Skelbimai
2026 m. balandžio 13 d. / Jolita Andriškevičiūtė Raišienė
DĖK’ui kabyklos TAISYKLĖS:
1. Kabykloje laukiami tik švarūs, tvarkingi, kitiems iškart tinkami nešioti drabužiai.
2. Patiko – PRAŠOM, nori pasidalinti – DĖKUI!!! Galima pasiimti tiek, kiek su meile nešiosi.
3. Palikti drabužių galima tiek, kiek yra laisvų pakabų. Negalima palikti drabužių maišuose.
4. Kitais gerais, tik nebereikalingais daiktais kviečiame dalintis pagrindinėse DĖKUI stotelėse.
Tai paprastas, bet labai prasmingas būdas prisidėti prie tvarumo ir atsakingo vartojimo. Mažais veiksmais saugome Žemę ir kuriame geresnę ateitį visiems. Pradėkime nuo savęs.
Daugiau informacijos www.stoteledekui.lt
Ar žinojote, kad kasmet išmetame tiek tekstilės gaminių, kad
juos perdirbus būtų galima aprengti visus Lietuvos gyventojus ir
dar liktų?
Deja, didžioji dalis dar tinkamų drabužių atsiduria bendrųjų
atliekų konteineriuose – yra sudeginami arba patenka į
sąvartynus. Vien per 2024 metus Lietuvoje susidarė apie 50 tūkst.
tonų tekstilės atliekų, iš kurių net apie 40 tūkst. tonų pateko kartu
su mišriomis atliekomis, o didžioji dalis buvo sudeginta. Į bendrus
konteinerius patekę drabužiai dažnai užteršiami, todėl jų
nebeįmanoma nei pakartotinai dėvėti, nei perdirbti. Kiekvienas
dar tinkamas, bet netinkamai išmestas drabužis reiškia prarastus
išteklius ir didesnę žalą aplinkai. Tai – mūsų visų atsakomybė.
Džiaugiamės, kad mūsų mokykloje jau veikia „Dėkui“ kabykla –
vieta, kur galite palikti švarius, tvarkingus drabužius, rankines ar
aksesuarus, kurių patys nebenaudojate, bet kurie gali būti
naudingi kitiems. Kabyklą rasite mokyklos pirmame aukšte, šalia sveikatos kabineto.
Kviečiame visus mokinius, mokytojus ir darbuotojus aktyviai naudotis „Dėk’ui“ kabykla:
– atneškite tai, ko nebereikia jums (pvz., pasibaigus mokslo metams, jei jūsų vaiko uniforma jau
išaugta, ją galite palikti „Dėkui“ kabykloje);
– pasiimkite tai, kas gali praversti. Užtenka tik pasakyti „dėkui“ – net ir mintyse;
– prisidėkite prie mažesnio atliekų kiekio ir švaresnės aplinkos.
Skelbimai
2026 m. balandžio 13 d. / Ana Mockūnienė
Balandžio 14–15 dienomis Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje vyks pradinių klasių mokinių konferencija „Mano sėkmė 2026“.
Balandžio 14 d. pranešimus skaitys 1–2 klasių mokiniai.
Balandžio 15 d. pranešimus skaitys 3–4 klasių mokiniai.
Mokinių konferencija „Mano sėkmė“ vyks mokyklos aktų salėje. Konferencijoje dalyvaujančių mokinių pristatymų sąrašas pridedamas.
Kviečiame atvykti ir pranešimus pristatančių mokinių tėvus.
Visiems dalyviams linkime didžiausios sėkmės!
Organizatoriai:
A. Mockūnienė, E. Jančioraitė, V. Tuganauskienė
Nuotraukų galerija
Pagyrų alėja
2026 m. balandžio 12 d. / Dana Bruzgienė
Kovo mėn. pabaigoje progimnazijos mokiniai dalyvavo Vilniaus Radvilų gimnazijoje 7-12 klasių mokinių konferencijoje „Drąsa, tiesa ir laisvė: nuo Helsinkio iki Nepriklausomybės“, kurioje buvo prisiminta svarbi Lietuvos istorijos dalis, aptarti laisvės siekiai ir drąsūs žmonės, kurie kovojo už tiesą.
Konferencijos tikslas – gilinti mokinių žinias apie Lietuvos disidentinį judėjimą, žmogaus teisių gynimo istoriją, tikinčiųjų ir dvasininkijos indėlį į laisvės, orumo ir tiesos išsaugojimą, tikėjimo bei pilietinės drąsos reikšmę bei ugdant atsakingą, brandžią, pilietišką asmenybę, gebančią vertinti ir tęsti laisvės tradicijas.
Konferencijos metu mokiniai klausėsi pranešimų, gilino istorines žinias bei turėjo galimybę geriau suprasti laisvės vertę ir jos kainą. Dalyvavimas šiame renginyje paskatino jaunimą susimąstyti apie pilietiškumą, atsakomybę ir tikrąsias vertybes.
“Spindulio” progimnazijos 7a klasės mokinės Agnė ir Urtė skaitė pranešimą “Kunigas Juozas Zdebskis”, skirtą katalikų kunigui ir disidentui, kurio gyvenimas tapo drąsos, tikėjimo ir pasiaukojimo pavyzdžiu. Už aktyvų dalyvavimą konferencijoje mokiniams buvo įteikti padėkos raštai ir dovanos, kurie tapo gražiu įvertinimu ir paskatinimu toliau domėtis Lietuvos istorija bei puoselėti pilietiškumą.
Mokines ruošė tikybos vyr. mokytoja
Dana Bruzgienė
Kūryba
2026 m. balandžio 12 d. / Vilija Mozurienė
“Ko griebiamės, kai viskas pasidaro perrimta? Kaip atsipalaiduojame, kad vėl galėtume kurti?
Sistemą dažnai bandome sujudinti pokštu. Humoras dažnai tampa priemone laužyti taisykles, padrąsina mesti iššūkį autoritetams, lengva forma kalbėti apie sudėtingus dalykus. Taigi, pokštas gali būti pasirenkamas kaip strategija”.
7-ų klasių mokiniai kūrybiškai pažvelgė į kasdienius daiktus.
Dailės mokytoja metodininkė
Rima Vaitkevičiūtė
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2026 m. balandžio 11 d. / Dana Bruzgienė
Atėjus pavasariui, mokyklos erdvės prisipildė gyvybės, spalvų
ir prasmingų veiklų. 1–7 klasių mokiniai aktyviai įsitraukė į
kūrybinius bei pažintinius užsiėmimus, kurių metu ne tik
puoselėjo lietuvių liaudies tradicijas, bet ir gilino supratimą
apie svarbiausias krikščioniškas šventes.
Vienas gražiausių ir labiausiai mokinius įtraukusių užsiėmimų
buvo verbų rišimas. Vaikai kruopščiai pasirinko džiovintas gėles,
įvairias žoleles, spalvotus augalus ir iš jų kūrė savitas,
įvairiaspalves verbas.
Kiekvienas darbas buvo unikalus – vieni rinkosi ryškias spalvas,
kiti derino švelnesnius atspalvius, dar kiti išsiskyrė ypatingu
kruopštumu ir detalių gausa. Šis kūrybinis procesas ne tik
lavino mokinių meninius gebėjimus, bet ir skatino kantrybę,
atidumą bei estetinį suvokimą.
Pagamintas verbas mokiniai pristatė parodoje, kur visi galėjo pasidžiaugti jų kūryba. Tai buvo puiki
proga pasidžiaugti vieni kitų darbais, pasidalinti idėjomis ir pajusti bendruomeniškumo dvasią.
Vėliau vaikai verbas parsinešė namo, o per šventes jas nusinešė į bažnyčią pašventinti. Sugrįžę į
mokyklą mokiniai noriai dalijosi savo patirtimis – pasakojo apie dalyvavimą pamaldose, šventinimo
tradicijas ir šeimos papročius.
Kitoje pamokoje mokiniai gilinosi į Kristaus prisikėlimo šventės – Velykų – prasmę. Diskusijų metu
buvo aptarta, kodėl ši šventė yra viena svarbiausių krikščionių pasaulyje, kokią vilties ir
atsinaujinimo žinią ji neša. Mokiniai kalbėjosi apie simbolius – kiaušinį, kaip gyvybės pradžios
ženklą, bei pavasarį, kaip gamtos atgimimo laikotarpį. Tai padėjo jiems geriau suprasti ne tik
šventės tradicijas, bet ir jos gilesnę dvasinę reikšmę.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Atvelykiui, dar vadinamam
Vaikų Velykėlėmis. Jie sužinojo, kad Atvelykis švenčiamas
sekmadienį po Velykų ir yra skirtas būtent vaikams. Buvo kalbama
apie senąsias lietuvių tradicijas – margučių ridenimą, jų
dovanojimą, žaidimus ir linksmus susibūrimus. Pamokos metu
mokiniai ne tik klausėsi, bet ir patys aktyviai dalyvavo – rideno
gražiai numargintus margučius, stebėjo, kieno margutis nuriedės
toliausiai ar bus stipriausias. Ši veikla sukėlė daug džiaugsmo. Šios
pamokos ir veiklos tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir gyva patirtimi,
leidusia mokiniams pajusti švenčių dvasią.
Per kūrybą, bendravimą ir tradicijų pažinimą vaikai stiprino ryšį su
savo kultūra, mokėsi vertinti papročius bei dalintis džiaugsmu su
kitais. Pavasaris mokykloje tapo ne tik gamtos atgimimo, bet ir
gražių vertybių puoselėjimo laiku.
Tikybos mokytoja Dana Bruzgienė
Nuotraukų galerija
Elgesio taisyklės
2026 m. balandžio 8 d. / Lina Povilionienė
Labai džiaugiamės
mokinių pasiekimais, aktyviu įsitraukimu į projektines veiklas ir renginius.
Tačiau taip pat susiduriame su įvairiais iššūkiais, žengdami mokslo
labirintais.
Kultūringas elgesys apima ne tik pagarbų bendravimą su mokytojais ir
bendraamžiais, bet ir bendrų mokyklos taisyklių laikymąsi. Tvarkinga išvaizda,
pagarba aplinkai ir atsakomybė už savo veiksmus yra svarbios vertybės, kurias
siekiame stiprinti kiekvieną dieną.
Ypatingą dėmesį skiriame mokyklinės uniformos dėvėjimui.
Uniforma yra svarbi mokyklos dalis – ji padeda kurti bendrumo
jausmą, mažina socialinius skirtumus ir skatina mokinius jaustis bendruomenės
dalimi.
Artėjant šiltajam metų sezonui, primename, kad mokiniai privalo ir
toliau tvarkingai dėvėti mokyklinę uniformą. Šiuo laikotarpiu leidžiama rinktis
lengvesnę uniformos dalį – mėlynus arba geltonus polo marškinėlius.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Progimnazijos tarybos sprendimą ir Mokinio elgesio
taisyklių 23 punktą kiekvienas mokinys privalo dėvėti mokyklinę uniformą
kiekvieną dieną. Taip pat tai aktualu ir vykdant pažangiausios klasės projektą „Visi už vieną, vienas už visus“.
Šios taisyklės laikymasis yra svarbi mokinio atsakomybės ir
pagarbos išraiška.
Tikime, kad bendromis pastangomis galime kurti saugią, draugišką ir pagarba
grįstą mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaučiasi gerai ir gali
sėkmingai augti bei tobulėti.
Pastaba. Paskutinę balandžio mėn. savaitę bus galimybė mokykloje apžiūrėti atnaujintą mokyklinės uniformos asortimentą. Informacija apie uniformų užsakymus bus pateikta vėliau el. dienyne.
Klasių veikla
2026 m. balandžio 7 d. / Daiva Petraitienė
Žaislai jau seniai yra neatsiejama vaikystės dalis, padedanti ugdyti kūrybiškumą ir socialinius
įgūdžius. Nors šiandien žaislų pasaulis atrodo begalinis, turintis daugybę elektroninių ir interaktyvių
galimybių, jų istorija siekia senus laikus, kai paprasti daiktai buvo naudojami pramogai ir mokymuisi.
Seniausi žaislai yra pagaminti net prieš tūkstantmečius. Radiniai iš Egipto rodo, kad lėlės buvo
gaminamos jau apie 2000 m. pr. Kr. Jos dažniausiai būdavo pagamintos iš medžio arba keramikos, o
dėl rankų darbo buvo unikalios. Senovės Graikijoje ir Romoje vaikai žaidė su žaislinėmis gyvūnų
figūrėlėmis, pagamintomis iš molio ar dramblio kaulo. Taip pat buvo populiarūs nedideli vežimėliai
ir kamuoliai. Viduramžiais vaikams buvo gaminamos medinės ar metalinės figūrėlės – žaisliniai
kariai ir spurgai, kurie imituodavo riterių kovas. Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, mediniai žaislai
ilgai buvo populiarūs. Jie dažnai buvo rankų darbo, puošti paprastais ornamentais. Tokie žaislai,
kaip malūnėliai ar medinės mašinėlės, buvo ne tik pramoga, bet ir mokymosi priemonės.
Žaislų muziejus, kurį aplankė 1b ir 1c klasių mokiniai, yra puiki vieta susipažinti su žaislų istorija. Šis
muziejus ne tik saugo praeities žaislus, bet ir padeda vaikams suprasti, kaip skirtingos kartos žaidė
ir iš ko mokėsi. Mokiniai turėjo galimybę patys tyrinėti senovinius žaislus, žaisti žaidimus. Tai ugdo
kultūrinį sąmoningumą ir leidžia jauniesiems lankytojams pamatyti, kaip mažieji daiktai gali turėti
didelę istorinę vertę.
Nuotraukų galerija
Prevencinė veikla
2026 m. kovo 31 d. / Lina Povilionienė
2026 m. kovo 18 d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 7B klasės mokinių komanda dalyvavo interaktyvioje virtualioje viktorinoje „Praleidžiu progą pasityčioti 2026!“. Renginį organizavo Kauno ,,Vyturio” gimnazija, kuris subūrė 5–8 klasių mokinių komandas iš įvairių mokyklų.
Šios viktorinos tikslas – skatinti mokinių sąmoningumą, ugdyti pagarbų bendravimą bei atkreipti dėmesį į patyčių problemą. Dalyviai turėjo galimybę pasitikrinti savo žinias, atsakyti į įvairius klausimus ir diskutuoti svarbiomis socialinėmis temomis.
Progimnazijos komanda aktyviai įsitraukė į užduotis, demonstravo puikų komandinį darbą, greitą mąstymą ir kūrybiškumą. Dalyvavimas viktorinoje ne tik suteikė naujų žinių, bet ir paskatino dar labiau susimąstyti apie draugiškos bei saugios aplinkos kūrimą mokykloje.
Džiaugiamės mokinių iniciatyvumu ir dėkojame organizatoriams už prasmingą bei įdomų renginį!
Šiandien, kovo 25 d., pirmą kartą progimnazijoje
svečiavosi Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Mokytojai, mokyklos vadovai turėjo galimybę artimiau
pabendrauti su vicemeru, padėkoti už realius pokyčius,
palaikymą ne tik mūsų progimnazijai, bet ir visam
Vilniaus švietimui. Proveržiai matomi visur, galėtume tai
palyginti su Islandijos geizeriais :).
Žinoma, kalbėjomės ir džiaugėmės savivaldybės
palaikymu tarptautinei Kembridžo programai. Šios
programos naudingumu, patrauklumu vicemeras galėjo
įsitikinti vaikščiodamas po mokyklą, užsukdamas į pamokas ir su vaikai mielai pabendravęs anglų
kalba. Į klausimus – ar patinka mokytis, ar patinka mokytojai – visur išgirsdavo vieningą yes.
Taip pat vicemerui išsakėme savo lūkesčius, pasidalinome viltimis bei artimiausiais darbais.
Kovo 15-ąją Lietuvoje buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų – pasaulio Teisuolių diena. Tai diena, kai prisimenami ir pagerbiami žmones, kurie tamsiausiu mūsų istorijos laikotarpiu pasirinko žmogiškumą ir drąsą. Rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis jie II-ojo pasaulinio karo metu gelbėjo pasmerktuosius, slėpė, dalijosi paskutiniu duonos kąsniu ir išsaugojo gyvybes.
Vilniaus choralinėje sinagogoje kovo 13 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pagerbė žydus gelbėjusių lietuvių atminimą. Renginyje dalyvavo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermann, LR Vyriausybės atstovė, patarėja Diana Varnaitė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įvairių Vilniaus mokyklų mokiniai.
Savo šeimos istorija apie žydų gelbėtojus dalinosi ir “Spindulio” progimnazijos direktorė, istorijos mokytoja Vilija Mozurienė, kuri papasakojo kaip rizikuodami visos šeimos gyvybe jos seneliai, tėtis gelbėjo žydų šeimą Antrojo pasaulinio karo metais ir ką turėjo išgyventi gelbėjami žmonės.
Pasaulio tautų Teisuolis – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas per II pasaulinį karą. Pasaulio tautų Teisuolio vardus suteikia, apdovanoja medaliu ir jų garbei Izraelyje, Jeruzalėje esančioje Teisuolių alėjoje (nuo 1962 metų) pasodina medį. Taip pat suteikiama privilegija ant Teisingumo sienos „Yad Vašemo“ sode Jeruzalėje iškalti savo vardą. Visame pasaulyje iki 1999 m. Teisuolio vardai buvo suteikti 16 540 žmonėms.
2019 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis Teisuolių sąraše yra 915 Lietuvos piliečių. Pagal šalies gyventojų skaičių tai – antra didžiausia žydų gelbėtojų šalis pasaulyje. Pirmoji šiuo vardu apdovanota lietuvė VU bibliotekininkė Ona Šimaitė.
Nuotraukų galerija
