Mieloji mokykla,
štai ir pralėkė šie nuostabūs ketveri metai čia, antraisiais namais
tapusioje vietoje. Laikas „Spindulio” progimnazijoje buvo išties
neįkainojamas: linksmas ir kupinas iššūkių, kupinas emocijų –
teigiamų ir neigiamų – ir dar daug įvairių potyrių, kurių tiesiog
nesurašysi į vieną laišką. Gaila palikti šią mokyklą… Buvau labai prie
jos pripratęs, su malonumu kasdien eidavau į mokyklą, kad
pasimatyčiau su savo bendraklasiais, padėčiau mokyklos
bendruomenei ir išmokčiau ko nors naujo iš puikių mokytojų.
Prisimenu pirmas dienas „Spindulyje”. Jaučiausi neužtikrintai, beveik neturėjau pažinčių, bet
adaptacinis periodas įvyko labai greitai – jau po mėnesio aplankė jausmas, kad mokausi šioje
mokykloje mažiausiai kelerius metus. Galima drąsiai pasakyti, kad mokyklos mikroklimatas tikrai
geras, man pavyko pritapti prie žmonių, kuriuos mačiau pirmą kartą savo gyvenime. Vėliau viskas
ėjo tik geryn: susipažinau su žmonėmis, kuriais galiu pasitikėti, vis aktyviau dalyvavau klasės
reikaluose, nebijojau reikšti savo nuomonę, net jei ji pasirodydavo kandi. Auklėtoja, matydama
mano aktyvumą, pakvietė į Mokyklos tarybą, kur mano nuomonė ir pasiūlymai buvo svarstomi bei
vertinami. Pirmieji metai mokykloje vaikui, mano nuomone, yra svarbiausi, nes nuo to, kokie bus
pirmieji metai, priklausys vaiko savijauta mokykloje ateinančius metus. Man pirmieji metai
prabėgo puikiai. Tai buvo gera paspirtis, ir per kitus trejus metus aš mokykloje pradėjau jaustis kaip
šeimoje.
Mano klasė man tapo be galo svarbi. Jaučiau, kaip išaugo klasės draugų tarpusavio
pasitikėjimas. Tai buvo matyti atliekant komandinius darbus, įvairius mokyklinius pasirodymus.
Nenoriu išsiskirti su savo klase, kad ir kiek esu prikalbėjęs apie kiekvieną mokinį už jo nugaros.
Niekada neturėjau tikslo įžeisti žmogaus, tiesiog esu per daug emocingas žmogus ir net neabejoju,
kad daug ką esu įžeidęs. Labai atsiprašau už savo netinkamą elgesį. Taip tikras klasės seniūnas
neturi elgtis. Jūs man visada liksite širdyje kaip „faini” žmonės, su kuriais nėra liūdna. Ačiū už puikų
laiką kartu ir didžiausios sėkmės gimnazijoje bei likusiame gyvenime!
Visą mano klasę ant savo pečių laikė klasės auklėtoja Lina Mažukėlė, kuri verta daugiau nei
paminėjimo. Neįmanoma nesižavėti jos geležiniais nervais, nes ne kiekvienas mokytojas sugebėtų
suvaldyti tokią vėjavaikišką klasę ir nuvesti ją iki pat kelio galo. Nepamiršiu, kaip ji mane
motyvuodavo, drąsindavo, kai aš jaučiausi lyg nesavas, rūpindavosi mano pasiekimais ne tik
mokykloje, bet ir už jos ribų, kartais net padėdavo išsisukti nuo tam tikros atsakomybės. Lina buvo
klasės varikliukas. Jeigu mokiniai neturėdavo idėjų, auklėtoja visada jų turėdavo tiek, kad
pradėdavai nebesuprasti, kaip tiek galima prisigalvoti. Auklėtoja, noriu Jums pasakyti širdingą AČIŪ
už Jūsų kantrybę ir atsidavimą mūsų klasei. Mes, mokiniai, tikrai tai vertiname. Palinkėsiu kitais
mokslo metais gauti ramesnius vaikus, kurie negadins Jūsų nervinių ląstelių taip, kaip mes. Labai
dėkoju Jums už viską!
Taip pat būtų visiška nepagarba iš mano, kaip rašančiojo, pusės nepaminėti progimnazijos
mokytojų. Dažnai girdžiu iš mokinių didelį nepasitenkinimą mokytojais. Mano nuomonė stipriai
skiriasi. Aš manau, kad nėra blogų mokytojų. Natūralu, kad kiekvienas mokytojas yra išskirtinis ir jis
dėsto savo dalyką kitaip, nei kitas mokytojas, nes jeigu visi mokytojai dėstytų vienodai, mokiniams
tai atsibostų po pirmo mėnesio. Taigi, reikia priprasti prie mokytojo, suprasti, ko jis nori iš tavęs,
perprasti jo mokymo stilių. Mokinys, atlikęs šiuos punktus, vienareikšmiškai pakeis nuomonę apie
mokytoją.
„Spindulio” progimnazijoje man patiko visi mokytojai be išimties. Kiekvienas mokytojas buvo
skirtingas, dėl to ir buvo įdomu mokytis jo mokomo dalyko. Buvo išlaikytas geras balansas tarp
teorijos studijavimo ir projektinių veiklų, tyrimų, interaktyvių užduočių, edukacinių veiklų. Matyti,
jog mokytojai stengiasi padaryti pamoką kuo įdomesnę mokiniui, jiems svarbus mokinio žodis,
pastabos. Labai malonu dirbti su tokiu mokytojų kolektyvu. Neišskirsiu nei vieno mokytojo, kuris
man patiko labiau už kitus. Visi yra lygiaverčiai, visi man paliko teigiamą įspūdį. Ačiū Jums už tai,
kad išleidžiate mane į mokyklą su pilnu bagažu žinių, ačiū Jums už kantrybę ir supratingumą, ačiū už
įdomias pamokas, kurių nesinorėjo praleisti. Linkiu tęsti savo darbą, kurį net neabejoju, kad mylite,
linkiu mokyti šaunius, stropius mokinius. Mažiau nervų, daugiau šypsenų ir kuo didžiausios sėkmės,
mokytojai!
Reikia nepamiršti ir kitų žmonių, kurie priklauso mokyklos bendruomenei. Noriu atiduoti
milžinišką pagarbą direktorei, pavaduotojoms ir administracijai, kad išlaikė stiprų mokyklos stuburą.
Kasmet Mokyklos tarybos posėdžio metu matau, kad mokyklos rezultatai visose srityse gerėja ir aš
labai tuo džiaugiuosi. Gerėja ne tik statistika, bet ir mokyklos aplinka – renovuojamos klasės, kitos
patalpos, atnaujinamas sportinis inventorius, daugėja veiklos pertraukų metu. Labai malonu matyti
tokį mokyklos progresą.
Toli gražu ne kiekviena mokykla turi tokią stiprią direktorę, nebijančią rizikuoti, be galo stipriai
pasitikinčią savimi, aktyviai bendraujančią su mokiniais. Nemanau, kad yra daug mokyklų, kur
direktorės ir mokinių ryšys būtų toks stiprus. Direktore, noriu jums padėkoti už profesionalų savo
pareigų vykdymą ir labai tikiuosi, kad ši progimnazija klestės ir kils įvairiuose mokyklų reitinguose.
Ačiū Jums!
Taip pat dėkoju visiems kitiems žmonėms, dirbantiems šioje mokykloje. Visi Jūs prisidedate
prie mokyklos gerovės, atliekate juodą, nematomą darbą, kuris, viliuosi, atsiperka tiek Jums, tiek
mokyklai. Neminėsiu kiekvieno žmogaus atskirai, tiesiog padėkosiu už atsakingą darbą mokykloje,
padėkosiu, kad kuriate gerą mokyklos atmosferą. Palinkėsiu toliau dirbti savo darbą ir kilti karjeros
laiptais.
Ketveri metai „Spindulio” progimnazijoje buvo kol kas geriausi per visą, nors ir trumpą, mano
gyvenimą. Kartelė pakelta aukštai ir reikia tikėtis, kad gimnazijoje bus taip pat gerai arba dar geriau.
Be abejo, pasiilgsiu visų, taigi būtinai aplankysiu mokyklą, jog pamatyčiau savo mokytojus (jeigu
pandemija nebediktuos savo taisyklių). Liūdėti galima ilgai, bet man prasideda naujas gyvenimo
etapas. Ar aš jam pasiruošęs? Pamatysime. O dabar lekiu į devintą klasę sakydamas visai mokyklai
„iki!”, bet tikrai ne „viso gero!” Ačiū!
8a klasės mokinys
Nerijus Tomkus