Negalią mes linkę suvokti kaip galimybių apribojimą, skaudų gyvenimo išbandymą, tačiau septintokai, skaitydami Vandos Juknaitės pokalbių knygą „Tariamas iš tamsos“, buvo maloniai nustebinti, susipažinę su kitokia tiesa.  Pasirodo, regėjimo negalią turintys vaikai mato pasaulį kitaip. Vienas knygos herojus drąsiai teigia: „Mes nematom išorinėm akim, bet mes matom vidine akimi. Ir ta vidine akimi mes matom daug. Tai tikrai nėra tamsa“.

Septintokai įkvėpti tokių kalbinamų vaikų įžvalgų, pabandė suprasti regėjimo negalią turinčio žmogaus pasaulį ir sutiko sudalyvauti eksperimente. Užsirišo akis ir dalį pamokos vaikščiojo tamsoje, pasiskirstę poromis. Iš pradžių judėjo pasirinkta kryptimi, klausydami draugo patarimų, o vėliau vaikščiojo savarankiškai, vadovaudamiesi lytėjimu, klausa ir uosle bei bandė pasaulį pamatyti vidine akimi. Pasmalsaukime, kokie gi buvo septintokų pojūčiai ir emocijos, pasibaigus eksperimentui:

„Pastebėjau, jog paaštrėjo klausa, norėjosi tiesti rankas ir viską liesti. Sunku buvo orientuotis, nors buvau gerai pažįstamoje aplinkoje“. (Agilė)

„Džiaugiuosi, jog galėjau sudalyvauti tokiame eksperimente ir suprasti, kaip jaučiasi regėjimo negalią turintys žmonės. Pradžioje man buvo baisu, tačiau vėliau labai padėjo lytėjimas“. (Arnas)

„Vaikščiodamas tamsoje jaučiausi labai vienišas, todėl tokios savo būsenos išsigandau“. (Giedrius)

„Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi nieko nematant. Galvoje mačiau vis kitokius vaizdinius, todėl jaučiausi nesaugiai“. (Adrė)

„Buvo labai baisu, bet tuo pačiu labai smagu. Ėjau į vieną pusę, o atsidūriau visiškai priešingoje. Supratau, kaip sunku orientuotis nematant aplinkos“. (Gytė) 

„Neįsivaizduoju, kaip regėjimo negalią turintys žmonės orientuojasi mieste“. (Simas)

„Buvo nejauku. Nesiorientavau aplinkoje. Atrodė, jog einu pirmyn, o vaikščiojau ratu“. (Lukas)

„Jaučiausi pažeidžiama ir silpna prieš bet kokią kliūtį. Vidine akimi mačiau vis išnyrančius stulpus, kalvas, duobes į kurias galiu įkristi“. (Emilija)

.Šių metų kovo 22 d. 1a klasės mokiniams vyko dorinio ugdymo (etikos ir tikybos) integruota pamoka ,,Verbą rišu – lietuviškas tradicijas tęsiu“. Pirmokėliai pabandė prisiliesti prie šio amato. Vaikai susipažino su daugybe įvairių augalų. Pažinti augalus jau nemenkas iššūkis, o juos rišti aplink šakelę – rimti reikalai. Bet vaikai šaunuoliai, jie puikiai susitvarkė. Vieni verbas rišo, kiti margučius margino. Minėdami gražųjį verbų sekmadienį, mokiniai savo gražiausias verbas galės su šeimos nariais pašventinti bažnyčioje. Jei leisime vaikams savo rankomis prisiliesti prie šio amato ir kurti, tikėtina, kad verbų rišimas neišnyks ir tradicijas perduosime ateities kartoms.

   Pilietiškumo savaitės kontekste 2, 5, 7, 8 klasių mokiniai dorinio ugdymo (etikos bei tikybos) pamokose diskutavo apie lietuvių kultūrą, tradicijas bei jų sąsajas su moderniu gyvenimo būdu.

    Šiandien šventės, nors ir išliko ištikimos savo pagrindinėms tradicijoms, tačiau senovės papročiai susitinka su šiuolaikiniais– formuodami naują, tačiau vis tiek autentišką šventės patirtį. Lietuvių virtuvė taip pat puikiai iliustruoja tradicijų ir modernumo dermę. 

  Mes esame tauta, turinti gilias šaknis ir ilgą istoriją, tačiau taip pat gyvename dabartyje, esame atviri pasauliui ir naujovėms.

                                                                                                        Dorinio ugdymo mokytojos Rasa ir Dana

I vieta – Štaudytė Emilija (8a klasė).   

II vieta – Bajarūnaitė Brigita (8a klasė), Stankevičiūtė Greta (8a klasė).   

III vieta – Gudžiūnaitė Luka (8a klasė). 

Dėkojame visiems dalyvavusiems  8 klasių mokiniams. 

Linkime didelės sėkmės! 

Organizatoriai