Tuomet prasideda laisvalaikis!

    Esant geroms oro sąlygoms bei mokiniams turint tinkamą lauko aprangą  einame į lauką pasivaikščioti, žiemą čiuožiame nuo kalniuko, atšilus orams bėgiojame lauke.   Grįžus į grupę kartu su vaikais piešiame, lankstome iš popieriaus, gaminame kūrybinius darbelius, atliekame įdomias užduotėles  ar žaidžiame stalo žaidimus.  

    Vakarop su mokiniais keliaujame į sporto salę. Čia vaikai žaidžia futbolą ar krepšinį, suka lankus, žaidžia estafetes. Prisisportavę ir geros nuotaikos grįžtame į klasę  ir belaukiant tėvelių žiūrime animacinį filmuką arba klausomės muzikos.     

                                                                                             VDM B grupės pedagogė Loreta Vysocka

  Tuomet vaikai keliauja į pasirinktus mokykloje būrelius. Vaikai, kurie nelanko būrelio, tuo metu ruošia namų darbus ar lavina savo įgūdžius.  Pedagogas padeda vaikams atlikti  darbus, perskaito, paaiškina užduotis. Grįžę iš būrelio mokiniai prisijungia prie namų darbų atlikimo . Vaikai gauna ir papildomas užduotis, kad  turėtų užsiėmimą ir netrukdytų kitiems  (matematinių užduočių sprendimas, spalvinimas, dailyraštis).

      Senovės Graikija nepasižymėjo gausiais gamtos turtais, bet čia buvo molio, marmuro ir sidabro. Puodžių gaminius noriai pirko visų polių gyventojai. Puodžiai naudojo pigią, daug kur randamą žaliavą. Meistrai buvo labai išmaningi ir įgudę. Mažose dirbtuvėse jie padarydavo meniškus gaminius: tarp tūkstančių išlikusių graikų vazų nerasime dviejų vienodų. Keramikos menas Graikijoje labai vertintas. Tai byloja vazose įrašyti žiedėjų bei tapytojų vardai. Jas gamino ir išdegdavo puodžiai, vėliau tapytojai puošė ornamentais, scenomis iš kasdienio gyvenimo, mitų, „Iliados“ ir „Odisėjos“, olimpinių žaidynių. Archainiu laikotarpiu (VIII – VI a. iki Kr.) susiformavo pagrindiniai molinių indų tipai: amfora, krateris, kilikas, lekitas, hidrija. Šio laikotarpio keramika vadinama juodafigūre – degant vazas, raudoname molio fone išryškėdavo prieš tai nutapytos juodos figūros. Vėliau, jau klasikos laikais, atsirado atvirkščias vazų dekoravimo variantas: raudonfigūrė keramika. Išryškėjus juodam fonui, figūros likdavo raudonos molio spalvos. 

      Septintų klasių mokiniai, susipažinę su graikų menu, taip pat nusprendė pabūti molinių indų tapytojais. Kurdami graikų vazas, rėmėsi jau senovės graikų vazų tapytojų darbais, rastais knygose, internete, meno albumuose. Darbą atliko įvairiomis priemonėmis: naudojo spalvotus pieštukus, flomasterius, guašą.     

    Kovo 29-ąją septintokams literatūros pamoka vyko kino teatro ,,Pasaka” salėje. Mokiniai žiūrėdami populiariojo R. Šepetys romano ,,Tarp pilkų debesų” ekranizaciją, turėjo galimybę prisiminti ar plačiau susipažinti su vienu skaudžiausių mūsų tautos istorijoje įvykių – 1941 m. trėmimais, pajusti tremiamų žmonių patirtus išgyvenimus – nežinomybę, nerimą, baimę dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, ateities ir stebėti kai kurių veikėjų vidinį blaškymąsi – susitaikyti su primesta okupantų tvarka ar neišduoti įsitikinimų ir išlikti savimi, kovoti, bet… 

   Filmo įvykiai, veikėjų charakteriai jaunųjų žiūrovų nepaliko abejingų. Pamokoje mokiniai, pasidaliję įspūdžiais, toliau vystė diskusiją, samprotavo temomis ,,Kaip išlikti žmogumi nužmogėjusioje aplinkoje? Kokias vertybes pasirinkti, atsidūrus pasirinkimo kryžkelėje?”.   

   Ne vienas mokinys, norėdamas palyginti ekranizaciją su rašytiniu kūriniu, nutarė kuo skubiau perskaityti R. Šepetys ,,Tarp pilkų debesų”.

Aistė Liukomavičiūtė: ,,Mane džiugina, jog eilinę pamoką papildo edukacinės veiklos, teikiančios įvairesnių žinių ir patirčių. Meninis filmas „Tarp pilkų debesų“ atskleidžia sunkią bei skausmingą ištremtų, nekaltų žmonių istoriją, kurią verta išvysti kiekvienam.

Karolis Marcinkevičius: ,,Šis filmas buvo labai įdomus, nes man dažnai tėvai pasakoja apie laikus, kai valdė sovietai, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip maždaug viskas vykdavo.”