Šv. Velykų belaukiant…
Progimnazijoje dvi savaites, technologijų
pamokų metu, 5-8 klasių mokiniai
susipažino su šv. Velykų papročiais ir
tradicijomis, stalo puošimo idėjomis ir
rankų darbo dekoracijomis bei patiekalais.
Praktinių užsiėmimų metu mokiniai
mokėsi gaminti Velykoms skirtus
patiekalus: pyragus, keksiukus, ,,
Skruzdėlyną“. Be to, margino margučius,
taikydami įvairias dažymo technikas:
skutimosi putas, vašką ir rišo kiaušinius
su siūlais, naudojo augalinius ir
sintetinius dažus. Velykines dekoracijas
mokiniai kūrė naudodami įvairias medžiagas: siūlus, spalvotą popierių, plastiką, vašką, kojines,
šieną ir pan. Rezultatai nustebino ne tik mokytojus, tėvelius, bet ir pačius mokinius. Mokyklos fojė
suorganizuota paroda ,,Šv. Velykų belaukiant“. Nuoširdžiai dėkodama mokiniams ir norėdama visus
pasveikinti su pačia gražiausia pavasario švente, šv. Velykomis, kviečiu pasigrožėti mūsų kūrėjų
darbais.
Technologijų mokytoja Agnė Kiselytė
Šventinių atvirukų paroda
Šv. Velykos! –  Pâques! – Ostern! – св. Пасха!







Šios nuostabios šventės akimirkomis atgimkime tauresniems troškimams ir 
viltims, dalinkime žmonėms gerumą, šypsenas ir meilę! 
     6-7 klasių mokiniai sveikina su Šv. Velykom ir 
                        siunčia visiems atvirukus vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.                                              
Mokiniams padėjo: 
prancūzų k. mokytoja Alma Raudonienė, 
rusų k. mokytoja Natalija Labakojienė ir 
vokiečių k. mokytoja Daiva Kvederienė
Saulė šypsosi pro langą 
Spinduliais parėmus dangų, 
Klega paukščiai, gėlės kvepia, 
Puošdamos Velykų taką
Vėl pavasaris pas mus,
Laikas puošti margučius!
Balandžio mėnesio veiklos planas
Astrid Lindgren ketvirtokų darbuose
Astrid Anna Emilia Lindgren  – švedų rašytoja, kūrusi vaikams. Viena žymiausių vaikų rašytojų pasaulyje – jos kūriniai išversti daugiau nei į 95 kalbas.Rašytoja sukūrė tokius legendinius personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos.
Skatinant mokinių norą skaityti, 4A klasės mokiniai surengė perskaitytų Astrid Lindgren knygų vizualizaciją. Kiekviena perskaityta knyga tapo 3D kūrybiniu darbu.
 Bibliotekininkės Neringos Vaitiekūnienės pagalbos dėka, kūrybiniai darbai buvo eksponuojami šalia lankomiausios mokyklos vietos – bibliotekos.  
Parodoje pristatyti 27 kūrybiniai mokinių darbai. Paroda sulaukė labai daug teigiamų atsiliepimų. Vaikai, aplankę parodą, su dideliu noru bibliotekoje ieškojo knygų, kurių iliustracijas pamatė. 
Ketvirtokai džiaugėsi galėję prisidėti prie skaitymo skatinimo mokyklos bendruomenėje. 
Dorinio ugdymo (tikybos) pamokos kitaip – ,,Verbų rišimas”
“Ne aš mušu, verba muša, 
Tolei muš, kolei sulūš.
 Už savaitės viena diena, 
Tegul linksmina kiekvieną. 
Linkiu Tau sveikam būti. 
Ar žadi margutį? “
,,Spindulio” progimnazijoje Verbų rišimas jau yra tapęs tradicija. Kovo mėnesį tikybos pamokose bei etnokultūros būrelyje ,,Papročių kraitelė” mokiniai mokėsi  rišti verbas, o taip pat klausėsi pasakojimo, kaip švenčiamas Verbų sekmadienis Vilniaus krašte.  Mokymosi priemonės – žolynai – atkeliavo iš laukų, gėlės iš darželių, siūlas, pagaliukas. Vilniaus krašto verbos rišamos iš sausų gėlių bei žolynų. Vilniaus verba charakteringa tuo, kad ji rišama iš visų žolelių augančių gamtoje, nes tai yra žmogaus ryšys su gamta.  Mokiniai mielai sutiko patys išbandyti savo kūrybiškumą bei norą pasigaminti verbą. Įsižiebus kūrybiškumo kibirkštėlei – vaikai rišo verbas iš šių žolynų: spalvingų dobilų, motiejukų, šlamučių, zuikių ašarėlių, rugių, kviečių, avižų, nendrių, linų ir kt. Pagrindinis verbos elementas yra viršūnė, todėl verbų rišimas pradedamas  nuo viršaus iki apačios. Po vieną žolelę prie žolelės dėjo ir surišo sau gražiausią verbą. Pamokoje jautėsi gera mokinių nuotaika, teigiamos emocijos, kadangi darbas teikia džiaugsmą. 

 Tegul šiemetinė verba atneša į Tavo namus sveikatą ir sielos ramybę. 
Ramios Didžiosios savaitės ir Dieviškos palaimos!   

 Tikybos vyr. mokytoja Danutė Bruzgienė
Knygnešio dieną minint
    Kovo 16-oji – Knygnešio diena, tad tradiciškai šią, mūsų tautai svarbią, dieną minėdami 6-okai rašė laiškus praeities didvyriams – knygnešiams. Šiam darbui buvo nuosekliai ruošiamasi. 6b klasės mokiniai per literatūros pamokas perskaitę P. Mašioto apsakymo ,,Abėcėlė draudžiama“ ištrauką bei peržiūrėję J. Trukano filmo ,,Knygnešys“ keletą epizodų, analizavo, ar buvo lengva ryžtis tapti knygnešiu, kokiomis savybėmis turėjo pasižymėti knygnešiai, koks buvo jų atliekamo darbo tikslas, kokia nauda ir vertė mums, XXI a. lietuviams. Jokių dvejonių 6-okai neturėjo ir visi draugiškai įvardijo, jog knygnešių tikslas buvęs kilnus. Ir tik šių praeities herojų dėka šiandien galime laisvai kalbėti, rašyti, ir, žinoma, skaityti gimtąja kalba.
   Mokiniai savarankiškai tyrinėdami trumpus aprašymus knygnešių atminimui skirtame puslapyje http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/, rinko informaciją apie vieno pasirinkto knygnešio dalią (gyvenimo sąlygas,  gresiančius pavojus, būdingas charakterio savybes), vėliau, pasiremdami turimomis žiniomis, rašė knygnešiui laišką. Vieną iš jų publikuojame.
Vilnius, 2023-03-16   
   Gerbiamas knygnešy Pranai Dovydaiti!

   Šį laišką norėčiau pradėti padėkodama už Jūsų atliktą naudingą darbą Lietuvai. Jau nuo ketverių metų skaitau knygas, bet tik neseniai susimąsčiau, kaip gyveno žmonės spaudos draudimo laikotarpiu. Apsilankiusi knygnešių atminimui skirtame tinklalapyje, aptikau Jūsų, t. y. Dovydaičio pavardę. Perskaičiusi trumpą aprašymą, aš labai susidomėjau Jūsų drąsa, ryžtu, ištverme ir mokėjimu rūpintis ne tik savimi. Man labai patiko, jog slapta mokėte vaikus ir neleidote jiems pamiršti lietuvių kalbos, nors už tai grėsė bausmė. Jūs nesutikote paklusti rusų valdžiai ir net paaukojote savo darbo vietą „Veiverių“ mokytojų seminarijoje. Plačiau pasidomėjusi Jūsų biografija, aš pastebėjau, kad gimėte gausioje ūkininko šeimoje (Marijampolės apskrityje). Jūsų tėvas ne bajoras ir ne Seimo narys, tad aš supratau, kad nereikia būti įžymiu, kad turėtum ryžto ir drąsos tapti knygnešiu. Reikia tik mylėti savo tautą ir šalį.
   Dabar norėčiau trumpai papasakoti apie mūsų laikus. Šiandien galime skaityti, ką norime, kaip norime ir kada norime. Knygos – tai mano gyvenimo dalis. Man labiau patinka užsienio literatūra, nors kartais būna labai įdomu paskaityti senąsias lietuvių autorių knygas ir pažinti tuo metu vartotus žodžius, populiariausius žanrus, temas. Liūdna pripažinti, bet dabar knygos nebėra taip vertinamos kaip anksčiau. Negaliu tvirtinti, bet man atrodo, jog mums visiems reikėtų pagyventi spaudos draudimo laikotarpiu, kad suprastumėme tikrąją knygų vertę.
   Deja, man jau metas. Prieš atsisveikindama norėčiau užduoti klausimą. Kaip manote, ar dabar lietuviai galėtų pasiaukoti dėl tautos ir tapti knygnešiais, ar visgi mes jau nebesuvokiame knygų svarbos?
   Dėkoju už skirtą laiką ir tariu Jums sudie!      
Dorotėja Melis Surucu  
    J. Zikaro skulptūra ,,Knygnešys”.
Žaidžiame lietuvių kalbą
Dažnas mokinys kartoja, kad labai sunku mokytis lietuvių
kalbos, kad pasiklysta klaidžiuose taisyklių labirintuose. Vis
dėlto mokymasis gali būti žaismingas. Tuo įsitikino 6a klasės
mokiniai, kovo 9 dieną apsilankę Lietuvių kalbos instituto
muziejuje „Lituanistikos židinys“. Kartu su lietuvių kalbos
mokytoja Neringa Kaselyte, organizavusia pamoką kitoje
erdvėje, šeštokai klausėsi muziejaus edukatorės pasakojimų
apie lietuvių kalbos sąsajas su sanskritu, garsius Lietuvos
kalbininkus, užsienio mokslininkų meilę lietuvių kalbai, gyvąsias
ir mirusias kalbas. Mokiniai patys išbandė įvairius žaidimus,
mokymosi priemones: atidarinėjo namelio langelius, kad sužinotų
žodžių kilmę, vertimą į kitas kalbas, apžiūrinėjo karvutę ir medelį,
padalintus į įvairias priesagas, mokėsi rodyti savo vardą gestų kalba,
be to, norintiems pasiūlyta padainuoti liaudies dainų karaoke.
Remiantis aprašytais įspūdžiais, 6a klasės mokiniams labiausiai
patiko popieriuje spausti savo vardus raidžių kubeliais. Siūlydami
naujas idėjas muziejui, ne vienas minėjo įvairias mokomąsias
programėles. Smagu, kad mokiniai ne tik priima informaciją, bet ir
patys turi pasiūlymų.
Kovo mėnesio veiklos planas
Sveikiname
Gramatinės ir matematinės nulio savybės
  Ar kada susimąstėte, jog ne vietoje įterptas nulis gali pridaryti daug nemalonumų, o pavadinus žmogų „nuliu“ – ne juokais įžeisti. Išsiaiškinti matematines ir gramatines nulio savybes, kelti tiriamuosius klausimus bei atlikti kūrybines užduotis, septintokus pakvietė matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė ir lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė.
   Aktyvinant mokinių turimas žinias, atviros integruotos pamokos metu pavyko sužadinti mokinių kritinį mąstymą bei praturtinti jų patirtį naujai įgytomis žiniomis.
  „Kahoot“ viktorinos pagalba mokiniai varžydamiesi tarpusavyje pakartojo ir pritaikė išmoktas taisykles apie skaitvardį. Diskutavo, kodėl žodynuose „nulis“ teikiamas kaip daiktavardis, bet nagrinėjamas skaitvardžio skyriuje. Septintokai pasiaiškino, kokiomis dviem reikšmėmis „nulis“ vartojamas gramatikoje ir apsistojo ties svarstymais, kada šį žodį, laikomą daiktavardžiu, vis dėlto galima laikyti ir skaitvardžiu. Palyginę duotus pavyzdžius, mokiniai nusikėlė į matematikos pasaulį. Pasirodo, apie skaičių simboliką parašyta daug knygų, tačiau mažiausiai – apie nulį. Mokytoja iškėlė hipotetinį klausimą, tai gal „nulis“ – ne skaičius? Mokiniai sužinojo, jog nuo seno ginčijamasi, ar „nulis“ yra skaičius, nes lotynų, graikų ir hebrajų skaitmenų sistemose – „nulio” nebuvo. Matematikos mokytoja paaiškino, jog toks menkas vaidmuo skaičių simbolikoje „nuliui“ greičiausiai atiteko dėlto, kad jis, kaip skaičius, į skaičių eilę buvo įtrauktas vėliausiai. Mokiniai nustebo, jog pirmąjį „nulio“ apibrėžimą sugalvojo graikų filosofas Zenonas Elėjietis Va. prieš Kristų, kurį pavadino „apskrituliu“. Atviros integruotos pamokos metu mokiniai dirbo grupėse. Vieni kūrė ketureilius (su kuo rimuojasi ir asocijuojasi „nulis“), kiti – piešė logotipą iš sveikųjų skaičių, kurių tarpe turėjo atsispindėti „nulis“, treti – atliko matematinius skaičiavimus ir ieškojo „nulio išdaigininko“, įsivėlusio kaip matematinė klaida. Pristatę mokiniai kūrybines užduotis, reflektavo, įvertindami pamoką menti.com pagalba.
   Mokiniai džiaugėsi įdomia pamoka ir dalijosi naujai išgirstais dalykais. O mes mokytojos dar kartą įsitikinome, kad integruotos pamokos mokymąsi daro aktyvesnį, kūrybiškesnį, leidžia lengviau teorines žinias susieti su gyvenimiška patirtimi bei aplinka, kurioje mokomės.