Tad atšilus orams, balandžio 20 dieną, “prancūzai” šeštokai drauge su prancūzų kalbos mokytoja Alma, biologijos mokytoju Vadimu išvykome aplankyti Prancūzų Instituto ir Prancūzijos ambasados, įsikūrusios pačiame Vilniaus senamiesčio centre. 

   Įėjus mus pasitiko meninio ir kultūrinio bendradarbiavimo skyriaus asistentė R. Vrubliauskienė, kuri nusivedė vaikus į Instituto kino salę bei parodė Martinikos režisierių sukurtą filmą „Vanille“. Filmukas (prancūzų klaba) buvo pamokantis ir vaikams labai patiko.

   Tuomet, pakilę į Instituto mediateką, šeštokai klausėsi mediatekos ir leidybos vadovės Agnės Judžentytės-Žalguvienės pasakojimo apie instituto įkūrimą, uždavinėjo ir atsakinėjo į klausimus bei sulaukė kvietimo apsilankyti dar daugybę kartų.

  Ir kviečiame dabartinius penktokus jungtis prie prancūzų kalbos mylėtojų.

  Planuojant kelionę svetur, dauguma nori patirti naujų įspūdžių, tačiau kuris šiandien rinktųsi kelionę laiku ir pakartotų kančios, bado ir skausmo kupiną kelionę į amžino įšalo žemę. Balandžio 18 d. 8a klasės mokiniai kartu su  matematikos mokytoja L. Simonaitiene bei lietuvių kalbos mokytoja S .Pušinskiene leidosi į kelionę prie Laptevų jūros. 

Mokiniai dirbdami grupėse ir pasitelkdami geografijos bei matematikos žinias, atkūrė lietuvių tremties maršrutą.

  Naudodami kelio, greičio, laiko ir  mastelio sąvokas apskaičiavo preliminarų maršruto ilgį bei laiką. Aktyvindami turimas žinias mokiniai paskaičiavo per kiek laiko šiandien jie įveiktų šį maršrutą keliaudami  pėsčiomis,  automobiliu ar skrisdami lėktuvu?

  Aktyvaus mokinių įsitraukimo ir diskusijos sulaukė D. Grinkevičiūtės atsiminimų knygos ištraukų analizė, aptariami vidiniai tremtinių išgyvenimai. Video medžiaga ir audio knygos ištraukos padėjo  įsijausti į tremtinių gyvenimo sąlygas. Aštuntokų laukė ir „maloni“ staigmena: atvykus į Trofimovsko salą jie turėjo pasistatyti baraką ir jame apsigyventi. Mokiniai, naudodamiesi geometrijos žiniomis, skaičiavo kiek plytų reikės barakui pastatyti ir  turėjo atsakyti į probleminį klausimą: Ar pavyks 450 žmonių, išsilaipinusiems prie Laptevų jūros šaltą naktį, pasistatyti baraką? O gal teks pirmąją naktį nakvoti po atviru dangumi su mažamečiais vaikais ir kūdikiais? 

  Mokiniai skaičiavo, projektavo, bendradarbiavo vieni su kitais, stengdamiesi padėti tremtiniams  kuo greičiau pasistatyti baraką.  Šios atviros integruotos pamokos metu mokiniai pakartojo  turimas žinias, pritaikė jas praktiškai, įgijo naujų žinių bei ugdė sąmoningo supratimo bei išvadų formulavimo įgūdžius. Sustiprino pažinimo, komunikavimo, kultūrinę, socialinę bei pilietiškumo kompetencijas. 

  Dar kartą įsitikinome, jog tarpdalykinis integravimas ne tik paįvairina pamokas, didina mokymosi motyvaciją, bet ir suteikia galimybę mokiniams dalyvauti bendroje grupės kūrybinėje veikloje ir įgyvendinti pačių sugalvotus projektus.

Astrid Anna Emilia Lindgren  – švedų rašytoja, kūrusi vaikams. Viena žymiausių vaikų rašytojų pasaulyje – jos kūriniai išversti daugiau nei į 95 kalbas.Rašytoja sukūrė tokius legendinius personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos.

Skatinant mokinių norą skaityti, 4A klasės mokiniai surengė perskaitytų Astrid Lindgren knygų vizualizaciją. Kiekviena perskaityta knyga tapo 3D kūrybiniu darbu.

 Bibliotekininkės Neringos Vaitiekūnienės pagalbos dėka, kūrybiniai darbai buvo eksponuojami šalia lankomiausios mokyklos vietos – bibliotekos.  

Parodoje pristatyti 27 kūrybiniai mokinių darbai. Paroda sulaukė labai daug teigiamų atsiliepimų. Vaikai, aplankę parodą, su dideliu noru bibliotekoje ieškojo knygų, kurių iliustracijas pamatė. 

Ketvirtokai džiaugėsi galėję prisidėti prie skaitymo skatinimo mokyklos bendruomenėje. 

    Kovo 16-oji – Knygnešio diena, tad tradiciškai šią, mūsų tautai svarbią, dieną minėdami 6-okai rašė laiškus praeities didvyriams – knygnešiams. Šiam darbui buvo nuosekliai ruošiamasi. 6b klasės mokiniai per literatūros pamokas perskaitę P. Mašioto apsakymo ,,Abėcėlė draudžiama“ ištrauką bei peržiūrėję J. Trukano filmo ,,Knygnešys“ keletą epizodų, analizavo, ar buvo lengva ryžtis tapti knygnešiu, kokiomis savybėmis turėjo pasižymėti knygnešiai, koks buvo jų atliekamo darbo tikslas, kokia nauda ir vertė mums, XXI a. lietuviams. Jokių dvejonių 6-okai neturėjo ir visi draugiškai įvardijo, jog knygnešių tikslas buvęs kilnus. Ir tik šių praeities herojų dėka šiandien galime laisvai kalbėti, rašyti, ir, žinoma, skaityti gimtąja kalba.

   Mokiniai savarankiškai tyrinėdami trumpus aprašymus knygnešių atminimui skirtame puslapyje http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/, rinko informaciją apie vieno pasirinkto knygnešio dalią (gyvenimo sąlygas,  gresiančius pavojus, būdingas charakterio savybes), vėliau, pasiremdami turimomis žiniomis, rašė knygnešiui laišką. Vieną iš jų publikuojame.

Vilnius, 2023-03-16   

  Ar kada susimąstėte, jog ne vietoje įterptas nulis gali pridaryti daug nemalonumų, o pavadinus žmogų „nuliu“ – ne juokais įžeisti. Išsiaiškinti matematines ir gramatines nulio savybes, kelti tiriamuosius klausimus bei atlikti kūrybines užduotis, septintokus pakvietė matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė ir lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė.

   Aktyvinant mokinių turimas žinias, atviros integruotos pamokos metu pavyko sužadinti mokinių kritinį mąstymą bei praturtinti jų patirtį naujai įgytomis žiniomis.

  „Kahoot“ viktorinos pagalba mokiniai varžydamiesi tarpusavyje pakartojo ir pritaikė išmoktas taisykles apie skaitvardį. Diskutavo, kodėl žodynuose „nulis“ teikiamas kaip daiktavardis, bet nagrinėjamas skaitvardžio skyriuje. Septintokai pasiaiškino, kokiomis dviem reikšmėmis „nulis“ vartojamas gramatikoje ir apsistojo ties svarstymais, kada šį žodį, laikomą daiktavardžiu, vis dėlto galima laikyti ir skaitvardžiu. Palyginę duotus pavyzdžius, mokiniai nusikėlė į matematikos pasaulį. Pasirodo, apie skaičių simboliką parašyta daug knygų, tačiau mažiausiai – apie nulį. Mokytoja iškėlė hipotetinį klausimą, tai gal „nulis“ – ne skaičius? Mokiniai sužinojo, jog nuo seno ginčijamasi, ar „nulis“ yra skaičius, nes lotynų, graikų ir hebrajų skaitmenų sistemose – „nulio” nebuvo. Matematikos mokytoja paaiškino, jog toks menkas vaidmuo skaičių simbolikoje „nuliui“ greičiausiai atiteko dėlto, kad jis, kaip skaičius, į skaičių eilę buvo įtrauktas vėliausiai. Mokiniai nustebo, jog pirmąjį „nulio“ apibrėžimą sugalvojo graikų filosofas Zenonas Elėjietis Va. prieš Kristų, kurį pavadino „apskrituliu“. Atviros integruotos pamokos metu mokiniai dirbo grupėse. Vieni kūrė ketureilius (su kuo rimuojasi ir asocijuojasi „nulis“), kiti – piešė logotipą iš sveikųjų skaičių, kurių tarpe turėjo atsispindėti „nulis“, treti – atliko matematinius skaičiavimus ir ieškojo „nulio išdaigininko“, įsivėlusio kaip matematinė klaida. Pristatę mokiniai kūrybines užduotis, reflektavo, įvertindami pamoką menti.com pagalba.

   Mokiniai džiaugėsi įdomia pamoka ir dalijosi naujai išgirstais dalykais. O mes mokytojos dar kartą įsitikinome, kad integruotos pamokos mokymąsi daro aktyvesnį, kūrybiškesnį, leidžia lengviau teorines žinias susieti su gyvenimiška patirtimi bei aplinka, kurioje mokomės.