Lapkričio 11 dieną Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje vykusi „Atradimų diena“ penktokams tapo galimybe pažvelgti į mokymąsi kitaip – kaip į kelionę po dar nepažintus pasaulius. 5a ir 5c klasių mokiniai šią dieną tyrinėjo, eksperimentavo ir kūrė savo „Trupmenų miestus“, atrasdami, kaip trupmena gali tapti vaizduotės tiltu į visai naujas idėjas.

Kartu su matematikos mokytoja Julija Vencloviene vaikai pirmiausia aiškinosi, kaip trupmenos gali padėti suskirstyti miestą į dalis. Jie patys pasirinko, kiek dalių turės jų įsivaizduojamas miestas, ir atrado, kaip šie skaičiai virsta realiomis erdvėmis. Piešdami jie kūrė ne tik žemėlapius, bet ir savas miesto istorijas.

Su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Greta Gedminaite mokiniai žengė dar vieną žingsnį į kūrybos pasaulį – išbandė, ką reiškia būti miesto meru. Jie dar kartą įsitikino, kad žodžiai gali kurti nuotaiką, įkvėpti ir sudominti kitus. Rašydami kalbas būsimiems gyventojams, penktokai pristatė savo miestų ypatybes ir kūrė vizijas, kurias patys norėtų išvysti savo kasdienybėje.

„Atradimų diena“ parodė, kad mokymasis slypi ne tik knygose, bet ir gyvenimiškame tyrinėjime. Penktokų „Trupmenų miestai“ tapo įrodymu, jog net mažiausia trupmena gali atverti kelią į didelį atradimą.

6b klasės mokiniai pratęsdami Atradimų dienos tiriamąsias veiklas persikėlė į Mokslo laboratoriją, kur turėjo galimybę pasinerti į magišką fizikinių ir cheminių eksperimentų pasaulį ir pasijusti tikrais mokslininkais. 

Mokiniai sužinojo, kaip veikia gravitacijos dėsniai, kokios yra dujų savybės, improvizavo vulkano išsiveržimą, eksperimentavo su azotu, gamino slaimus. 

Eksperimentai sužadino mokinių smalsumą ir suteikė mokslui naujos gyvybės. Laikas neprailgo, o mokiniai įsitikino, kad mokslas gali būti įdomus ir kupinas atradimų džiaugsmo. 

 8c klasės mokiniai kartu su anglų kalbos vyr. mokytoja Aušra Čiogliene ir biologijos/chemijos 

mokytoju Vadimu Pavlovu atradimų dienos išvyko ieškoti į Kauną, VšĮ „Mokslo ir inovacijų sklaidos centrą“.    Vaikinai atliko jaunųjų mokslininkų tyrėjų vaidmenį biologijos – chemijos laboratorijoje tyrinėdami vėžiagyvius. Nariuotakojų ekspedicija: užsiėmime aštuntokai pasinėrė į mikropasaulio ekspediciją, kurioje susipažino su mažaisiais sausumos vežiagyviais – vėdarėliais. Ar žinojote, kad jie kvėpuoja žiaunomis, nors gyvena sausumoje? Kad jiems patinka drėgmė, bet ne vanduo? Kad jie turi gebėjimą nertis iš savo odos ir susisukti į kamuoliuką, kai jaučia pavojų? Tiriamojoje veikloje mokiniai eksperimentavo su skirtingomis mikroaplinkomis, tyrinėjo vėžiagyvius per mikroskopus, stebėjo jų išnarų struktūras, spalvų ir formų pasaulį, kuris nematomas plika akimi. Daugiau sužinojo apie gyvūnų klasifikacijas, sandarą, organizmų prisitaikymą prie aplinkos, ekologiją.  

  Jaunosios aštuntokės išbandė inžinerijos laboratoriją ir tapo kūrėjos. 3D misija: nuo formos iki daikto. Užsiėmime dirbo su vizualinėmis, modeliavimo ir skaitmeninėmis programomis, kūrė personažus, objektus ir net žaidimų scenas. Savo kūrinius galėjo ne tik animuoti ar naudoti virtualiai, bet ir atsispausdinti, taip idėją paversdamos apčiuopiamu objektu. Kūrybinis dizainas čia bus tiek pat svarbus, kaip ir technologiniai įgūdžiai. Ar žinojote, kad 3D modeliai jau naudojami chirurgijoje, kultūros paveldo atkūrime, architektūroje ar net kosmoso tyrimuose? Ar susimąstėte, kur baigiasi kūryba, o kur prasideda atsakomybė? Tai leido daugiau sužinoti apie kūrybinį ir technologinį projektavimą, medžiagas ir formas, technologijų poveikį žmogui bei aplinkai, prototipų kūrimą ir testavimą. Taip pat lavino mokinių kūrybiškumą bei naudojimąsi skaitmeninės kūrybos įrankiais, praplėtė žinias apie skaitmeninę etiką ir autorines teises.  

Šiandien mūsų mokykloje vyko įdomi ir kūrybiška Atradi̇mų diena, skirta pažinti žmogaus kūno paslaptis. 

3a klasės mokiniai visai dienai tapo tikrais mažaisiais mokslininkais – tyrinėjo žmogaus skeleto sandarą, sužinojo, kaip veikia raumenys, sausgyslės ir sąnariai, o galiausiai atliko įdomų eksperimentą – gamino judančią ranką! 

Iš šiaudelių, kartono, lipnios juostos ir virvelių vaikai sukūrė modelį, kuris galėjo judinti pirštus tarsi tikroje žmogaus rankoje. Taip jie praktiškai suprato, kaip raumenys traukia sausgysles ir leidžia mums judinti rankas bei pirštus.

Per šią dieną vaikai ne tik mokėsi gamtos mokslų, bet ir lavino smulkiąją motoriką, kūrybiškumą, komandinį darbą bei kritinį mąstymą. 

Trečiokai nustebino savo entuziazmu. Jie ne tik klausėsi, bet ir klausė, diskutavo, eksperimentavo. Tokios dienos padeda vaikams suprasti, kad mokslas – tai ne tik knygos, bet ir nuotykis!

„Man buvo labai smagu matyti, kad mano ranka tikrai juda! Aš traukiau virveles, ir pirštai susilenkė – kaip stebuklas!“ – džiaugėsi trečiokė Jorūnė.

„Aš visada galvojau, kad žmogaus rankos juda, nes viduje yra siūlai, o dabar sužinojau, kad ten yra sausgyslės. Dabar viskas aišku!“ – sakė Arsen.

„Buvo įdomu dirbti komandoje – vieni kirpo, kiti klijavo, o paskui visi kartu išbandėme, kaip ranka juda,“ – pasakojo Liepa.

Dienos pabaigoje visi pasidžiaugė savo darbais, aptarė, ką sužinojo, ir padarė bendrą nuotrauką su savo „judančiomis rankomis“. 

    Antradienį mokykloje vyko integruota Atradimų–STEAM diena, kurios tema „Žmogus – gyvasis stebuklas“. Visos veiklos buvo skirtos tam, kad vaikai patirtiniais būdais tyrinėtų žmogaus kūną, jo procesus ir suprastų, kokie nuostabūs ir sudėtingi jie iš tiesų yra.

       Su 2b klasės mokiniais artimiau susipažinome su vienu iš svarbiausių žmogaus organų plaučiais, perskaitėme keletą neįtikėtinų faktų, o po visos teorinės medžiagos gaminome ir plaučių modelius. Toks praktinis darbas padeda artimiau susipažinti su kvėpavimo procesu, suvokti plaučių atliekamas funkcijas. Kartu diskutavome kas vyksta, kai žmogus įkvepia orą ir iškvepia anglies dioksidą. Jie su džiaugsmu ir pasididžiavimu išbandė plaučių veikimą, vienas kitam rodė vykstantį procesą. 

     Vėliau skaičiavome širdies dūžius, įkvėpimus ir iškvėpimus ramybės būsenoje ir po fizinio aktyvumo. Mokiniai rinkdami duomenis ir juos išanalizavę galėjo patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę – po fizinio aktyvumo širdis plaka sparčiau, o kvėpuojama daugiau ir dažniau, nes kūnui reikia daugiau energijos. Jie realiai pastebėjo kaip širdis ir plaučiai reaguoja į fizinį krūvį. Dienai įsibėgėjus apsilankėme naujojoje mokyklos laboratorijoje, kurioje mikroskopo pagalba tyrinėjome švarias ir nešvarias rankas. Skirtumas akivaizdus, kuriuos pastebėjo kiekvienas. Ant neplautų rankų vaikai pamatė mikrobų, bakterijų, dulkių, uniformos siūlelių ir net rašalo likučių. Šis tyrinėjimas padėjo vaikams geriau suprasti, kaip svarbu rūpintis higiena ir kodėl būtina plauti rankas. Po sugrįžimo į klasę visi vaikai susirikiavo į eilutę ir savo noru nusiplovė rankas. Reikia tikėtis, jog ši trumpas užsiėmimas padės išugdyti tinkamą įgūdį – palaikyti savo rankų (ir ne tik) švarą.

      Dieną užbaigėme su KŪRĖJŲ ir ATRADĖJŲ amplua. Vaikai tapo būtent jais. Naudodamiesi savo fantazija, bendradarbiavimo metu jie mąstė ir kartu su savo pora diskutavo, kokio naujo organo žmogui galėtų prireikti, ir konstravo jo modelius. Pristatydami jie paaiškino, kokią funkciją atlieka jų sukurtas organas, koks jo pavadinimas. Funkcijos buvo įvairios – plaukų naikinimo organas, kraują valantis ir filtruojantis organas, plaučiai, kurie gali panaudoti net anglies dioksidą ir daug kitų, kurie stebino originalumu ir kūrybiškumu.

   Lapkričio 11 d. mokykloje vyko Atradimų diena. Šiais metais 7c klasės Atradimų dienos tematika “Saviraiška ir kūrybiškumas per sapnų gaudykles”. Technologijų mokytoja Vima Ramutė Zokienė pasakojo mokiniams, kad sapnų gaudyklė – tai magiškas Šiaurės Amerikos indėnų talismanas, galintis apsaugoti žmogų nuo košmarų, nemigos ir pritraukti gerus sapnus. Dažniausiai sapnų gaudyklė gaminama iš gluosnio šakos žiedo, kurio viduje – supintas tinklas, o išorėje kabo plunksnos. Toks talismanas kabinamas miegančiajam virš galvos. Naktį sapnų gaudyklė ima gaudyti ore plaukiojančius sapnus. Geri sapnai per voratinklio gijas bei skylutes patekę į centre esantį akmenuką ar paliktą tuščią apskritimą, prasiskverbia ir atkeliauja į miegančiojo ir sapnuojančiojo žmogaus protą. Blogieji sapnai įsipanioja į voratinklį, o vėliau ištirpsta ryto saulės spinduliuose arba prasmenga į žemę pro plunksnas. Sakoma, kad taip sugautas ir sunaikintas blogas sapnas negali daugiau aplankyti žmogaus.   

    Mokiniai išklausę sapnų gaudyklės prasmę ir susipažinę su istorija kibo prie praktinės dalies. Auklėtoja Renata Ziminskienė priminė mokiniams, kad tradicinės sapnų gaudyklės rišamos aštuoniais mazgais, kurie simbolizuoja aštuonias voro kojas. Voras simbolizuoja moteriškają kuriamąją energiją, išmintį ir mokslą. Iki šių dienų tinkas yra svarbi sapnų gaudyklės dalis. Jį gausiai puošdavo dekoratyviais akmenėliais, plunksnomis ir karoliukais. Kartu su mokiniais diskutavo kokia yra šiandien sapnų gaudyklės paskirtis. Dauguma mokinių teigė, kad tai yra interjero detalė, kiti – sėkmę nešantis talismanas, likusiems mokiniams – tai amuletas ar namų apsauga. Nedelsdami mokiniai pasinėrė į sapnų gaudyklių pynimo meditaciją. Jiems tai ne tik puikus poilsis protui, kūnui, bet ir procesas, reikalaujantis kantrybės ir susikaupimo.    

  Šioje atradimų dienoje mokiniai padedami mokytojų Vimos Ramutės Zokienės ir Renatos Ziminskienės išmoko ne tik pinti sapnų gaudyklę, bet ir sužinojo, nuo ko priklauso tinklo simetrija, kaip pinamas tinklas su adata ir be jos, kaip įpinti į tinklą karoliukus, plunksnų tvirtinimo būdus. 

   Pamokos tema – „Ekologinis iššūkis“. Užsiėmimo metu mokiniai išklausė paskaitą apie klimato kaitą, ozono sluoksnio plonėjimo priežastis, tirpstančių ledynų lemiamą pasaulinio vandens lygio kilimą ir aptarė, kaip šie pokyčiai gali paveikti ir Lietuvos teritoriją ateityje. 

   Taip pat buvo aptartas ir polimerų (plastikų) poveikis gyvūnijai. Sužinojo, kaip plastiko atliekos patenka į upes, jūras ir vandenynus, kur ima irti į smulkias daleles – mikroplastikus. Šios dalelės gali būti lengvai praryjamos žuvų, jūrų paukščių ir kitų gyvūnų. Tai ne tik kelia grėsmę jų sveikatai, bet ir daro poveikį visai mitybos grandinei, įskaitant ir žmogų