V Serija. II dalis. Pusryčius suvalgyk pats.
Mokykloje vyko momentinė apklausa, kurios metu buvo
siekiama sužinoti, ką dažniausiai mes valgome pusryčiams ir, ar
išvis visi mes pusryčiaujame. Apklausą atlikusios mergaitės
kruopščiai žymėjosi kiekvieną pusryčiavusį. Apklausti buvo 87
mokyklos bendruomenės nariai: mokiniai, mokytojai. Apklausos
duomenys atskleidė, kad tikrai pusryčius valgo ne visi.
• 50 proc. – valgo pusryčius. Dažniausiai tai sumuštiniai,
bandelės, dalis valgo jogurtus, košę ir labai maža dalis-
kiaušinius.
• 13 proc. – išgeria arbatos ar kavos, taigi iš namų išeina nepusryčiavę, tačiau ir ne su visai tuščiu
skranduku.
• 37 proc. – visai nepusryčiauja, iš namų išeina visiškai tuščiu skrandžiu, visiškai nepusryčiavę, net
arbatos neatsigėrę.
Pradinukai- beveik visi pradinukai į mokyklą keliauja papusryčiavę (sumuštiniai, arbata, kai kurie
valgo košę).
Vyresniųjų klasių mokiniai- dauguma į mokyklą keliauja visai nepusryčiauja.
Mokytojai- dalis mokytojų išgeria kavos ir dirba alkani , o kita, didžioji dalis, maitinasi sveikai-
valgo košes, jogurtus.
Taigi, imkime pavyzdį iš pradinių klasių mokinių
Eksperto komentaras. Pusryčių svarba:
Visi žino: kokia dienos pradžia, tokia ir pabaiga. Todėl visai pravartu rytą pradėti skaniais
maistingais pusryčiais ir taip susikurti gerą nuotaiką bei savijautą visai dienai.
Pusryčius suvalgyk pats!
Tad pabandykite išsiaiškinti, kodėl pusryčius valgyti vis dėlto verta.
Energija. Gerokai išalkusį per naktį organizmą tiesiog privalu ryte „pakrauti“. Energija, kurią
gauname su rytiniu maistu, padeda mums pabusti ir išlikti žvaliems visą dieną.
Nuotaika. Tyrimai rodo, kad žmonės, atsisakantys pusryčiauti, dažniau būna dirglūs ir juos kamuoja
depresija. Jie mažiau atsparūs stresui.
Sveikata. Mokslininkai išsiaiškino, kad žmonių, kurie išeina iš namų nepusryčiavę, kraujyje
palaipsniui padidėja cholesterolio kiekis. Dėl to atsiranda širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kiti
tyrimai rodo, kad žmonių, kurie laikosi taisyklės „pusryčius suvalgyk pats“, geresnė atmintis, jie
geriau sukaupia dėmesį negu tie, kurie linkę „pusryčius atiduoti priešui“.
Svoris. Daugelis klaidingai mano, kad atsisakę maisto ryte, numes kelis nereikalingus kilogramus.
Iš tiesų viskas vyksta atvirkščiai. Nepavalgę pusryčių, užkandžiaujame sumuštiniais, šokoladiniais
batonėliais ir visokiu kitokiu labai kaloringu maistu, dėl to ir priaugame svorio. Tie, kurie iš ryto
pasistiprina, gali kontroliuoti savo apetitą ir nepriaugti svorio.
Priešmokyklinės gr. mokytoja Jurgita Babravičienė
V serija. I dalis. Ką valgo mano šeima?
Mokykloje jau įsibėgėjo ir įpusėjo sveikos
gyvensenos projektas „Kaip sveikai gyventi?“. Šį kartą
pakalbėsime apie mitybą, panagrinėsime, ką ir kada valgome,
pašnekinsime savo mokyklos mokinius, tėvelius, mokytojus,
mitybos specialistus, pasiaiškinsime, kaip reikėtų maitintis,
norint būti sveikais, linksmais ir energingais. Žurnalistinis
tyrimas „Kaip sveikai maitintis“ vyko keliais etapais:
pirmiausia, atrinkome 10 savanorių mokinių šeimų, kurios visą
savaitę fiksavo, ką ir kada valgo. Antrajame etape siekėme
išsiaiškinti pusryčių svarbą. Trečiajame etape mokinukai patys gamino, kūrė, piešė sveikų salotų
receptus. Jaunosios žurnalistės apie sveiką mitybą kalbėjosi su mokyklos valgyklos vedėja,
slaugytoja, mama, viena iš mokinių močiute, ilgaamže. Na, o balandžio mėnesį laukia baigiamasis
etapas – visi mokiniai mokykloje kartu gamins ir valgys sveikus pusryčius.
I dalis. ,,KĄ VALGO MANO ŠEIMA?“
Taigi, projekto metu nutarėme išsiaiškinti, kokiais mitybos principais vadovaujasi kai kurios
Spindulio mokyklos mokinių šeimos. Atlikus tyrimą atsiskleidė ir įdomių dalykų: ką viena
spinduliečių šeima labai mėgsta, to kita šeima niekada nevalgo. Apklausoje dalyvavo 10 šeimų.
Visą savaitę mokiniai lentelėse fiksavo, ką valgo jie patys ir jų šeimų nariai.
Skubame, turime nemažai užsiėmimų ir kartais pamirštame tinkamai, sveikai pavalgyti. Mitybos
specialistai pataria: valgykime kuo mažiau pusgaminių, greitų užkandžių, o dažniau pasimėgaukime
daržovėmis, vaisiais, įvairiais pieno produktai, kruopomis, duona, kiaušiniais, riešutais. Gera
naujiena ta, kad prieskonių galite vartoti neribotai. Taip pat nepamirškite gerti sultis, arbatą, ir,
žinoma, vandenį, tai mūsų gyvybės šaltinis.
Beveik visi Spindulio miesto apklaustieji atskleidė, kad geria kavą. Ar tai yra labai sveika? Kartais
galima kavą pakeisti arbata, sultimis ar mineraliniu vandeniu.
Pastebėjome, kad mokiniai pusryčiams labai dažnai valgo sausus pusryčius. Net 72% apklaustųjų
šeimų valgo košes. Tai mus džiugina, nes yra labai sveika. J
Pietums 8 iš 10 apklaustųjų šeimų valgo keptą vištieną, bulvinius blynus, plovą, balandėlius ir tik
dvi šeimos prieš karštąjį patiekalą valgo sriubą. Dažnai pietums, darbo dienomis, valgomi tie patys
patiekalai. O savaitgaliais šeimos pasilepina kitokiais patiekalais: cepelinais, kiaulienos kepsniais.
Vakarienei valgomi šiek teik lengvesni patiekalai: varškės apkepas, varškėčiai, makaronai. Trys
šeimos darbo dienomis vakarienei valgė sriubą.
Apklausoje dalyvavusios Spindulio miesto šeimos laikosi valgymo dienotvarkės: pusryčiai 7 val.
(savaitgaliais pusryčiai valgomi vėliau), pietūs apie 14 val. Paaiškėjo, kad tradiciškai vakarienę
visi valgo apie 18 val. Tai ir pabrėžia mūsų mitybos specialistai – reguliariai maitintis yra labai
svarbu. Pietų ir vakarienės meniu sudaro tradiciniai, lietuviški patiekalai. Dvi šeimos paminėjo, kad
savaitgalį pietus valgė kavinėje.
Žinoma, užkandžiams mokiniai ir jų tėveliai labai mėgsta bandeles, kartais paragauja traškučių ir
atsigeria saldžių gaiviųjų gėrimų, cocacolos. J
Artėja pavasaris. Nepamirškime valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių ir būsime sveikesni ir
energingesni. J
Soc. pedagogė L. Povilionienė, pradinių kl. mokytoja J. Kurlavičienė
[Sveikatos ugdymas]
2013 m. vasario 20 d. / Audronis Bliavas
Projekto „Sveikatos ugdymas“ ketvirta serija
Švarūs ir sveiki dantukai
Sveikatą teikia ne tik sportas, sveikas maistas ar poilsis gryname ore. Labai svarbu rūpintis savo
dantų higiena. Mes, jaunosios ,,kipsės” Greta ir Rusnė, sausio 28 d. apsilankėme Šv. Kristoforo
odontologijos klinikoje. Pakalbinome burnos higienistę Mildą Misiūnaitę, kuri pabrėžė, kad
dantimis reikia rūpintis nuo mažens, juos valyti reikia 2-3 kartus per dieną. Burnos higienistė
parodė, kaip teisingai valyti dantis ir tarpdančius. Greta pabuvo ,,bandomuoju triušiu” ir pasimokė,
kaip teisingai valytis dantis bei tarpdančius. Tai pamatysite ir jūs filmuke…
Žurnalistės Greta ir Rusnė
Projekto „Sveikatos ugdymas“ trečia serija
„ŠVARIŲ RANKYČIŲ“ AKCIJA. KODĖL REIKIA PLAUTI RANKAS ?
Visi žinome, kad ant rankų odos galima rasti įvairių
mikroorganizmų. Dauguma mikrobų apsaugo organizmą. Tačiau
atsitiktinai patekę virusai, bakterijos ir grybeliai sukelia ligas.
Dauguma žmonių plauna rankas tik pastebėję nešvarumus.
Kadangi lankomasi viešosiose vietose, liečiami gyvūnai,
naudojamasi bankomatais, pastoviai liečiami įvairūs paviršiai,
todėl nuolat kontaktuojama su įvairiausiais mikrobais. Dėl
netinkamos rankų higienos galima susirgti įvairiomis ligomis.
Užterštose smėlio dėžėse ar nuo gyvūnų vaikai nesunkiai gali
užsikrėsti pavojinga liga, kuri gali pakenkti plaučiams, akims,
smegenims, sukelti uždegimus ar alergijas. Tyrimais įrodyta, jog
įprastinis rankų plovimas muilu ir vandeniu pašalina daugelį
laikinų mikroorganizmų, galinčių pakenkti Jūsų sveikatai.
Todėl surengėme mokykloje ,,Švarių rankyčių“ akciją. Vieną
žiemos dieną jaunieji ,,kipsai“ nutarė pasidomėti, kaip vyksta
mokinių sveikatos ugdymas, ar mokiniai plaunasi rankas prieš
valgį. Akcijoje dalyvavo visi spinduliečiai – ir mokiniai, ir mokytojai.
Visą dieną pertraukų metu mokyklos valgykloje mokiniai buvo
raginami plautis rankas. Akcijos organizatoriai kiekvieną atėjusį į
valgyklą kvietė prie praustuvų, rodė kaip teisingais judesiais
nusiplauti rankas, kad jos būtų švarios. Kiekvienam švarių rankų
savininkui dalino po simbolinę „baltą rankytę“. Iš jų visų vaikai
suklijavo vandens lašo formą – sveikatos ir gyvybės simbolį.
Akcijos metu pakalbinti kai kurie mokiniai prisipažino, kad jie ne
visada prieš valgį plauna rankas, bet pritarė, kad rankų higiena
yra savaime suprantamas dalykas, svarbus mūsų sveikatai, tačiau
dažnai pamirštamas. Džiaugsmingiausi ir atidžiausi buvo mažieji
mokinukai, jie pažadėjo nuo šiol dažniau plauti rankas.
Atlikta pradinių klasių mokinių apklausa parodė, jog dalis vaikų
neplauna rankų pažaidę su savo augintiniais arba plauna jas be
muilo ir labai trumpai.
Mūsų ,,Švarių rankyčių“ akcijos tikslas ir buvo raginti mokinius dažniau plautis rankas ir visaip
rūpintis savo rankų higiena kasdien.
Parengė: šeštokės Emilija, Ieva bei mokytoja S. Bačiulienė
Nuotraukų galerija
Projekto „Sveikatos ugdymas“ antra serija
,,Kaip rengiuosi žiemą?”
Vis dar spaudžiant žiemos šaltukui ir
termometro stulpeliui šoktelėjus -15°C -18°C
šalčio, sausio 31 d. mūsų mokyklos jaunieji ,,
kipsai” nusprendė pasidomėti ir atlikti
fotoreportažą: ,,Kaip rengiasi mūsų mokiniai
žiemą?”. Nuo pat ankstyvo ketvirtadienio ryto
pagrindinėje Spindulio aikštėje, I aukšto fojė,
buvo stebimas kiekvienas ateinantis į
mokyklą. Atidžiai fiksavome, ar visi mokiniai
turi kepures, pirštines, šalikus ir šiltas
striukes. Pertraukų metu stebėjome, ar
pakankamai šiltai mokiniai vaikšto apsirengę mokykloje. Kai kurie mokinukai noriai nusifotografavo,
o kai kuriuos reikėjo ilgokai įkalbinėti.
Pasidomėjome pradinukų, kaip gi jie kovoja su šalčiu žiemą? Beveik visi atsakė, kad šiltai rengiasi,
apsiauna šiltus batus, dauguma geria šiltą arbatžolių arbatą su medumi ar citrina. Tai mus
nudžiugino. Smagu, kad pradinukų tėveliai tokie rūpestingi ir nuo mažens rūpinasi savo vaikų
sveikata žiemą.
Atlikę fotoreportažą (nufotografavome 130 mokinių) nustatėme, kad 99% mokyklos mokinių žiemą
vaikšto šiltai ir tinkamai apsirengę, ir tik 1% mokinių (neišduosime jų vardų) turėtų susimąstyti ir
labiau pasirūpinti savo sveikata žiemą, kol dar neužklupo visokios ligos, slogos ar net gripas.
Mokytojos: J. Kurlavičienė, L. Povilionienė
Štai keletas įdomių užfiksuotų kadrų.
Nuotraukų galerija
[Sveikatos ugdymas]
2013 m. vasario 5 d. / Audronis Bliavas
Projekto „Sveikatos ugdymas“ pirma serija
Praeitą ketvirtadienį ,,Spindulio” mieste vyko labai įdomi akcija.
Kiekvienas mokinys galėjo pasverti savo brangiausią turtą mokykloje –
kuprinę. Akcija ,,Kiek sveria mano kuprinė?” sulaukė didžiulio mūsų
mokinių susidomėjimo. I a. foje nusidriekė ilgiausia eilė mokinių, kaip
prie duonos badmečiu, nekantraujančių pasverti savo kuprines. ,,
Jaunosios” žurnalistės vos spėjo fiksuoti kuprinių svorį. Tą dieną buvo
išrinkti lengviausios ir sunkiausios kuprinės savininkai. Pasvėrus
daugiau nei 80-ies mokinių kuprines, paaiškėjo, kad sunkiausias
kuprines nešioja pradinukai. Ilgoje eilėje prie svarstyklių, kai kurie
mažieji vos pakėlė savo kuprines. Net dviejų ketvirtokų, Luko ir Povilo,
kuprinės svėrė po 6 kg. Lengviausios kuprinės titulas atiteko 8A klasės
mokiniui Jonui. Ar nevertėtų susimąstyti vyresnių klasių mokiniams,
kodėl jų kuprinės tokios lengvos, o pradinukų ne? O mūsų pradinukams patarimas- pasitikrinti savo
kuprines, ar ten tik nėra sudėtos visos savaitės knygos?
Rimtas komentaras. Lietuvos higienos specialistai nurodo, kad optimalus pilnos kuprinės svoris
turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10% mokinio kūno svorio. Vaikams rekomenduojama nešti ne
sunkesnę kaip 10% mokinio svorio sudarančią kuprinę.
Užrašė Ieva, 8 a klasė
Štai keletas akimirkų iš kuprinių svėrimo akcijos.
Nuotraukų galerija
