, kad pasitikėjote, buvote drauge, padėjote! Tai buvo pati
geriausia kelionė!”