Tėvams
2022 m. spalio 24 d. / Kristina Urbutytė
Psichoedukaciniai mokymai tėvams ir mokytojams “Specifiniai mokymosi sutrikimai”
Trečiadienį (spalio 26 dieną) 17:30 mokyklos Aktų salėje organizuojami psichoedukaciniai mokymai tėvams ir mokytojams “Specifiniai mokymosi sutrikimai”.
Šiuose mokymuose išgirsite informaciją apie: specifinių mokymosi (skaitymo, rašymo) sutrikimų sampratą, pagrindinius šio sutrikimo bruožus, galimas pasekmės bei antrinius sutrikimus, rizikos veiksnius, pagalbos planavimo žingsnius bei praktinius patarimus, kaip padėti vaikams turintiems specifinius mokymosi (skaitymo, rašymo) sutrikimus.
Norint dalyvauti šiuose mokymuose reikalinga užpildyti anketą:
Tėvams
2022 m. spalio 2 d. / Kristina Urbutytė
Disleksijos pažinimo savaitė
Jau trečius metus Lietuvoje kviečiame visas mokyklas jungtis prie iniciatyvos, kurios dėka didinamas disleksijos (DYS) sutrikimo žinomumas. Šis sutrikimas dažnai yra neįvardijamas, pasiliekant prie išvados “skaitymo/rašymo sutrikimas”, ir vaikai mokykloje tampa tais “nevykėliais” mokiniais, kurie sulaukia daugiausia patyčių ne tik iš mokinių, bet ir iš mokytojų.
Daugiau nei 10 % pasaulio gyventojų turi
disleksijos sutrikimų, ne išimtis ir Lietuva. Lietuvos mokyklose mokosi per 320
tūkst. mokinių, o tai reiškia, kad daugiau nei dešimtadalis jų sunkiai skaito,
negeba suvokti teksto, turi didelių mokymosi sunkumų. Disleksijos savaitės
tikslas – didinti supratimą apie disleksiją, dalintis informacija ir skleisti
naujausias žinias, kurios gali pakeisti žmonių, turinčių disleksiją, gyvenimą.
Pažinkime DISLEKSIJĄ, supraskime turinčius šį sutrikimą ir padėkime jiems!
Pirmoji spalio savaitė (03 – 09 d.) Europoje skelbiama, kaip DISLEKSIJOS
PAŽINIMO SAVAITĖ.
Pažinę vaikus, kuriuos disleksija
skatina ieškoti kitokių būdų skaityti ir mokytis, neabejotinai norėsite juos
palaikyti ir paskatinti! Tad prisijunkite ir nepamirškite, kad apie disleksiją
galima kalbėti kasdien! Daugiau informacijos https://www.neskaitymofestivalis.lt/
Sudie, vasara! Sveikas, rugsėji!
Mieli Mokiniai, Mokytojai, Tėveliai!
Mokslo metų pradžios šventė vyks rugsėjo 1 d. 10 val. progimnazijos kieme.
Visų labai laukiame!
Tėvams
2022 m. liepos 4 d. / Lina Povilionienė
Socialinė parama mokiniams 2022–2023 mokslo metais
Prisegti failai
Socialinė parama mokiniams.pdf
Tėvams
2021 m. lapkričio 24 d. / Raminta Beinerytė
“Tėvų linija”: pasitarkite su psichologu tiek kartų, kiek reikia
Visiems tėvams kartais reikia pasitarti dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos ar tarpusavio santykių.
Profesionalūs “Tėvų linijos” psichologai yra pasirengę padėti, pataria ir konsultuoja nemokamai telefonu.
“Tėvų linijos” numeris 8 800 900 12, skambinkite pasitarti tiek kartų, kiek reikia.
Nei skambučių skaičius, nei jų trukmė neribojama, o pokalbiai – anoniminiai. Pasikalbėti su psichologu galima dar tą pačią dieną pirmadieniais – penktadieniais 9 – 13 val. ir 17 – 21 val.
Pasitarti galima visais klausimais, susijusiais su vaikų ir šeimos psichologiniais sunkumais, rūpesčiais, tarpusavio santykiais, savijauta. Tuomet, kai sukyla stiprios emocijos ir sunku susivaldyti arba reikia palaikymo, norisi išsikalbėti, pasidalinti rūpesčiais. Taip pat jeigu kyla klausimų, kaip derėtų pasielgti konkrečioje situacijoje.
Pradinių klasių mokinių tėvų dėmesiui
Primename, kad prievolė pradinių klasių mokiniams dėvėti
medicinines kaukes įsigalioja
2021 m. gruodžio 1 d.
Informuojame, kad tėvai aprūpina vaikus bei pasirūpina, kad vaikai
dėvėtų vienkartines medicinines veido kaukes (kaukes būtina keisti
kas 3-4 val. arba kai sudrėksta).
Tėvams
2021 m. spalio 15 d. / Raminta Beinerytė
Knygų galia
Gera psichologinė, grožinė literatūra skatina asmenybės augimą, padeda geriau suprasti problemas, atskleidžia jų priežastis, moko geriu suprasti aplinkinius, didina laimės jausmą. Vyksta pilnavertis kiekvienos asmenybės tobulėjimas.
Skaitydami galime mokytis padėti patys sau ar kitiems.
Dažnai sulaukiu klausimų, ką rekomenduočiau paskaityti iš psichologinės literatūros, tad labai džiaugiuosi, galėdama pateikti asmeniškai patikrintas knygas. Psichologinę ir grožinę literatūrą skirtą tėvams ir pedagogams apie bendravimą su vaikais ir pagalbą jiems, sprendžiant emocinius, mokymosi, bendravimo sunkumus.
Tikiuosi, kad šios knygos Jums padės rasti daugybę atsakymų taip, kaip padėjo man. Esu įsitikinusi, jog beveik kiekvienas klausimas gali būti atsakytas pasirinkus tinkamą knygą.
Tėvams
2021 m. spalio 13 d. / Raminta Beinerytė
Mokslinis projektas
Vilniaus “Spindulio” progimnazija įsijungia į mokslinį projektą “Mokymasis pradinėje mokykloje: ĮSITRAUK!” ir kviečia antrų klasių mokytojas, vaikus ir tėvelius prisijungti.
Projektas, kurio metu numatytas ilgalaikis tyrimas, vykdomas bendradarbiaujant Vilniaus ir Suomijos universitetams. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip tėvai/globėjai ir mokytojai prisideda prie vaiko savijautos ir akademinių gebėjimų raidos pradinėje mokykloje.
Antrų klasių mokytojos mokinių tėveliams išdalins vokus, kuriuose bus galima rasti visą su projektu ir dalyvavimu jame susijusią informaciją.
Kviečiame dalyvauti
Tėvams
2021 m. spalio 3 d. / Kristina Urbutytė
Raudona spalva – ne tik klaidoms ryškinti: spalio 4–10 dienomis vyksta tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė
Pasitikime pasaulį apskriejančią disleksijos
pažinimo bangą – iniciatyvą „Go Red for Dyslexia“, kuri Lietuvoje yra
skirta didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti
vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu.
Disleksija – tai ne tik skaitymo sutrikimas, bet ir unikali mąstysena, pasireiškianti vizualia atmintimi, jautrumu aplinkai, simetrijai ir detalėms, tačiau reikalaujanti kitokių mokymosi metodų bei priemonių.
Lietuvoje
skaitymo sutrikimai pastebimi pradėjus lankyti mokyklą, tačiau tėvams ir
mokytojams labai stinga informacijos, kaip ugdyti disleksiją turintį vaiką.
Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams, nepaisant
aukšto intelekto, sunkiai įveikiami: skaitant raidės pasikeičia, susikeičia
vietomis, „pabėga“, painiojasi skiemenys. Nors Lietuvoje dar nėra duomenų apie
disleksijos paplitimą, pasaulinė statistika griežta: disleksija būdinga bent 10
proc. visuomenės. Vadinasi, Lietuvos mokyklas lanko net 32 tūkst. mokinių,
turinčių disleksiją!
Disleksija
nėra išgydoma, iš jos nėra „išaugama“. Tačiau pritaikius ugdymo programą,
sudarius sąlygas patirti sėkmę, ugdant gebėjimą žodžiais reikšti mintis ir
atpažinti kitų žmonių jausmus, nuolat palaikant ir padrąsinant, disleksiją
turintiems vaikams atsiveria platūs savirealizacijos horizontai.
Logopedo pagalba ypatingai veiksminga 7–11 metų
vaikams: specialistas padeda lavinti skaitymo techniką bei trumpalaikę atmintį,
kuri ypatingai svarbi žodžio atpažinimo procese. Specialusis pedagogas padeda vaikui išmokti „pasiimti“
informaciją kitaip – galbūt jam tinka minčių žemėlapio technika, gal
struktūravimas ar esminių žodžių pasižymėjimas. Šio specialisto funkcija –
išmokyti vaiką mokytis taip, kad informacija „liktų galvoje“.
Disleksiją turintys vaikai dažnai
patiria emocines perkrovas ir praranda motyvaciją mokytis. Čia labai svarbi
psichologo ir / ar kvalifikuoto meno (dailės, muzikos) terapeuto pagalba.
Štai keletas būdų mokyklai tapti disleksijos pažinimo
savaitės dalimi:
- Renkitės kitaip – dėvėkite raudonus drabužius arba pagyvinkite aprangą raudonomis detalėmis.
- Peržiūrėkite 20 min. trukmės filmą „Mical“ (https://www.youtube.com/watch?v=p-Eycme4NFM) – jis padės suprasti, kaip jaučiasi disleksiją turintys vaikai.
- Pasivaišinkite raudonais obuoliais – juk bendrovės „Apple“ įkūrėjas, multimilijonierius Styvas Džobsas taip pat turėjo disleksiją.
- Kurkite – siūkite, pieškite, tapykite raudonais atspalviais.
Prisegti failai
Tėvams
2021 m. rugsėjo 28 d. / Raminta Beinerytė
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis?
Vaiko paruošimas į mokyklą neapsiriboja vien ugdymo įstaigos parinkimu ir mokyklinių prekių supirkimu. Pradedančių lankyti mokyklą vaikų tėvus dažnai kamuoja abejonės: ar jų atžalos pasirengusios mokytis, ar pavyks vaikui prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, ar pritaps naujame kolektyve, ar nebijos mokytojos, ar niekas jų neskriaus.
Pradžia galėtų būti tokia:
1. PASITIKĖJIMAS tuo ką pasirinkome t.y. ugdymo įstaiga.
2. Ir PRIPAŽINIMAS, kad tiek tėvai, tiek vaikas ir mokytojai gali klysti. O klaidos duotos patirčiai, o ne nuoskaudoms kaupti.
Prisitaikymo laikotarpis, kuris vadinamas adaptacija, priklauso nuo daugelio veiksnių (individualių vaiko savybių, brandumo, savarankiškumo, gebėjimo bendrauti tiek su suaugusiais, tiek su bendraamžiais, vaiko pasirengimo mokyklai lygio). Bet padėti vaikui lengviau adaptuotis gali ir tėvai.
- Kalbėkitės su vaikais. Klauskite atvirais klausimais: ko mokėsi? ką veikė per pertraukas? su kuo žaidė? Venkite tokių klausimų: ar mokytoja barė? ar vaikai mušėsi? ar triukšmas buvo didelis? Nes tokiu būdu formuosite neigiamą nuostatą ir trūkumų ieškojimą per neigiamus klausimus. Padrąsinkite kreiptis pagalbos. Tinkamas nusiteikimas yra labai svarbi starto dalis.
- Patys išlikite ramūs. Vaikai labai imlūs suaugusiųjų emocinėms būsenoms. Jei jaučia, jog tėtis ar mama nerimauja ar patys abejoja vaiko galimybėmis, vaikas ir pats ima tuo abejoti. Patartina, jog vaiką į mokyklą vestų tas suaugęs, kuris jaučiasi tvirčiau ir išgyvena mažiau nerimo dėl šios situacijos.
- Bendraukite su mokytojais. Tam kad mokytojas atlieptų į individualius vaiko poreikius, jam svarbu žinoti vaiko asmenines savybes ir gebėjimus.
- Stenkitės sukurti ir išlaikyti dienos ritmą.
- Nepulkite vaikui padėti, jei nėra būtinybės. Taip ugdysite savarankiškumą.
- Paskatinkite, pasidžiaukite. Nekritikuokite ir nenuvertinkite.
- Domėkitės mokyklos taisyklėmis, reikalavimais, kartu su vaiku jas aptarkite.
- Knygų apie mokyklos gyvenimą skaitymas kartu su vaiku padeda užmegzti pokalbį, aptarti situacijas (skaityti galima ne tik namuose bet ir bendrai klasėje).
- Pats svarbiausias dalykas, tai Jūsų kantrybė ir dėmesys. Sėkmingos adaptacijos
- Mokyklos psichologė Raminta Beinerytė
Nuotraukų galerija
