ŠMSM ministrės vizitas progimnazijoje
  Spalio 21 d. “Spindulio” progimnazijoje lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Vaitiekūnas. 
Susitikimą linksmai pradėjo mokyklos antrokai, besimokantys muzikos pagal Kembridžo programą. Vėliau su mokyklos vadovais, mokytojais buvo aptarti pirmieji žingsniai įgyvendinant tarptautinę Kembridžo programą. Direktorė 
Vilija Mozurienė pristatė šios programos sėkmes ir iššūkius, pasidalino įžvalgomis bei perspektyvomis. Svečiai lankėsi naujai įrengtoje gamtos mokslų laboratorijoje, bibliotekoje, klasėse.
EBRU menas
Ebru menas – tai mažytis stebuklas, kai piešinys kuriamas ant
vandens. Ši technika leidžia kurti unikalius ir nuostabius raštus
vandens paviršiuje, kurie vėliau perkeliami ant popieriaus lapo.
Manoma, jog ebru yra gana senas menas, turintis senas
tradicijas ir yra kilęs iš Turkijos.
Ebru technikoje naudojami specialūs dažai, kurie plūduriuoja ant
vandens, ir šiuo būdu sukuriamos unikalios, dažnai abstrakčios
formos ir raštai. Menininkai gali naudoti įvairias priemones,
tokias kaip šepetėliai, adatos ar net šakelės, kad sukurtų įdomias
struktūras ir tekstūras. Kai manipuliuojant dažais sukuriamas
norimas piešinys, popieriaus lapas atsargiai padedamas ant
vandens ir sukurti raštai sugula popieriuje.
Ebru tapyba dažnai naudojama ne tik kaip meninė forma, bet ir
kaip dekoratyvinis elementas knygų apipavidalinimui ar įvairiems
daiktams puošti.
Spalio 16 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Medynėlis“ mokytoja
Jelena svečiavosi PM1 „Spinduliukų“ grupėje ir vaikus
supažindino su šiuo nekasdieniu menu. Sunku perteikti vaikų reakcijas ir patirtas emocijas, išvydus
jų sukurtą piešinį ant vandens popieriaus lape.
Ebru menas – tai įspūdingas menas, reikalaujantis ne tik techninių įgūdžių, bet ir kūrybiškumo bei
kantrybės. Šiai terapinei veiklai amžius nesvarbus. Tad kviečiame kiekvieną patirti Ebru meno
magiją.
Mokymosi nuotykiai: kaip patirtinis ugdymas formuoja vaiką
Patirtinis mokymas – tai tokia
ugdymo strategija, kai
mokomasi iš patirties.
Galimybė pačiam patirti
įvairius procesus praplečia
mokymosi lauką, įtvirtina
gaunamas žinias, padeda
įsiminti naujus dalykus.
Mokomasi tiek iš savo, tiek iš
kito žmogaus patirties.
Patirtinio ugdymo pagrindinis
siekis – aktyvi, savarankiška,
žingeidi, iniciatyvi asmenybė.
Patirtis savaime nebūtinai
taps mokymosi šaltiniu, todėl vaikai nuo 4 metų mokosi reflektuoti tai, ką patiria. Nuo 6 metų
vaikas jau gali daryti išvadas, ką šis naujas patyrimas reiškia ir kam jis bus naudingas. Žinodami tai į
mūsų priešmokyklinukų kasdieninę planuotą veiklą stengiamės įtraukti kuo daugiau patirtinių
veiklų. Gilindamiesi į savaitės temą „saugus namuose“ daug kalbėjome apie saugumą, apie tai kas
gali padėti iškilus pavojui, kas yra pirmoji pagalba ir pan. Taip pat kėlėme klausimą, kas yra „saugus
internetas“ (vaizduojamas „mėlynojo meškiuko“ ženklu) ? Įsiminėme raidžių P-P-P reikšmę (
Patikrink, Paskambink, Padėk ). Įdomiausia patirtimi vaikams buvo pirmosios pagalbos suteikimas
„draugui susižeidus“. Vėliau po šių veiklų vaikai reflektavo, kokį darbą norėtų dirbti: gelbėti žmonių
gyvybes ir rinktis gydytojo profesiją. Gera galvoti, kad mūsų kasdieninės patirtinės veiklos gali
inicijuoti gydytojų skaičiaus augimą Lietuvoje.
Vilniaus mokyklų, įgyvendinančių Kembridžo programą, forumas
       2024 m. spalio 16 d. Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje į forumą “Tarptautinės Kembridžo programos Vilniaus mokyklose įgyvendinimas: pirmieji žingsniai ir patirtys” susirinko 5 mokyklų vadovai, Kembridžo programų koordinatoriai bei įvairių dalykų mokytojai.  Forume dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai: vicemerė Donalda Meiželytė, Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė, Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Zaveckienė, Edu Vilnius projektų vadovė Andra Litvinaitė.
Forumo dalyviai pasidžiaugė pirmaisiais žingsniais, įgyvendinant Kembridžo programą, pristatė mokyklų veiklas, pasidalino iššūkiais, ateities įžvalgomis.
Vaikų linijos mokymai mokytojams
Š.m. spalio 8 d.  Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje vyko Vaikų linijos organizuojami mokymai pedagogams apie reagavimo į patyčias. Juos vedė Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė. Psichologė aptarė su mokyklos pedagogais reagavimo į patyčias algoritmą, diskutavo patyčių sprendimo klausimais. Patyčių sprendimas ugdymo įstaigose turi būti nuolatinis, ilgalaikis darbas. Jei vaikais mokykloje jaučiasi gerai, tai mokymosi rezultatai būna geresni. Mokyklos bendruomenei labai svarbu patyčių stabdymas, sureagavimas ,,čia ir dabar”. Svarbiausia nuolatinis bendradarbiavimas su kolegomis sprendžiant patyčių situacijas. 
6a klasė Energetikos ir technikos muziejuje
Savo gimtąjį miestą pažįstame puikiai ir, atrodo, esame apsilankę beveik
visuose muziejuose. Visgi kai kada apsilankę dar kartą, prisimename
pateikiamą informaciją arba atrandame ką nors netikėto, naujo. Tokia
prasminga diena 6a klasei buvo spalio devintoji, kai mokiniai, lydimi
mokytojų Gretos Gedminaitės ir Neringos Kaselytės, apsilankė Energetikos ir
technikos muziejuje. Pirmiausia visi nuskubėjo į Virsmo salę, kurioje stebėjo
puikų, didelio susidomėjimo sulaukusį pristatymą apie žmogaus santykį su
energija. Šeštokai išgirdo daug įdomių dalykų apie mokslininką Nikolą Teslą:
jo pasišventimą mokslui, stalčiuje paslėptus patentus, lydėjusią sunkumus,
sėkmę ir, deja, liūdną gyvenimo pabaigą. Patys dalyvaudami bandymuose,
klausydamiesi kiek neįprastos ausiai muzikos, mokiniais aiškinosi Faradėjaus
narvo veikimo principą. Po to vykusios ekskursijos metu klausėsi apie R. J.
Van de Graaffo sukurtą elektrostatinį generatorių, atsinaujinančių
energetikos išteklių panaudojimą kasdieniame gyvenime, dirbtinio intelekto
galimybes ir trūkumus. Antrajame aukšte mokiniai klausėsi mokytojos
Neringos Kaselytės vedamos ekskursijos apie Vilniaus pramonę, P. Vileišio
indėlį ją vystant, apžiūrėjo praėjusio amžiaus septintajam dešimtmečiui
būdingą lietuvių butą.
Apibendrinant norisi pasidžiaugti, kad Energetikos ir technikos muziejuje 6a
klasė lankėsi ne šiaip sau. Balandžio pabaigoje tada dar penktokai dalyvavo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos globojamame “Atliekų kultūros”
egzamine, buvo paskelbti aktyviausia klase ir gavo specialųjį prizą –
apsilankymą aprašytame muziejuje. Smagu buvo dalyvauti ir smagu buvo
prizą atsiimti.
Aviečių sodinimo akcija
Spalio mėnuo – pats laikas sodinti vaismedžius ir
vaiskrūmius. Progimnazijos direktorė V.
Mozurienė mokyklai padovanojo kelis šimtus
rudeninių aviečių krūmų ir paskelbė akciją
“Apsodinkime mokyklą avietėmis”. Sodinti
aviečių suskubo 5b klasės mokiniai su gamtos
mokytoju V. Pavlovu bei 2a ir 2b klasių mokiniai
su mokytojomis V. Tuganauskiene ir E. Pacevič.
Tai buvo praktinė gamtos pažinimo (anglų kalba)
pamokos dalis. Mokiniai sodino avietes, nešiojo vandenį ir jas gausiai laistė. Tikimės, kad kitą
rudenį visi galėsime skanauti saldžių aviečių mokyklos avietyne.
Tarptautinė stažuotė KLAX ugdymo įstaigų tinkle Berlyne
  Rugsėjo 25-28 d.d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos soc.pedagogė Lina Povilionienė lankėsi KLAX ugdymo įstaigų tinkle Vokietijoje (Berlyne). Šio tinklų ugdymo įstaigų Vokietijoje yra net 30. KLAX tinklą sudaro ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio  ir pedagogų profesinio rengimo centrai. Vaiko gebėjimai, jų pokytis nuolatos stebimi ir fiksuojami specialiuose aplankuose (portfolio), kurie keliauja kartu vaiku visais ugdymo etapais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų emociniam ugdymui, kūrybiškumui. STEAM ir meninės veiklos-mokymosi proceso pagrindas. Mokiniai turi visas galimybes teorines žinias pritaikyti praktiškai. Vyresnių klasių mokiniai turi galimybę iš antrinių žaliavų kurti įvairius produktus, kuriuos parduoda internetinėje platformoje. 
Visose įstaigose jaučiasi labai šilta mokytojų mokinių santykiai. Kiekvienas rytas prasideda nuo bendro klasės vadovų susitikimo su auklėtiniais, aptariami dienos planai, o pamokų pabaigoje vyksta refleksija.
Švietimo pagalbos mokiniui algoritmas
  Mokymosi sunkumų mokiniui gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pagalbą mokiniui pirmiausia teikia mokytojas, remdamasis mokykloje susitarta tvarka. Kai mokytojo pagalbos nepakanka, mokinio mokymosi pasiekimai žemesni nei bendraamžių, mokytojas kreipiasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kad būtų nustatyta mokymosi sunkumų priežastis. Mokyklos vaiko gerovės komisija, siekdama išsamesnio mokinio ugdymosi poreikių įvertinimo, gali paprašyti tėvų (globėjų) pateikti papildomus dokumentus ir duoti pritarimą pagalbai teikti. Švietimo pagalbos poreikį nustato vaiko gerovės komisija, savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.
2024 m. veiklų planas spalio mėn.