Respublikinė mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir 5-8 klasių mokinių konferencija „Tolerancijos tiltai“
Lapkričio 20 d. ,,Spindulio“ progimnazijoje vyko
mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir 5-8 klasių
mokinių respublikinė konferencija „Tolerancijos tiltai“,
kurią inicijavo progimnazijos Vaiko gerovės komisija.
Sulaukėme gausaus būrio svečių iš VDU licėjaus
„Sokratus“, Vilniaus „Gerosios Vilties“, Antano Vienuolio,
“Ryto”, Basanavičiaus progimnazijų, Kaišiadorių Vaclovo
Giržado progimnazijos, Vilniaus „Tuskulėnų“, Palaimintojo
Teofiliaus Matulionio, Ozo gimnazijų, Vilniaus Karaliaus
Mindaugo mokyklos.
Susirinkusius pasveikino progimnazijos direktorė Vilija Mozurienė ir direktorės pavaduotoja
ugdymui, VGK pirmininkė Jolita Andriškevičiūtė-Raišienė. Renginio svečius į bendrą veiklą pakvietė
muzikos mokytoja Lina Gubanovienė. Konferencijos dalyviai – mokiniai ir pedagogai tapo ,,Puodelių
orkestro“ muzikantais ir sukūrė įspūdingą perkusijos kūrinį. Tai padėjo konferencijos dalyviams
patirti bendrystę, atsipalaiduoti ir puikiai nusiteikti prieš pristatant savo pranešimus. 6b klasės
mokiniai, lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė ir specialioji pedagogė, logopedė Jolanta
Vasilevskienė pakvietė svečius pasiklausyti pamokančios, suklusti paraginusios istorijos apie du
ąsočius.
Išklausėme žodinius mokinių pranešimus, išgirdome stendinių pranešimų kūrėjų pristatymus. Savo
pranešimuose konferencijos dalyviai kalbėjo apie socialinę toleranciją – pagarbą skirtingoms
nuomonėms, religijoms, tradicijoms. Kultūrinę toleranciją – atvirumą kitoms kultūroms,
papročiams. Asmeninę toleranciją – kantrybę ir supratimą kasdienėse situacijose, pvz., kai žmonės
elgiasi kitaip, nei mes tikimės. Pranešėjai susirinkusiųjų teiravosi, kaip suprantame toleranciją?
Kodėl ji svarbi? Priėjome išvados, kad tolerancija yra labai svarbi visuomenėje dėl eilės esminių
priežasčių. Kai žmonės gerbia vieni kitus, nepaisant skirtumų, sumažėja konfliktų, diskriminacijos ir
smurto rizika. Tolerantiška visuomenė yra stabilesnė ir saugesnė. Tai padeda užtikrinti taiką ir
saugumą. Įvairovė – kultūrinė, socialinė, religijos ar nuomonių – yra vertybė. Tolerancija leidžia
žmonėms dirbti kartu, dalintis idėjomis ir kurti inovacijas. Taip yra skatinamas bendradarbiavimas.
Kuriant teisingą ir lygiateisę aplinką tolerancija padeda užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų
vienodas galimybes, nepaisant jo kilmės, įsitikinimų ar gyvenimo būdo. Priimdami kitokius žmones,
mokomės suprasti jų patirtis, o tai stiprina socialinius ryšius ir mažina atskirtį. Taip ugdome
empatiją ir supratimą.
Konferenciją baigėme priėję išvados, kad tolerancija yra leidimas mums būti savimi ir gyventi
taip, kaip norime. Tačiau mūsų gyvenimo būdas, elgesys ir kalbos neturi pažeisti kito žmogaus teisių
ir laisvių. Tolerancija nėra beribė – ji baigiasi tada, kai pažeidžiamos kito žmogaus teisės.
Šiuolaikiškas matematikos mokymasis Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje: Eduten platforma ir bendradarbiavimo patirtys
 Vilniaus „Spindulio“ progimnazija tęsia dalyvavimą projekte, kuriame mokiniams sudaromos sąlygos sistemingai naudotis skaitmenine matematikos mokymosi platforma Eduten playground. Mokiniai kiekvieną savaitę skiria nuo 60 iki 90 minučių darbo su platforma, o mokytojai gali nuosekliai stebėti mokinių pažangą ir mokymosi rezultatus.
Eduten – Suomijoje sukurta skaitmeninė matematikos mokymo platforma, paremta švietimo tyrimais ir praktika. Ji plačiai naudojama tarptautiniu mastu – daugiau nei 40 šalyse, o Suomijoje sėkmingai taikoma jau daugiau nei 10 metų. Platforma apima iki 85 % Lietuvos 1–8 klasių matematikos ugdymo turinio, o visos užduotys pateikiamos lietuvių kalba. Daug žaidybinių elementų skatina mokinių motyvaciją ir įsitraukimą, o galimybė dirbti tiek mokykloje, tiek namuose ypač praverčia savarankiško mokymosi metu. Eduten taip pat gerokai palengvina matematikos mokytojų darbą – sutrumpina pasiruošimo pamokoms laiką ir leidžia analizuoti rezultatus remiantis išsamiais duomenimis.
Mokykla šiuo metu turi 390 Eduten licencijų, kuriomis jau aktyviai naudojasi nemaža dalis mokytojų ir mokinių. Tai leidžia į mokymosi procesą įtraukti įvairių klasių mokinius ir užtikrinti tolygų platformos prieinamumą. 
Siekiant ugdyti ne tik matematikos gebėjimus, bet ir bendravimo bei bendradarbiavimo kompetencijas  4c klasės mokiniai pakvietė 1a klasės pirmokus į bendrą užsiėmimą ir supažindino juos su Eduten playground platforma. Ketvirtokai parodė, kaip atlikti užduotis, paaiškino platformos veikimo principus ir padėjo pirmokams savarankiškai išbandyti užduotis. Siekdami sudominti mažuosius, ketvirtokai pristatė žaidybinius elementus, kurie padeda mokytis linksmai ir įvairiapusiškai. Ši veikla ne tik padėjo pirmokams lengviau įsisavinti matematikoje atsiradusias spragas, bet ir sustiprino ketvirtokų lyderystės, pagalbos kitam, bei komandinio darbo įgūdžius.
Šiais mokslo metais progimnazija tęsia kryptingą siekį kurti modernią, patrauklią ir motyvuojančią mokymosi aplinką. Eduten platforma -  viena iš  ugdymo proceso dalių skatinanti mokinius mokytis aktyviai, kūrybiškai ir savarankiškai.
Lapkričio mėnesio veiklos planas
Pamoka parodoje
2025 m. spalio 17 dieną 8b klasės mokiniams dailės pamoka vyko VDA parodų salėje,, Titanikas“.
II-ame aukšte mokiniai žiūrėjo Nacionalinės M .K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus
absolventų parodą ,,Difrakcijos žymės“. Įdomiai apie 19 autorių ir jų kūrybą pasakojo dailininkė
Jurga Šarapova.
Paroda surengta minint Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos įkūrimo 80 -metį.
Dailės mokytoja metodininkė
Rima Vaitkevičiūtė
Pasikalbėkime
Kiekvienais metais spalio trečiąjį penktadienį minime
Pasaulinę kalbos raidos sutrikimo supratimo dieną – tai
proga sustoti, pasikalbėti ir geriau suprasti, su kokiais
iššūkiais susiduria vaikai ir suaugusieji, turintys kalbos,
kalbėjimo ir komunikacijos sunkumų. Ši diena primena,
kad bendravimas – tai daugiau nei žodžiai. Tai būdas kurti
ryšius, dalintis mintimis, jausmais ir kurti bendruomenę,
kurioje kiekvienas jaučiasi išgirstas.
Spalio 13 – 17 dienomis “Spindulio” progimnazijos 3-6
klasių mokiniai dalyvavo kūrybiniame projekte
„Pasikalbėkime“, kurio metu jie kūrė dialogus, trumpus
pokalbius nežinodami, kas yra jų pašnekovai. Tai skatino
įsiklausyti į turinį, o ne į išankstines nuostatas, ugdė
empatiją ir mokė pamatyti bendravimą kaip tiltą tarp
žmonių.
Pasak projekto dalyvių, toks netikėtas bendravimo
būdas suteikė galimybę labiau įsigilinti į kito žmogaus
žodžius, numanyti toną, emociją ir prasmę, slypinčią už
sakinių. Mokytojai pastebėjo, kad šis projektas skatino
mokinių pasitikėjimą savimi, mažino bendravimo baimę ir
stiprino mikroklimatą klasėse.
Mokinių sukurti pokalbiai sugulė į stendus – “Kalbančias sienas”, kurios eksponuojamos
progimnazijos bibliotekoje. Paroda siekiama įrodyti, kad pasikalbėti, kurti socialinius ryšius galime
visi, atrasdami sau tinkamiausius būdus.
„Suprasti vienas kitą – tai pirmas žingsnis į draugystę. Kartais tereikia išgirsti, net jei kalbame
skirtingai,“ – taip projekto įspūdžius apibendrino viena mokinė.
Nepamirškime vieni kitų ir atraskime laiko PASIKALBĖTI!
Progimnazijos logopedės, specialiosios pedagogės
Gipsuoti galima ne tik rankas ar kojas!
     Ar žinojote, kad gipsas gali būti ne tik gydytojų, bet ir menininkų pagalbininkas? Antros klasės mokiniai įsitikino, kad iš gipsinio tvarsčio galima sukurti tikrus meno kūrinius!
  Pamokos metu mokiniai pirmiausia susipažino su gipsiniu tvarsčiu ir jo panaudojimo galimybėmis. Išsiaiškinus visas šios medžiagos galimybes, mokiniai toliau kibo į darbus. Visų pirma savo pasirinktus stiklainius jie apklijavo gipsiniu tvarsčiu. Klijuojant jie buvo skatinami neskubėti ir švelniais rankų judesiais lyginti gipsą. Šio darbo vaisius – kūrybingos pieštukinės.
    Gipsui sustingus ir sukietėjus, vaikai jas nudažė guašu – pasitelkė vaizduotę, kūrė raštus, spalvų derinius, net suteikė pieštukinėms pavadinimus.
     Ši veikla buvo ne tik smagi, bet ir naudinga ugdomoji patirtis. Gipsavimas lavino jų smulkiąją motoriką – vaikai kruopščiai klijavo tvarstį ir formavo paviršių, taip pat kantrybę, nes reikėjo laukti, kol gipsas sustings ir bus galima tęsti darbą. Ši veikla padėjo ugdyti jų kūrybiškumą, vaizduotę ir estetinį suvokimą  – kiekvienas darbas tapo unikalus spalvų derinys. Mokiniai džiaugėsi savo kūryba ir dalijosi įspūdžiais:
  • „Būčiau nepirkusi naujos pieštukinės, jeigu būčiau žinojusi, kad galėsiu savo pasigaminti.“
  • „Buvo sunku, bet įdomu!“
  • „Man labai patiko, buvo taip įdomu.“
  • „Dabar turėsiu naują pieštukinę!“
  • „Mokytoja, žiūrėkit, aš ją jau panaudojau teptukams!“ 
      Tokie vaikų atsiliepimai visada skatina stengtis, ieškoti naujų idėjų bei darbo technikų, pasitelkiant įvairias priemones ir medžiagas. Gipsuotos pieštukinės tapo ne tik gražiu klasės akcentu, bet ir priminimu, kad kūrybiškumas slypi ten, kur jo mažiausiai tikimės, nes net ir paprastas gipsas gali būti spalvotas.
Vilniaus miesto mokyklų septintų klasių mokinių orientacinės varžybos „Vilniaus kultūros atradimai“
Saulėtą spalio 9-osios popietę Vilniaus Katedros aikštėje rinkosi geriausiai pasirengę septintokai iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų, kad dalyvautų orientacinėse Vilniaus miesto varžybose „Vilniaus kultūros atradimai“. Išbandyti savo jėgas panoro net 7 komandos iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų ir gimnazijų.
Varžybų sumanytoja ir koordinatorė – Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja N. Kaselytė drauge su lietuvių kalbos metodikos grupės narėmis G. Gedminaite ir S. Pušinskiene dovanojo mokiniams pažintinę kelionę po Vilniaus kultūros ir istorines vietas. 
Šių varžybų tikslas – skatinti mokinius domėtis Vilniaus kultūriniu paveldu, lavinti jų orientavimosi įgūdžius, o svarbiausia – parodyti, kad pažinimas gali būti ne tik naudingas, bet ir smagus.
Į varžybų maršrutą įtrauktos įsimintiniausios Vilniaus senamiesčio vietos. Mokiniai turėjo ne tik orientuotis pagal žemėlapį, bet ir atsakyti į klausimus, susijusius su miesto istorija, architektūra bei literatūra. Turėdami užuominas, orientacinių varžybų dalyviai ieškojo ne tik garsioms asmenybėms atminti skirtų lentelių, muziejų, paminklų, gatvių pavadinimų, bet ir lankėsi skveruose, kiemeliuose bei ieškojo bažnyčių ir kitų lankytinų vietų. 
Kiekvienas objektas orientacinių varžybų dalyviams tapo ne tik užduotimi, bet ir proga pažinti gimtąjį miestą per patyrimus – mokantis ne iš vadovėlių, o istorija gyvenančios aplinkos. 
Atlikę orientacines užduotis, septintokai rinkosi Katedros aikštėje, kur juos apdovanojo organizatorės.
I-ąją vietą atiteko Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos komandai, puikiai suderinusiai orientavimąsi ir kultūros žinias. II-ąją vietą iškovojo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos septintokai, o III-iąją vietą – „Šaltinėlio“ privati mokykla. Orientacinių varžybų dalyviai gavo padėkas, nugalėtojai – diplomus ir simbolines dovanėles.  
Orientacinės varžybos „Vilniaus kultūros atradimai“ atskleidė, kad pažinimas prasideda nuo domėjimosi ir noro atrasti, o istorines bei literatūros asmenybes galima pažinti linksmai ir įdomiai. 
2025 m. spalio mėn. veiklų planas
Mokinių atostogos 2025-2026 m.m.
 Rudens atostogos:         
      2025 m.  lapkričio 3 d. – 2025 m. lapkričio 9 d. 
 Kalėdų atostogos:        
      2025 m. gruodžio 24 d. – 2026 m. sausio 4 d. 
 Žiemos atostogos:          
      2026 m. vasario 16 d. – 2026 m. vasario 22 d. 
 Velykų atostogos:          
        2026 m. kovo 30 d. – 2026 m. balandžio 5 d. 
                                                           Vasaros atostogos 1-4 kl. mokiniams:
                                                  2026 m. birželio 5 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.  
                                                           Vasaros atostogos 5-8 kl. mokiniams:
                                                  2026 m. birželio 12 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.         
Spalio mėnesis – dėmesys disleksijai. Kaip suprasti, palaikyti, padėti?
Spalis – tai mėnuo, kai visame pasaulyje
minimos Disleksijos supratimo dienos,
kviečiančios švietimo bendruomenę
atkreipti dėmesį į mokinius, kuriems
skaitymas ir rašymas kelia iššūkių.
Disleksija – tai ne liga, o specifinis
mokymosi sutrikimas, kuris paveikia
gebėjimą tiksliai ir sklandžiai skaityti, rašyti
bei kartais ir suprasti rašytinę informaciją.
Disleksijos terminas Lietuvoje dažniau
vartojamas mokslinėje literatūroje. Šiuo
metu Lietuvoje specialistai praktikai,
dirbantys ugdymo srityje, vartoja skaitymo
ir rašymo sutrikimo terminus arba
bendresne prasme – specifinių mokymosi sutrikimų terminą.
Kas yra disleksija?
Disleksija – tai neurologinės kilmės sutrikimas, dažnai paveldimas. Pasireiškia sunkumais
atpažįstant raides ir garsus, sklandžiai skaitant, rašant be klaidų, įsimenant rašytinę informaciją.
Svarbu suprasti, kad disleksija nėra susijusi su intelekto lygiu – daugelis disleksiją turinčių vaikų yra
kūrybingi, protingi ir turi stiprių gebėjimų kitose srityse.
Kaip atpažinti disleksiją mokykloje?
Mokytojai ir tėvai gali pastebėti šiuos požymius: vaikas skaito lėtai, dažnai sustoja, painioja
raides, sunkiai įsimena žodžių rašybą, vengia skaitymo ar rašymo užduočių, dažnai daro gramatines
klaidas, net ir žinodamas taisykles, turi sunkumų su eilės tvarka, laiko suvokimu.
Kaip galime padėti?
Mokiniams, turintiems specifinius mokymosi (skaitymo ir rašymo) sutrikimus, patvirtintus
pedagoginės, psichologinės tarnybos specialistų progimnazijoje yra skiriama švietimo pagalba.
Atsižvelgiant į tarnybos išvadas ir galimybes mokiniai lanko specialiąsias lietuvių kalbos ir
literatūros, matematikos pratybas, logopedines pratybas. Pratybų metu yra pritaikomos užduotys
pagal mokinio gebėjimus, skatinamas mokinio pasitikėjimas savimi, pažįstamos jo stipriosios pusės,
išbandomos specializuotos mokymosi priemonės, kuriomis progimnazijos švietimo pagalbos
specialistai yra aprūpinami.
Atviras kalbėjimas apie disleksiją padeda mažinti stigmatizaciją, skatina supratimą ir empatiją.
Kiekvienas vaikas turi teisę mokytis pagal savo galimybes ir būti priimtas toks, koks yra.