Atradimų diena. Pabūkime reklamos kūrėjais
Rezultatas puikus! Mokinių sukurtos reklamos įrodo, jog Karoliniškės – patrauklus ir saugus rajonas, skirtas gyventi įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių žmonėms, įdomus ir patogus turistams.
Reklama mus lydi kas dieną ir kas žingsnį. Ryškūs,
spindintys užrašai, žodžiai pabrėžiantys kokybę ir ,,
teisingą” kainą, vaizdai ir situacijos atitinkančios
žmogaus poreikius suvilioja ne vieną įsigyti siūlomą
prekę. Neretas reiškinys – socialinės reklamos, kurių
tikslas supažindinti visuomenę su tinkamu elgesiu,
formuoti įpročius. Bet ar visi mokame reklamą
skaityti, ar žinome, kaip ji gimsta.
Taigi, nutarėme su 6 b klasės mokiniais atradimų
dieną skirti šiai aktualiai ir įdomiai temai. Anksti
ryte mokiniai pradėjo veiklą skaitydami – tyrinėdami
reklamas pagal pateiktus kriterijus. Ir rezultatai
nustebino pačius tyrinėtojus – kiek daug galima įžvelgti reklamose, kurias tesudaro vos keli žodžiai –
reklamos adresatas, tikslas, manipuliavimo priemonės. Susipažinę su reklamos kūrimo subtilybėmis,
nutarėme ir patys nors trumpam atsidurti reklamos kūrėjo kailyje. Pirmiausia reikėjo atrasti
objektą, kurį galima būtų reklamuoti. Žinoma, reklamuoti galima bet ką… Tačiau turėjome tikslą –
reklamuoti objektus, esančius gimtame Karoliniškių rajone. Buvo pradėtas tiriamasis darbas – pagal
iš anksto numatytą maršrutą stebėti, tyrinėti įvairūs objektai – nuo neseniai pastatytų, įrengtų
(vaikų žaidimų aikštelės, dviračių takai, aplinkkelis ir kt.) iki kiek senesnių, bet labai reikšmingų
rajono gyventojams (viešbutis, ugniagesių gelbėtojų mokykla) objektų. Žinoma, kad pasirinkto
objekto reklama būtų kokybiška, reikėjo plačiau pasidomėti jų atsiradimo aplinkybėmis, funkcijomis.
Šį darbą mokiniai tęsė informacinių technologijų klasėje. Netrukus pereita prie paties reklamos
kūrimo proceso. Dalis 6-okų kūrė reklamą lietuvių kalba, kiti – anglų kalba. Komandinis darbas
mokiniams labai patiko – kiekvienas pagal gebėjimus, norą save išmėginti tam tikrame vaidmenyje
atliko svarbų darbą.
Šią atradimų dieną 6 b klasės mokiniai, atlikdami tiriamuosius, kūrybinius darbus, suprato, jog būti
reklamos kūrėju ne taip paprasta, juk reikia nemažai pastangų, norint sukurti kokybišką produktą –
reklamą, tačiau šis darbas kartu labai dinamiškas, kūrybiškas.
Kartu su mokiniais reklamas kūrė lietuvių kalbos mokytoja
Evelina Blaškienė, anglų kalbos mokytoja Renata Ziminskienė
Atradimų diena. Lietuvoje randamų naudingų iškasenų tyrinėjimas
Jau keletą dienų 2c ir 2d klasių mokiniai domėjosi, kokių naudingų iškasenų
galima rasti Lietuvoje. Nekantraudami laukė Atradimų dienos, kada galės
pasidalinti savo įgytomis žiniomis.
Prisiminę Lietuvos regionines dalis, susipažino su filmuota medžiaga apie
Lietuvoje randamas naudingas iškasenas: gintarą, durpes, žvyrą, smėlį, naftą
ir kt. Daugiausia diskusijų sukėlė gintaras, nes beveik visi jo gabalėlį buvo
radę patys ir norėjo pasidžiaugti. Įdomiausia buvo gamtos kabinete stebėti
per padidinimo stiklus įvairius akmenukus, uolienų gabalėlius bei gintarą.
Klasėje prisiminė ką įdomaus, naujo sužinojo bei aprašė ir iliustravo savo
darbuose.
Atradimų diena. Tik nuobodūs žmonės nuobodžiauja (Geraint Anderson’s mum)
Lapkričio 19 d. mūsų mokykloje vyko
“Atradimų diena”, kurios metu 4a klasės
mokiniams nebuvo laiko nuobodžiauti,
kadangi atlikdami skirtingas veiklas
mokiniai turėjo matuoti savo pulsą, o
vėliau „apdoroti“ gautus rezultatus.
Susirinkę į klasę mokiniai turėjo galimybę
savo turimas teorines žinias pritaikyti
praktiškai bei gebėti pastebėti ir suprasti,
kad visi mokomieji dalykai yra svarbūs,
kadangi, nagrinėjant bet kokią temą, ją galima integruoti skirtinguose mokomuosiuose dalykuose.
Šios smagios dienos pradžioje, buvo prisiminta, ką vadiname pulsu, kur ir kaip jį galima apčiuopti
bei išmatuoti. Po trumpo priminimo buvo atliekamos fizinės veiklos (pritūpimai, lipimas laiptais,
lėtas ir spartus ėjimas mokyklos stadione) bei fiksuojami gauti rezultatai. Kiekvienas individualiai
žymėjosi savo pulso dažnį po fizinių veiklų, vėliau gautus rezultatus pavaizdavo statistiškai,
pastebėdami, kaip keičiasi pulso dažnis aktyvėjant veikloms. Po statistinių rezultatų darbas vyko
grupėmis: viena grupė turėjo pavaizduoti šios dienos veiklas piešinyje, kitos – kompiuterių klasėje
paruošti trumpus pranešimus apie fizinį aktyvumą ir jo naudą vaikams bei suaugusiems. Po
aktyvios „Atradimų dienos“ truputį pavargę, bet gerai nusiteikę beveik visi tvirtino, kad labiausiai
juos džiugino fizinės veiklos ir darbas kompiuterių klasėje bei stebino, kad pavyko suderinti
skirtingus mokomuosius dalykus per vieną ir tą pačią veiklą, neakcentuojant, kokia pamoka vyksta.
Taip mažais atradimų žingsneliais keliaujame link didelių savo atradimų.
Atradimų diena. Robotikos laboratorija
        Po tikro “protmūšio“ nusprendėme tapti robotais ir jų valdytojais. Taip pradėjome žaidimą „Aš robotas“. Sudėlioję pačius sunkiausius ir įmantriausius labirintus, pasiskirstėme norimais vaidmenimis. Valdytojas rankų mostais turėjo „įsakinėti“ robotui, o šis vykdyti jo nurodymus. Ant labirinto krašto užlipęs ar jį peržengęs mokinys (robotas) pralaimėdavo žaidimą. Visi išbandė įvairiausias dėliones ir smagiai įvykdė grupinį darbą. 
        Susipažinę su robotika ir jos mokslo šakomis, pajudėjome link nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atvirų dirbtuvių „Pats sau“. Bibliotekoje įsitaisėme patogiame kambarėlyje. Susipažinę su vedėja, susiskirstėme grupėmis ir gavome dar vieną didelį iššūkį. Sukonstruoti, sujungti ir suprogramuoti robotą! Vos tik gavę instrukciją visi ėmėmės darbo. Vieni konstravo robotuko kūną, kiti prijungė kojas, dar kiti įrašinėjo programą, pagal kurią mechanizmas judėjo. Teko įdėti daug kruopštumo ir atsakingumo, mat praleidžiant kokią detalę ar programavimo seką, „kūrinys“ neveikia taip kaip reikia ir pradedamas iš naujo. Džiugu, kad visiems nekilo bėdų modeliuojant, tad pabaigę savo robotus, juos išbandėme „robotų sumo“, kurio tikslas pargriauti varžovą arba išstumti iš kraštinės. Visi mažyliai buvo lygūs vieni kitiems, nes instrukcija buvo vienoda. Norint laimėti, teko paardyti ir paieškoti tinkamų detalių bei mašinėles perkurti į galingesnes ar tvirtesnes. Įdėję fantazijos ir technikos žinių mokiniai naujus modelius vėl pastatė į kovos lauką. Tą kart jau buvo daug laimėjimų ir taip visi robotukai įrodė savo galią. 
       Buvo labai smagu atrasti kažką naujo. Nepatikėsite, bet šioje edukacinėje kelionėje papildėme savo matematikos, fizikos, inžinerijos bei dizaino žinias!
Teksto autorė Aistė Liukomavičiūtė, 7a klasė
 Susirinkę į klasę, mokiniai savo žinias ir praktiką pademonstravo keliose užduotyse. Viena iš jų – „Devyni taškai“. Šioje užduotyje teko gerai pasukti galvas, kaip gi neatitraukus rankos, tiesia kryptimi nubrėžti ne daugiau kaip keturias linijas. Pirmiausia dirbę individualiai, paskui pasitarėme grupelėse ir ieškojome atsakymo. Deja, tik viena grupė įveikė šį iššūkį bei paaiškino pasirinkimą. Sužinoję daugiau teisingų sprendimų, ėmėme kikenti, mat atsakymai buvo itin paprasti! 
  Lapkričio 19 dieną 7a klasės mokiniams „Atradimų dienos“ metu vyko įdomi programa 
„Robotikos laboratorija“. Veiklą vedė matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūtė. 
Atradimų diena. Patyrinėkime mokyklos teritorijos pušynėlį
2018-11-19 d. progimnazijoje vyko „Atradimų diena“.
Visi progimnazijos mokiniai klasėse, mokyklos
teritorijoje ar už mokyklos ribų stebėjo, kūrė,
atradinėjo, eksperimentavo, kėlė hipotezes, matavo,
darė išvadas, aprašinėjo gautus rezultatus arba
kūrybiškai juos pateikė.
1b kl. mokiniai tyrinėjo mokyklos teritorijoje esantį
pušynėlį. Buvo smalsu sužinoti, kiek atokvėpio
teritorijoje yra pušų, kada jos galėjo būti pasodintos,
kurios iš pušų yra jau seniausiai augusios, o kurios
naujausiai pasodintos. Kad tai sužinotume, ėjome į
pušynėlį jo patyrinėti. Dar būnant klasėje mokiniai
susipažino ir pasikartojo, kokios pušų rūšys auga Lietuvoje. Pasitvirtino, kad paprastoji pušis yra
populiariausia ir natūraliai auganti. Išsiaiškinę pušų sandaros, augimo bei dauginimosi ypatumus,
pušų panaudojimo galimybes, iškėlėme hipotezes, kiek mokyklos teritorijoje yra pušų, kokia galėtų
būti storiausia ir ploniausia pušies kamieno apimtis ir ėjome į lauką ištyrinėti aplinkos. Pirmiausiai
mokiniai skubėjo išsiaiškinti, kiek gi pušų auga mokyklos pušynėlio teritorijoje. Paskaičiavę, apjuosę
pušis siūlo pagalba, matavo kamienų pločius, taip pat patyrinėjome vyraujantį dirvožemį. Pušynėlį
ne tik patyrinėjome, bet ir pasisėmėme geros energijos iš medžių. O grįžę į klases visus savo
skaičiavimus surašėme ant lapų, prieš tai pasidalinę informacija su 1 c kl. mokiniais, kurie atliko tokį
pat tyrimą su mokyklos teritorijoje augančiu beržynėliu. Dienos pabaigoje iš surinktos gamtinės
medžiagos kūrėme savo pušį.
Atradimų diena. Mokslinio atradimo taku.
Mūsų progimnazijos aštuntokai yra labai šaunūs. Jiems
nepakanka vien tik teorijos ir praktinių žinių gaunamų
progimnazijoje. Moksleiviai vis nori žinoti daugiau.
Labai gerai, kad yra edukacinės dienos progimnazijoje. Lapkričio
19 d. buvo “Atradimų diena”.
8a klasės moksleiviai vyko į labai jaukią laboratoriją Sapiegos 4.,
dalyvavo renginyje “Mokslinio atradimo taku”. Ten pagilino
žinias, atliko įvairius ir įdomius eksperimentus.
Cheminiai eksperimentai, kuriuos darė:
1. Skystą azotą vertė dujiniu;
2. Gamino sniegą;
3. Rankomis laikė ugnį;
4. Darė “ugnies maratoną”;
5. Mažino pripūstą balioną ir jį vėl didino;
6. Valgė ”cheminius pusryčius”;
7. Vienu pūtimu pripūtė visą maišą;
8. Valė dantis dujiniu azotu;
9. Su plastikinėmis, tuščiavidurėmis lazdelėmis (nelygiu paviršiumi) išgavo garsą ją sukdami;
10. Įjungė lemputę susikibę rankomis;
11. Žiūrėjo pro akinius ir matėme vaivorykštę…
Ryškūs ir įtraukiantys eksperimentai, atliekami “mokslininko”, sukėlė moksleivių susidomėjimą
chemija ir fizika, sužinojo kai kuriuos dalykus, apie kuriuos nė nenutuokė. Praturtino savo žinias
eksperimentais. Buvo atliekami bandymai, kuriuose susipina mokslas ir magija.
Atradimų diena 4B klasėje
Antrą lapkričio savaitę mokykloje pradėjome kitaip. Namuose palikę kuprines su vadovėliais ir sąsiuviniais, mokiniai į klasę rinkosi nešini stiklainiais, tuščiais plastikiniais buteliais ar netgi dantų krapštukais. Atradimų dieną jų laukė netradicinės pamokos. 
Šią dieną 4B klasės mokiniai tapo mažaisiais išradėjais – eksperimentavo, stebėjo įvairius procesus, bandė įminti jų pasekmes. Pavyzdžiui, kodėl iš gerai supurtyto butelio vanduo išbėga greičiau? Arba kaip be laidų, lemputės ir elektros įmanoma pasigaminti įvairiaspalvį šviestuvą, kuriame viršun kiltų spalvoti burbuliukai? Pasirodo, tam tereikia išmonės, trupučio elementarių fizikos ar chemijos žinių ir nuoseklaus komandinio darbo. Tiesa, maistiniai dažai, aliejus ir šnypščiančios tabletės irgi svarbūs ingredientai. 
Supratome, kad į daugelį buityje puikiai pažįstamų procesų galime pažvelgti kitomis akimis, o jeigu dar pasitelksime įvairias pagalbines priemones, nesunkiai sukursime autentiškus pakaitalus. Neliūdėjome, net jeigu paskutinis mūsų eksperimentas – dinozauro dantų pasta – nepavyko taip, kaip buvo planuota. Netiksliai apskaičiavus maistinių mielių ir indų ploviklio santykį, pasta tik suburbuliavo, bet neiškilo… 
Kita vertus, juk klystant kartais irgi atrandami svarbūs dalykai. Netikite? Tuomet pasinaudokite (o jeigu šalia niekur nerandate, susimeistraukite patys) laiko mašina ir nukeliaukite į 1928-uosius metus pasikalbėti su Alexanderiu Flemingu  - žmogumi, kuriam tik atsitiktinumo dėka pavyko atrasti peniciliną. 
Atradimų diena. „Ieškome vitamino C“.
Kaip smagu eksperimentuoti, tyrinėti, ieškoti. Kiekviena diena tai atradimų ir naujų iššūkių diena.
Ypatingai, tam mažam žmogučiui, kuris stebisi vis naujais dalykais. 
Prisimenant pamokose nagrinėtą sveikos gyvensenos temą ir maisto piramidę, vaikams kilo didelis noras sužinoti ir išsiaiškinti, kokiuose maisto produktuose slepiasi mūsų organizmui svarbūs vitaminai. Todėl atėjus šaltajam sezonui, Atradimų dieną 1A klasės mokiniai kartu su savo mokytoja Vika Orliene tapo jaunaisiais mokslininkais, tyrinėtojais. Nusprendėme ieškoti vitamino C.
Kadangi nežinojome, kas yra mokslininkas, bandėme tai išsiaiškinti ir jį pažinti iš arčiau. Bandėme įsivaizduoti, kaip jis turėtų atrodyti. Ar mokslininku gali būti ir vyras, ir moteris. Aiškinomės, kokius darbus atlieka tyrinėtojai. Galiausiai patys jais tapome.
Kantriai klausę, laukę, stebėję kol galės pradėti dirbti, pagaliau atėjo metas ruoštis rimtam darbui. Vaikai su džiugesiu dėliojosi mėgintuvėlius, kolbas, pipetes bei maisto produktus. Jiems buvo pateikta citrina, apelsinų sultys, žalioji paprika, kivis ir vitamino C gėrimas. Tikslas buvo išsiaiškinti, kuriame iš šių produktų yra daugiausiai vitamino C. Pirmasis darbas – hipotezes. Visi vienbalsiai pasisakė, kad daugiausiai vitamino C bus citrinoje.
Ar tai tiesa? Žingsnis po žingsnio ėjome rezultatų link.  
Stropiai lupę, spaudę iš vaisių ir daržovių sultis, jas išskirstė į skirtingas taureles. Dirbdami grupelėse puikiai sutarė, dalinosi įspūdžiais bei padėjo vieni kitiems. Atsargiai paėmę mėgintuvėlius, lašino į juos specialaus regento, matavo, tikrino ar visuose mėgintuvėliuose skysčio vienodai. Toliau sekė atsakingas darbas. Su pipete turėjo lašinti po vieną lašiuką spaustų sulčių į regentą ir stebėti, kaip kinta spalva. Taip darė su visais produktais. Sumavo rezultatus ir darė išvadas. Rezultatas visus nustebino. 
Tai ką reikia dėtis į arbatą?  
PAPRIKĄ 
Taip, iš tiesų, jaunieji mokslininkai ištyrė ir atskleidė paslaptį, kad vitamino C yra daugiausiai žaliojoje paprikoje. Paskutinis darbas – ragauti ir organizmą palepinti sultingąja ir sveikąja paprika.      
Atradimų diena. “Spindulio” piliavietės archeologiniai kasinėjimai
     Kadangi dar nesame labai dideli, tai rimtus dalykus pabandėme pažaisti. Ir patikrinti  teoriją, kaip čia su tuo istorijos gyvumu. Viena paslaptingiausių istorijos mokslo šakų  yra archeologija, nes, pasak mano supratingųjų penktokų, visas veiksmas vyksta po žeme. Todėl, neišeidami iš mokyklos teritorijos, nutarėme pradėti archeologinius kasinėjimus. O kadangi rimtų mokslo išvadų be rašto nepadarysi, tai “integravomės” su lietuvių kalba (nes reikės išsamiai, tiksliai, moksliškai aprašyti radinius).
       Persikėlėme į XXII amžių, tapome profesionaliais archeologais ir pradėjome tyrinėti “Spindulio” piliavietę. Manome, kad  čia kadaise stovėjo (ir dar tebestovi) puiki mokykla. Apsiginklavę  šiek tiek senoviškais kastuvėliais, liniuotėmis, žemėlapiu, šiltai apsirengę, nuėję nuo mokyklos kampo šiaurės kryptimi 110 ar 135 penktokiškus žingsnius, atsidūrėme piliavietėje. Ir… ėmėme kasinėti kur, kaip, kam, kas papuola. Toks nekantrumas buvo. Nes istorijos mokytoja numanė, kad čia galėjo gulėti nemaži lobiai žemėje: papuošalai, monetos, kompiuterio detalės (kokių jau XXII amžiuje nebėra), faraono mumija, kokie nors rankraščiai, gal moliniai indai ir t.t. Lietui purškiant kasėme beveik dvi valandas,  ginčijomės, kuris pirmas rado vieną ar kitą daiktą, matavome, kokiame gylyje jį radome, bandėme suprasti ką radome, nenaudojamais dantų šepetėliais valėme žemes nuo daiktų… O svarbiausia, kiek daug buvo azarto, džiaugsmo ir nuostabos kažką iškasus, net menkiausią kamštelį ar įdomesnio stiklo šukę. Ką jau bekalbėti, kai rankoje laikai prieš šimtą metų egzistavusią kompiuterio pelę, XX a. pradžios maldaknygę ar metalinę pieštukinę, prikrautą įvairių monetų… Nors visi vaikai turėjo po kastuvėlį (kai kurie berniukai atsinešė ir didelius kastuvus) ar kitą įrankį, bet, įpusėjus kasinėjimams, jų pritrūkome: kam sulūžo, kažkas gal atkasdamas radinį, netyčia ir savo kastuvą užsikasė…(Apskritai, piliavietė po penktokų kasinėjimų, atrodė baisiau nei mūšio laukas,  labiau panašėjo į šernų išknistą bulvių lauką:).
      Pabaigę darbą kieme, nešini radiniais, murzini, žemėti, bet laimingi grįžome į klasę. O čia jau prasidėjo kiti darbai – reikėjo kruopščiai nuvalyti savo radinius, aprašyti, koks tai daiktas, jo savybes, kam jis buvo naudojamas ankščiau ir t.t. Rašėme tikras mokslininkų disertacijas.
        Visa mūsų Atradimų dienos istorija “Spindulio” piliavietės archeologiniai kasinėjimai” publikuojama mokyklos I aukšto foje ir nuotraukų galerijoje.
Pastaba. Ne visus archeologinius radinius atkasėme. Neradome nedidelės faraono mumijos, taupyklės su litais, kvepalų buteliuko ir dar nežinia ko. Bet labai džiaugiamės, kad atkasėme  matematikos mokytojos puodelį, kuris buvo dingęs prieš kelis metus. 
Įspėjimas. Savavališkai nerastų daiktų neieškokite ir nekasinėkite, nes mokyklos teritorija stebima vaizdo kameromis. :)
Ar gali būti istorija gyva?
Kai pats pavadinimas (gr. Historia) reiškia
mokslą apie praeitį. Mūsų penktokai, tik šį rudenį pradėję mokytis istorijos, jau žino atsakymą. Istorija yra čia ir dabar. 
Istorija gyva, nes  ją galime tyrinėti šiandien 
ir net projektuoti ateitį. 
Tai ir buvo mūsų didysis atradimas 
Atradimų dieną. 
Jaunųjų archeologių Paulinos, Nedos ir Kamilės įspūdžiai:
Ši diena buvo nuostabi, tiesiog negaliu patikėti, kaip smagu būti archeologu. Per šią dieną supratau, kas yra archeologija. Visi mūsų klasiokai irgi buvo laimingi, kiek daug daiktų radome. Nesitikėjau, kad rasim po žeme tiek daug visko, pavyzdžiui: kompiuterio pelytę, seną batą, adatų su siūlais, mažytę maldaknygę ir dar daugiau visko. Grįžome į klasę visi sušlapę ir purvini, prinešėm į mokyklą pilna žemių. Šiek tiek vėliau pradėjome tuos daiktus aprašinėti. Tai buvo nuostabi diena, pati įsimintiniausia”.
“Pradžioje pamokų istorijos mokytoja parodė du filmukus apie archeologinius kasinėjimus Lietuvoje. Po to pasidarėme Spindulio piliavietės užrašą, gavome žemėlapius ir keliavome nurodyta kryptimi. Radę tą vietą, visi kasinėjo, matavo, valė šepetėliais ir džiaugėsi radiniais”.
Į Atradimų dieną 5 a klasę vedė istorijos mokytoja 
V. Mozurienė ir lietuvių kalbos  mokytoja J. Perednienė
Atradimų diena artėja
    Lapkričio 19 d. mokykloje, šalia mokyklos (ir ne tik) vyks neįprastos pamokos. Atradimų dieną visi mokinukai taps atradėjais, išradėjais, kūrėjais, tyrėjais, bandytojais, archeologais, mąstytojais ir visokio mokslo meistrais. Diena skiriama tyriminiam darbui, įvairių reiškinių, procesų stebėjimui, kai praktikoje patikrinamos žinios, ir atvirkščiai, kai iš praktikos gimsta teorija. 
Sėkmės visiems neriant į atradimų ir tyrinėjimų pasaulį!
Prisegti failai