Atestuojame mokytojus. Perspektyvinė 2021-2023 metų programa.
Mokytojo Rolando Matulevičiaus metodinės patirties sklaida
       Daugelio mokomųjų dalykų nuotoliniam mokymui yra parengta mokomosios medžiagos įvairiose platformose, tačiau technologijų dalyko mokymui(-si) jų turime labai nedaug. Pastebėjusi šį stygių, Lietuvos technologijų mokytojų asociacija  (LTMA) kviečia technologijų mokytojus kurti užduotis, kurias galėtų peržiūrėti visos Lietuvos technologijų mokytojai ir praktiškai taikyti savo nuotolinėse technologijų pamokose. 
       LTMA prezidentas Henrikas Vaišvila, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos technologijų mokytojas ekspertas, informavo, kad Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos technologijų mokytojo eksperto, technikos mokslų magistro Rolando Matulevičiaus sukurtos autorinės mokymo priemonės – aštuonių pamokų ciklas/pamokų aprašai, kurie skirti 7-ų klasių mokiniams, šių metų sausio 15 d.  yra publikuoti LTMA  tinklapyje                https://technologinisugdymas.weebly.com/  LTMA technologijų mokytojų kaupiamą pamokų aprašų bazėje  https://bit.ly/39dNRPK . Technologijų mokytojas Rolandas Matulevičius pateikė  5 –  8 klasių mokiniams iš  Bendrųjų programų technologijų dalyko srities „Konstrukcinės medžiagos“ konkrečių pamokų aprašus iš pirmojo ir antrojo karantinų laikotarpių.
       Tai mokytojo sukurta mokymo priemonė – pamokų „Dėžutės šonų puošimas segmentinės drožybos raštais. Raštų braižymas – kompozicijos projektavimas, šonas nr.1“ (pamoka vyko 2020-11-25) ir „Dėžutės šonų puošimas segmentinės drožybos raštais. Raštų braižymas – kompozicijos projektavimas, šonas nr.2“ (pamoka vyko 2020-12-02) aprašai. Minėtuose pamokų aprašuose yra publikuojami mūsų progimnazijos geriausi septintų klasių mokinių projektai. LTMA tinklapyje yra šių mokinių sukurti ir nubraižyti dėžutės šonų projektai: 7a klasės – Dominiko, Adomo, Benedikto, Kerniaus ir 7b klasės – Elano, Nedo.    
5a ir 6b klasės berniukų kūrybos projektas „TANGRAMA“
Lietuvoje ir visame pasaulyje šiuo metu plinta koronavirusas,
o mūsų progimnazijoje nuo sausio 6 dienos 5a ir 6b klasėse
sparčiai plinta kūrybos virusas gerąja prasme.
Sausio 13 dienos technologijų vaizdo pamokos Microsoft
Teams aplinkoje prasidėjo technologijų mokytojo eksperto
Rolando Matulevičiaus prisiminimais apie išgyventus įvykius
prieš trisdešimt metų..
Po to technologijų mokytojas paaiškino apie dėlionę –
„Tangrama“. TANGRAMA – dėlionė, kai tam tikru būdu kvadratas
padalintas į 7 dalis. Surinktas paveikslas turėtų apimti visas
septynias dalis, kurios neturėtų sutapti. Mokiniai ant balto popieriaus lapo su pieštuku ir liniuote
nusibraižė kvadratą 10 cm x 10 cm, kvadrato viduje nubraižė kitas matematines figūras, kurių ilgius
pateikė technologijų mokytojas: du dideli trikampiai, vienas trikampis vidutinio dydžio, du labai
maži trikampiai – visi trikampiai yra statūs; po to vienas mažas kvadratas ir vienas lygiagretainis.
Taip, čia vėl daug matematikos, bet taikoma praktiškai. Yra labai malonu konstatuoti faktą, kad
mūsų progimnazijos mokiniai gebai puikiai ir labai gerai nubrėžti tiksliai įvairias plokštumos figūras.
Būtent, gaminant dėlionę reikalingas tikslumas, jokia paklaida negalima, nes esant kraštinių
nelygumui yra sunku sudėlioti norimą figūrą.
Kai visos detalės buvo nubraižytos, tai technologijų mokytojas visiems mokiniams suteikė laisvę
kūrybiškai kurti – įvairiomis technikomis bei būdais dekoruoti detalių plokštumas. Vienodų
spalvinimo būdų čia tiesiog nebūna. Prieš spalvinimą mokiniai generuoja idėją, vyksta kūrybinis
procesas, kai galvojama apie tai, o kokią figūrą aš norėsiu sudėlioti… Čia mokinių fantazijai nėra
ribų! Mokiniai siūlė įvairiausias idėjas, kurias praktiškai realizavo. Kai nuspalvino plokštumas, tai
iškirpo 7 detales, po to dėliojo figūrą, kurią nufotografavo. Padarė po tris sudėliotas figūras. Visas
nuotraukas mokiniai sukėlė į Teams – bloknotas – Namų darbai.
Mokytoją mokinys Vakaris iš 5a klasės maloniai nustebino sausio 12 d. vakare į Teams parašyta
žinute: „Labas vakaras, pavargau nuo mokslų, čia mano poilsis, tad darbą padariau šiandien…Aš
labai pailsėjau… Jūsų pamokos – man poilsis ir smagios akimirkos. Ačiū, Jums, gero vakaro“. Vakaris
į Teams namų darbų bloknotą įdėjo puikai ir originaliai nuspalvintas tris skirtingas sudėliotas figūras!
Tai yra kažkas vau!
Sausio 13 d. per antrąją asinchroninę savarankiško darbo pamoką mokiniai sudėliojo įvairiausių
figūrų: ypač mokytoją nustebino 5a klasės mokinio Lino gyvatėlė, 6b klasės mokinio Algirdo trys
skirtingos ir labai mielos bei subtilios figūros! Puikiai užduotį atliko: 5a klasės mokiniai – Arnas,
Danielius, Romanas, Mykolas, Olegas, Kajus; 6b klasės mokiniai – Arijus, Robertas, Dainius, Jokūbas,
Matas.
Visi 5 ir 6 klasių mokiniai sako AČIŪ gerbiamai direktorės pavaduotojai Lilijai Simonaitiene, kuri
2018 metais lapkričio mėnesį apie dėlionę „Tangrama“ papasakojo technologijų mokytojui Rolandui
Matulevičiui.
Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas
Psichologo konsultacijoms “Spindulio” progimnazijoje tėveliai gali registruotis iš anksto 
el. dienyno pagalba Mano dienynas arba el. paštu ramintabeineryte@yahoo.com
Logopedinė – specialioji pagalba
Logopedės – spec. pedagogės Kristinos Urbutytės darbo laikas 2020-2021 m. m. 
Pastaba: kai ugdymo procesas organizuojamas nuotoliniu būdu, naujas logopedinių ir specialiųjų pratybų laikas el. dienyne “Mano dienynas” pranešamas tėvams (globėjams, rūpintojams) individualiai. 

Specialiojo pedagogo, logopedo funkcijos:
  • Atlieka vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį/pakartotinį įvertinimą;
  • Siūlo skirti specialiąją pedagoginę pagalbą, mokiniams turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų; 
  • Numato specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tikslus ir uždavinius, jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiuosius mokinių poreikius bei galimybes ir juos taiko; 
  • Veda individualias, pogrupines ir grupines pratybas, kurių metu badoma įveikti kalbėjimo ir kalbos, mokymosi sutrikimus ir sunkumus;
  • Padeda mokytojams pritaikyti mokiniams, kuriems paskirta specialioji pedagoginė pagalba, mokomąją medžiagą ir mokymo priemones;
  • Konsultuoja mokytojus, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kitus asmenis, tiesiogiai dalyvaujančius ugdymo procese specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniams teikimo klausimais;
  • Bendradarbiauja su Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais;
  • Formuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) konsultacija vyksta trečiadieniais 16:30-17:30 Konsultacijai reikia registruotis iš anksto el. dienyne Mano dienynas arba el. paštu logopede.kristina@gmail.com 
Matematika ir pilietiškumas
Sausio 13-ąją matematikos pamoka 6a klasei vyko kitaip, pamokos metu paminėjome Laisvės gynėjų dieną. 8.00 val. šeštokai namuose uždegę žvakutes languose, 5b klasės mokiniai valandėlės metu peržiūrėjo filmą „Sausio 13-osios įvykiai vaikams, pagal Vytauto Landsbergio pasakojimą „Sausio sniegenos“. Po filmo aptarimo mokiniai buvo pakviesti  atlikti  virtualaus uždavinyno „Istorijos seklys: Sausio 13-osios reliktai“ užduotis (priemonę parengė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios biblioteka). 
Tiek penktokai, tiek šeštokai užduotis atliko grupėmis, darbo metu visi labai stengėsi, buvo žingeidūs. Mokiniai atliko užduotis su romėniškais ir arabiškais skaitmenimis, išsprendę tekstinę užduotį su dešimtainėmis trupmenomis sužinojo Televizijos bokšto aukštį, iššifravę užkoduotas užduotis sužinojo, kas buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, dainos „Laisvė“ atlikėją ir žodžių autorių,  šios dienos simbolį – neužmirštuolę, kaip vadinama šios dienos pilietinė iniciatyva, surado iš dėlionės iškritusią dalį ir trūkstamą žodį laikraščio iškarpoje, prisiminė vėliavos spalvas, užrašė žuvusiųjų aukų skaičių, sužinojo, kad Sausio 13-oji dar vadinama Laisvės gynėjų diena, surado skirtumus paveikslėlyje, išsiaiškino, kuo susijusi Lietuva ir Islandija, sudėliojo eilėraščio posmelius. Atlikę užduotis su draugais daugiau sužinojo apie ypatingą Lietuvai datą – 1991 m. sausio 13 dieną.   
Tikiuosi, kad naudodami matematikos žinias,  ne tik geriau pažino istoriją, bet ir smagiai bei prasmingai leido laiką!
1 b klasės mokiniai – paukštelių pagalbininkai
                                       - Kuosa, kuosele,   
                                         kur tu  pusryčiausi?   
                                        – Iš tavo delnelio  
                                          duonutė gardžiausia
Pagaliau sulaukėme tikros žiemos! Kur pažvelgsi – visur balta…
Gamta pasidabino baltais puriais kailiniais. Smagu bristi miško
takeliu, klausyti po kojomis girgždančio sniego. Dar smagiau leistis
nuo kalniuko su rogėmis ar slidėmis. Smagu ridenti senį besmegenį
ar mėtytis gniūžtėmis! Žiema teikia daugybę malonumų. Bet ar
pagalvojame, kaip po tokiu storu sniego patalu maisto susiranda mūsų sparnuočiai žiemojantys
Lietuvoje. Pirmos b klasės mokiniai su tėveliais plušėjo visą savaitgalį ir pagamino puikių lesyklėlių
alkstantiems paukščiams. Paukšteliai tikrai padėkos pavasarį pradžiugindami mus savo čiulbėjimu.
Džiaugiamės mūsų mokinių šeimomis! Jūs esate nuostabūs! Savo pavydžiu ugdote jautrius,
atsakingus, mylinčius gamtą vaikus.
Istorijos pamoka apie Laisvę
     „Dabar mes esame uždaryti namuose ir visi galvoja, kad čia yra pasaulio pabaiga, o kas vyko prieš 30 metų yra nepalyginama su dabartimi. Žmonės, kurie žuvo, kovojo už laisvę, kad kiti galėtų pasidžiaugti gražiu oru ir laisve“.  Dominikas
Kitų mokinių mintis skaitykite galerijoje
Šie mano septintokai gimė prieš mažiau nei
penkiolika metų, kai Nepriklausomybė jau buvo
įsisiūbavusi. Jie nežino epochos virsmo jausmo,
nepajautė parako kvapo, nematė Laisvės prospektu
netoli mokyklos riedančių tankų, jie neįsivaizduoja, kaip
atrodė parduotuvės be maximų ar rimi iškabų, jie
nesupranta, kaip mes draugus į lauką pasikviesdavome
be mesendžerių, jiems sunku suvokti, kad Kūčių ir
Kalėdų oficialiai nebuvo, kad važiuoti pamatyti kitokio,
Vakarų, pasaulio ne kiekvienas galėjo, kad mūsų trispalvė vėliava buvo uždrausta, kad žinomų
žmonių pavardės Smetona, Kudirka nebuvo pageidaujamos, kad didžiuotis senąja mūsų Lietuva,
jos kunigaikštija nebuvo geras tonas. O jei nusileist dar kokius 4-5 dešimtmečius
žemyn…sibirai, partizanų žieminės, Kalanta, šiandien muziejumi tapę kankinimų
kambariai…
Ir ačiū Dievui, kad mano mokiniai to nematė. Jie šiandien mato kitką, jie labai
protingi, jie visa tai supranta ir matau, kad moka vertinti Laisvę.
Pasiklausykite jų minčių, išsakytų šiandien, Sausio 13-ąją per istorijos pamoką,
peržiūrėjus prieš 30 metų filmuotus kadrus ir nuotraukas, beklausant Džiuzepės
Verdžio operos “Nabukas” ir jo nuostabios vergų choro arijos.
„Spindulio“ bendruomenės vienybės, atminimo ir pergalės liepsnelės
    Jau keturioliktąjį kartą Lietuvoje namų languose suspindo šviesos žiburėliai. Jų liepsnelės priminė 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, tą dieną dėl Lietuvos laisvės žuvusius didvyrius. 
   Šiais metais negalėjome visi kartu uždegti atminimo žvakučių mokyklos languose, todėl aktyviai tai darėme savo namuose. 
    Ačiū visiems „Spindulio“ bendruomenės nariams, prisijungusiems prie šios šventos akcijos! Pasidžiaukime Sausio 13-osios virtualiu namų langų švieselių koliažu, kurį iš jūsų atsiųstų nuotraukų sukūrė mūsų progimnazijos istorijos mokytojas Gytis Mockus.
Mokytojo prisiminimai apie Sausio 13 dienos įvykius…
        
    Sausio 7 d. aš, kartu su savo bendrakursiais, buvau universitete ir laukiau, kada dėstytojas į auditoriją pakvies laikyti egzaminą. Prie mūsų studentų grupės priėjo fizikos fakulteto dekanas docentas D. Grabauskas ir paprašė mūsų, kad visi eitume prie tuo metu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pastato, nes yra žinių, kad gali vykti Seimo puolimas. Ir tada visi studentai, dauguma buvo pasipuošę ir apsirengę šventiniais kostiumais, vieningai ir nusiteikę ginti nuėjome prie Seimo pastato. Lauke buvo šalta, prie Seimo rūmų daug žmonių, visas pastatas buvo apjuostas gyva žmonių „grandine“. Sargyboje išbuvome 5 valandas, po to sugrįžę į universitetą laikėme egzaminą. Puolimo tą dieną nebuvo, Seimo puolimas įvyko kitą dieną – sausio 8 d., kai nepatenkinta žmonių minia bandė šturmuoti Seimo pastatą. Po šios dienos įvykio iš visos Lietuvos žmonės rinkosi saugoti Seimą, Spaudos rūmus, televizijos bokštą, Lietuvos televizijos pastatą Konarskio gatvėje, minėtus pastatus ėjo saugoti ir studentai. Tai buvo tokia vienybė ir bendrystė, kai žmonės dalinosi arbata ir duona, kai skambėjo patriotinės dainos prie laužų. Tai buvo tokia būsena ir jausena, kuri yra nepamirštama visą gyvenimą…      
       Sausio 12 d. vakarą su keliais draugais studentais buvau prie Seimo, o kiti studentai prie televizijos bokšto. Sausio 13 d. apie 1 val. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas K. Motieka pro pastato langą per mikrofoną pranešė, kad yra puolamas televizijos bokštas ir galimai Sovietinė kariuomenė puls Seimą, todėl paprašė susirinkusias moteris ir vaikus eiti į namus, o pasilieka tik vyrai. Šį prašymą Seimo pirmininko pavaduotojas K. Motieka pakartojo kelis kartus. Bet niekas nesiskirstė, žmonės didelėmis grupėmis susikabino rankomis prie laužų ir laukė… Tada pasirodė pirmieji medicininės pagalbos automobiliai, kurie vežė sužeistuosius į Šv. Jokūbo ligoninę. Sovietinės kariuomenės kareiviai puolė Konarskio gatvėje esantį televizijos pastatą ir šaudė, mačiau  dangų, kurį skrodė kulkų ugnelės bei girdėjosi šūvių garsas, atrodė veiksmas kaip kare… Žmonės prie Seimo stovėjo kaip niekad vieningi, niekas nesiskirstė. Apie 3 valandą nakties sugrįžome į Studentų gatvėje esančius bendrabučius. Čia sutikau matematikos dalyko studentą Gintarą, kuris drebėjo ir buvo labai išsigandęs, jis ką tik grįžo nuo televizijos bokšto ir matė kaip tankas pervažiavo Loretą Asanavičiūtę… Visą naktį slaugiau Gintarą, kurio galvoje buvo daug stiklo šukių, nes kariai prie televizijos bokšto šaudė į pastatus ir stiklo šukės pabiro ant žmonių galvų…     
   Tuo metu, bestudentaudamas, dar dirbau Vilniaus pedagoginio universiteto fizikos fakulteto techninių mokymo priemonių laboratorijoje, buvau dėstytojų asistentas – laborantas. Laboratorija buvo gavusi iš Kanados valstybės dovaną – filmavimo JVS kamerą. Sausio 13 d. ankstyvą rytą susitikau su dėstytoju J. Daškevičiumi ir priėmėme bendrą sprendimą universiteto ketvirtame aukšte pro langą priešais Seimo pastatą pastatyti kamerą JVS ir budėti bei laukti, nes buvo didelė tikimybė dėl Seimo puolimo… Ir tris dienas bei naktis laboratorijoje aš ir dėstytojas Jevgenijus budėjome prie kameros. Sausio 14 d. mus, budėtojus, aplankė universiteto prorektorius docentas A. Kiveris, kuris pasiūlė paslapčia nueiti į universiteto slėptuvę, ten buvo radijo bangų siųstuvas. Prorektorius docentas A. Kiveris buvo fizikas – optikos dėstytojas. Tuo metu televizijos ir radijo transliacija iš Vilniaus buvo nutraukta, iš Kauno radijo signalas buvo silpnas. Reikėjo stiprinti radijo signalą Vilniuje. Sausio 14 d. vakare mūsų trijų žmonių komanda atliko paslaptingą veiksmą: aš su dėstytoju Jevgenijumi buvome sargyboje, atidarę slėptuvės duris visi patekome į patalpą, kurioje sumontuotas siųstuvas. Patalpoje vyko radijo signalo iš Kauno paieška ir jį pagavus sustiprintas signalas retransliuotas Vilniuje 20 km spinduliu. Tuomet sugrįžau į laboratoriją ir laidiniu telefonu paskambinau VPU fizikos fakulteto prodekanui docentui J. Tiškevičiui, kuris gyveno Žirmūnų rajone, paklausiau kaip girdisi radijo garsas, kuris retransliuotas iš Kauno. Prodekanas įsijungė radiją ir pasakė, kad garsas stipresnis. Ir toliau savo poste budėjau sausio 15 ir 16 dienomis ir naktimis… Po trijų parų budėjimo buvau labai pavargęs. O dėstytojas Jevgenijus dalyvavo Sausio 13 d. aukų laidotuvės ir su filmavimo kamera Katedros aikštėje filmavo laidotuvių procesiją… Po to šį įrašą rodė mums, studentams, stebėjome ir verkėme… Tai buvo didžiausios kada nors matytos laidotuvės…    
      Mes turime apie tai kalbėti savo mokiniams, kuriems reikia priminti tų dienų įvykius…      
     2021 m. sausio 13 d. Lietuva trisdešimtąjį kartą minės Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dieną. Ši diena yra labai svarbi visiems Lietuvos piliečiams, tos dienos žiaurūs įvykiai, žmonių didvyriškas pasiaukojimas dėl Lietuvos laisvės mums nuolat primena apie mūsų kelią už laisvę.  
   Ši diena labai palietė ir mane, technologijų mokytoją Rolandą Matulevičių.     
     Savo mokiniams dažnai atpasakoju tos baisios dienos įvykius, nes 1991 m. sausio mėnesį tiesiogiai buvau tų įvykių dalyvis ir liudininkas… Prieš trisdešimt metų buvau 20-metis Vilniaus pedagoginio universiteto fizikos fakulteto, darbų ir techninės kūrybos specialybės studentas. Įprastai gruodžio mėnesio pabaigoje ir visą sausio mėnesį universitete studentams vyksta egzaminų sesija, kai studentai daug mokosi ir laiko įvairių dalykų egzaminus. Universiteto pastatas yra Vilniaus centre prie Geležinio Vilko tilto, priešais Lietuvos Respublikos Seimo pastatus. Dauguma mūsų studentų aktyviai dalyvavo visuose mitinguose, susirinkimuose, pilietinėse akcijose prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Katedros aikštėje, Vingio parke ir kitur. Tai buvo tikras patriotinis auklėjimas ne iš vadovėlių, bet su tikroviška ir išgyventa patirtimi.