Jei kas paklaustų mokinių – kokios dienos Lietuvai yra pačios svarbiausios,
ką manote, kokie būtų jų atsakymai? Ir kitas jautrus klausimas mums
suaugusiems, o nuo ko priklauso, kokius jų atsakymus išgirsime?
Manau, kad visi žinome atsakymą – nuo kiekvieno iš mūsų. Jei šeimose
tokios dienos yra svarbios ir minimos, jei mokykloje mokytojai myli Lietuvą ir
dalijasi ta meile su savo mokiniais, tuomet Lietuva gyvuos ir klestės. Nes mus
vienys kažkas daugiau ir aukščiau, kažkas ko negali apčiuopti, gali tik pajausi.
Vasario 16 – osios rytą mūsų mokyklos mokiniai, mokytojai ir tėveliai
jungėsi prie Vilniaus miesto savivaldybės, Lituanistų sambūrio ir Lietuvos
istorijos mokytojų organizuojamos eisenos „Lietuvos valstybės keliu“, nešini
trispalvėmis, „Spindulio“ progimnazijos vėliavomis kartu keliavome istoriniais
keliais, pakeliui kalbėjomės kodėl turime eiti, kur nueisime, kokias svajones
nešamės ir kam turime būti dėkingi, kad galime eiti.
Vasario 16 – osios minėjimas, tai ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir
galimybė išreikšti savo pilietiškumą, parodyti, kas esame ir ko siekiame ateityje.
Toks minėjimas tampa gyvu ryšiu tarp kartų ir svarbiu pamatu, ant kurio
remiasi mūsų tautos vertybės.
Ši diena mums primena ir moko, kad nepriklausomybė nėra tik istorinis
faktas, bet ir kasdieninė atsakomybė ir darbas už savo šalį, mūsų laisvę, mūsų
vertybes ir tradicijas. Tai diena, kai visi kartu galime sustoti ir su dėkingumu bei
pasididžiavimu pasakyti: „Esame laisvi, esame Lietuva!“