Įėjimas į šį muziejų – priešais Krašto apsaugos ministeriją. Viduje patikrino du rimti apsaugos vyrai: pateikėme asmens dokumentus, nuskenavo mūsų kuprines ir krepšelius.

   Toliau kiekvienas į rankas gavome planšetę, kurios pagalba galėjome išsamiai ir interaktyviai susipažinti su ekspozicijomis. Tereikėjo planšetės kamerą nukreipti į šalia eksponatų esantį ženkliuką ir ekrane atsirasdavo informacija apie objektą. Šią informaciją buvo galima skaityti arba klausyti. Kai kur pasirodydavo 3D modeliai – žmonės ar kiti daiktai.

    Po muziejaus sales mus vedžiojo gidė Kristina. Ji mums papasakojo, kad ekspozicijos suskirstytos temomis „Laisvė pažinti“, „Laisvė dalyvauti“, „Laisvė susitarti“, „Laisvė spręsti ir veikti“, „Laisvė bendradarbiauti“ ir kt.  Kai paklausėme, nuo ko pradėti apžiūrą, gidė paaiškino, kad galime tai daryti, kaip norime. Ekspozicijos tarpusavyje susijusios tiek, kad viskas apie Lietuvą, valstybę, pilietiškumą, politinę istoriją.

    Muziejuje mokiniai galėjo ne tik susipažinti su pateikiama informacija, bet ir patys palikti savo įrašus ar komentarus. Naudodamiesi šiuolaikinių technologijų pagalba, mokiniai galėjo sudėlioti savo šeimos ar klasės herbą, susipažinti su galima prezidento diena ar atrasti Prezidento rūmų istoriją, o mokytojos mėgino subalansuoti valstybės biudžetą.

    Vienos valandos mums neužteko su viskuo susipažinti. Išėjome pakylėti ir įkvėpti. Nusprendėme, kad į šį Valstybės pažinimo centrą ateisime dar ne vieną kartą!

      Šiltą ir saulėtą balandžio 10 dieną po rytinės ekskursijos po Vilniaus bažnyčias, truputį pailsėję Bernardinų sodo žaidimų aikštelėje, 5b klasės mokiniai, kartu su istorijos mokytoja Neringa Vaitiekūniene ir dailės mokytoja Irma Vaitkuviene atskubėjo prie Lietuvos Respublikos Prazidentūros. Čia jau laukė mūsų mokyklos direktorė Vilija Mozurienė. Visi nekantravome, nes labai jau norėjosi sužinoti, ką mes pamatysime moderniausiame Lietuvos muziejuje – Valstybės pažinimo centre.

• Praktiškai susipažinti su architektūros stilių įvairove pastatų puošyboje (baroko, klasicizmo pastatai).
  
• Dalyvauti universiteto bibliotekų salių ekspozicijų parodose ( Pranciškaus Smuglevičiaus salė, Baltoji salė).
  
• Pasivaikščioti pagrindiniais universiteto kiemais ( Didysis, Observatorijos,M. K. Sarbievijaus).
  
• Aplankyti Šv. Jonų bažnyčią ir Filologijos fakultetą.
  
• Ugdyti bendradarbiavimo ir bendravimo kompetencijas.
  
•  Prasmingai ir nekasdieniškai dalyvauti edukacinėje pamokoje kitose erdvėse.         

Ekskursijos įvadas nuo 8 val. vyko 213 kabinete. Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pateikė informaciją apie Vilniaus universiteto svarbiausius istorijos įvykius, papasakojo apie universiteto kiemų išsidėstymą ir pastatų architektūrą. Išvykoje mokinius lydėjo 8A klasės auklėtoja Dana Bruzgienė ir mokytojas Rolandas Matulevičius. Pirmasis pastatas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, po to nuėjome į bibliotekos kiemą. Čia mokiniai pasigrožėjo ketvirtojo aukšto langų sienoje pavaizduotais matematiniais ir astronominiais prietaisais bei septynių didžiausių planetų atvaizdais. Sustojome apžiūrėti bronzines bibliotekos duris, kurios buvo sukurtos ir pastatytos 1996 metais pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai paminėti. Jose vaizduojami svarbiausi lietuvių raštijos istorijos įvykiai ir veikėjai.  10 val. prie pagrindinių Pranciškaus Smuglevičiaus bibliotekos salės durų mus pasitiko Vilniaus universiteto muziejaus ekskursijų vadovė – gidė, kuri mus pakvietė į vieną iš seniausių universitetų Europoje biblioteką. Šiuo metu bibliotekoje eksponuojamos knygos, dokumentai ir autentiškos nuotraukos minint Lietuvos valstybės šimtmetį.  Mokiniai turėjo unikalią galimybę pamatyti 400, 300, 200, 100 metų senumo knygas ir įvairius Lietuvos bei Vilniaus miesto teritorijų žemėlapius. Visus mus nustebino mokinės Auksės Petkevičiūtės žinios apie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dovanotas knygas Vilniaus universitetui. Ekskursijos vadovė pateikė daug informacijos iš Vilniaus universiteto susikūrimo ir kitų istorinių laikotarpių faktų. Mokiniai atidžiai apžiūrėjo autentiškas Lietuvos istorinių įvykių nuotraukas. Po to lipome į ketvirtąjį aukštą ir patekome į observatorijos Baltąją salę, kurioje mokiniai atidžiai apžiūrėjo senuosius astronominius prietaisus. Nuėję į Observatorijos kiemą mokiniai pamatė žemutinių aukštų mūrus, kurie statyti XV a. Šis kiemas susiformavo XVI a. pabaigoje, kai buvo statomos patalpos Jėzuitų kolegijai. Nuo čia prasidėjo viso pastatų ansamblio formavimas. Dominuojantis pastatas – buvusi astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu. Visus sužavėjo Didysis kiemas. Tai skirtingų laikotarpių ir stilių – renesanso, baroko, klasicizmo pastatų kompleksas, suvienytas į darnią erdvę. Iš Didžiojo kiemo patekome į Šv. Jonų bažnyčią, kuri Vilniaus mieste kaip parapijinė bažnyčia įsteigta 1386 m. Pirmoji bažnyčia buvo gotikinė, o po didžiųjų 1737 ir 1749 metų gaisrų rekonstruota vėlyvojo baroko stiliumi pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą. Šalia bažnyčios stovi 68 metrų aukščio kvadratinio plano varpinė, kurią mokiniai apžiūrėjo iš kelių pusių. Paskutinė edukacinė veikla vyko Filologijos fakultete. Čia visus nustebino vestibiulio freskos, kurios yra 1976 – 1985 metais dailininko Petro Repšio sukurtas ciklas Metų laikai. Jame vaizduojami baltų mitologijos siužetai ir simboliai, atskleidžiantys archajinę pasaulio sampratą. Padėkoję už puikų pasakojimą, vadovavimą edukacinei veiklai ekskursijų vadovei – gidei, puikiai nusiteikę mokiniai sugrįžo į mokyklą. Edukacinė veikla „Vilniaus diena“ mokiniams suteikė daug žinių, teigiamų emocijų ir įspūdžių vykdant mokomąją – pažintinę veiklą netradicinėse erdvėse. Ši išvyka kitoje edukacinėje aplinkoje mokiniams suteikė ir naudingų praktiškų patirčių.

   Atšilo oras ir  visi ,,Spindulio” progimnazijos mokinukai ir vėl “pabirs” Vilniaus senamiesčio gatvelėse, ieškodami istorijos, meno, kultūros…

Žemiau pateikiama edukacinių veiklų programa.

    Spalio 25 d. mokykloje vykusios edukacinės Vilniaus pažinimo dienos 3 c klasės mokiniai ir mokytojos laukė su nekantrumu, nes žinojome, kad mūsų laukia neįprastos pamokos, pamokos muziejuje ir miesto centre.

      Prasidėjus dienai mokiniai prisiminė Vilniaus atsiradimo legendą, kuri pasakoja apie kunigaikščio Gedimino sapną, taip pat nagrinėjo istorinius šaltinius, kuriuose rašoma, kad 1323 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose paminėtas Vilniaus vardas ir miestui suteikta miesto savivalda, Magdeburgo teisė.

     Išvykus į miesto centrą visa klasė lankėsi muziejuje „Telia Nemuziejus“, kuriame susipažino su Vilniaus istorija virtualiai nuo miesto atsiradimo iki šių laikų. Didžiulį efektą paliko ne tik istoriniai faktai, bet ir garsai, vaizdai bei galimybė pasiklausyti įgarsintos istorijos dainininko M. Mikutavičiaus balsu. Taip pat muziejuje su mokiniais leidomės į kelionę po visą Lietuvą užsidėję virtualios realybės akinius. Pabuvojome senajame Vilniaus mieste, Vilniaus sinagogoje, grožėjomės kvapą gniaužiančia Lietuvos gamta ir gyvūnija.       

        Po virtualių kelionių leidomės į tikrąją kelionę ir lankėme tris žymius Vilniaus kultūrinius objektus. Pirmiausia ėjome prie Šv. Kotrynos bažnyčios, mokiniai atliko įvairias užduotis, netgi bandė išmatuoti bažnyčios aukštį. Po to keliavome prie Vilniaus miesto Rotušės. Mokiniai atlikdami užduotis sužinojo, kokias funkcijas senais laikais  atliko šis pastatas. Paskutinis aplankytas objektas – Aušros vartai.       

       Edukacinės kelionės tikslai išpildyti su kaupu. Pamatyta ir išgirsta naujų dalykų, mokinių smalsumo kupinos akys mokytojai didžiausia dovana. Padėkoję vieni kitiems už kelionę, pasidalinę įspūdžiais išsiskirstėme į namus.

  Šios edukacinės veiklos tikslai yra:

        Ekskursijos įvadas nuo 8 val. vyko 213 kabinete. Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pateikė informaciją apie Vilniaus miesto architektūros stilius ir pastatų trumpas istorijas (IKT).  Mokytojas pacitavo rašytojo, Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos mintis apie Vilnių „Su Lietuvos sostine galima paviršutiniškai susipažinti per dvi tris dienas, bet rimtoms jos istorinio bei literatūros paveldo studijoms turbūt nepakaktų dvidešimties trisdešimties metų, gal ir viso gyvenimo. Geethe yra sugretinęs: juo toliau plauki į jūrą, juo ji gilesnė – tą patį dera pasakyti apie Romą. Šie žodžiai tinka ir Vilniui, kurį keliautojai vadina „mažąją Roma“ ir panašiais garbingais vardais.(knyga „Vilnius“, 2001 m. 73 puslapis).    

    Išvykoje mokinius lydėjo 8A klasės auklėtoja Dana Bruzgienė ir mokytojas Rolandas Matulevičius. Pirmasis pastatas – Vilniaus arkikatedra bazilika. Mokiniai atidžiai apžiūrėjo klasicizmo kolonas ir priekinę arkikatedros bazilikos pusę, viduje grožėjosi baroko stiliaus lipdiniais iš stiuko. Mokinius sužavėjo Šv. Kazimiero koplyčia. Po to ėjome Pilies gatve. Sustojome prie namo Nr.12 ir Signatarų namų. Nuėjome iki Vilniaus rotušės, o iš rotušės  ėjome į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą.    

    Mus pasitiko atsakinga ir reikli apsauga: metalo detektoriais buvo patikrinti visi ekskursijos dalyviai. Valstybės pažinimo centre mus pasitiko edukacinės pamokos „Ką gali pilietis?“ vadovė – moderatorė Nideta Jarockienė. Mokiniai buvo paskirstyti į tris darbo grupes, pateiktos užduotys: 1 grupei užduotis - „Kokias pilietiško asmens savybes (vertybes) nurodo muziejaus lankytojai? Apklauskite ne mažiau kaip 5 muziejaus lankytojus ir užfiksuokite jų komentarus. 2 grupei – „Naudodamiesi ekspozicijos „Laisvė dalyvauti“ stendo „Tapti piliečiu“ medžiaga, įvardykite ir apibūdinkite pagrindinius pilietybės įgijimo būdus ir principus Lietuvoje“. 3 grupei – „Naudodamiesi ekspozicijos „Laisvė dalyvauti“ ir stendo „Dalyvauti politiniame gyvenime“ ekspozicija ir parodų salėje ar kitose erdvėse teikiama informacija nurodykite 4 – 6 pilietinio dalyvavimo valstybės gyvenimo būdus, apibūdinkite jų esmę, raskite tokios veiklos pavyzdžių istorijas, asmenų patirtyje“. Kiekvienoje grupėje buvo lyderiai: 1 – Gabija Poškaitė, 2 – Laimis Pateckis, 3 – Danielius Matulevičius, kurie puikiai vadovavo grupių darbui ir po 25 minučių intensyvių studijų išsamiai bei kvalifikuotai pristatė veiklas, atsakė į pateiktus klausimus. Ypač visus sužavėjo Manto Savicko pasakyti teiginiai „pilietiško asmens savybės yra atsakingumas, meilė savo šaliai (jos istorijai, kultūrai, kalbai). Labai gražiai savo grupės veiklą apibendrino ir puikias refleksijas pateikė Laimis Pateckis. Vienintelis tą dieną iš visų apsilankiusių mokinių Danielius Matulevičius puikiai ir išsamiai atsakė į klausimą „Kas yra politinis menas?“.    Ši išvyka kitoje edukacinėje aplinkoje mokiniams suteikė daug žinių ir praktiškų patirčių.