Spindulio progimnazijos spindulėliai
   Monika Rimšaitė (7c kl.)  

   Monika. Žmogus po gobtuvu. Dažnai ją mokykloje galima matyti tokią. O kas ji per žmogus savo viduje? Atsakyčiau – mėlyna, o gal daugiau raudona…Drąsi, užsispyrusi, ambicinga…Mėgsta tapyti drąsiai, netelpa į standartinį A3 lapą. Jos darbai pilni emocijos, jausmo, ieškojimų. nesibaigianti kelionė ,,Spalvų“ jūra. Čia gausu įvairių potėpių, eksperimento. Atrodo tuoj tuoj viskas išlips, išsilies, išbyrės į natūralią erdvę. Tai taip įtikinama. Pasidžiaukime jos darbais ir palinkėkime tolimesnio gražaus, kūrybinio kruizo. Tai dar vienas mūsų mokyklos spindulys.
    Emilija Štaudytė (7a kl.)   

 …tiek susikaupimo, dėmesio detalei, toks atsargumas, atrodo viskas iš plono porceliano. Pasakojimas didelis, platus, įdomus. Dažnai mokinius prašau pamokoje parašyti rašinėlį vaizdu. Emilija puiki pasakotoja. Istorijos pilnos, turtingos, įdomios, vedančios stebuklingu keliuku į fantastikos šalį. Tai mūsų  mokyklos spindulys. Spalvotas, šildantis kitus ir kviečiantis sekti  jo pėdomis per užburtą dailės pasaulį. Mėgaukimės 7a Emilijos Štaudytės darbų paroda.      
E.Štaudytės  ir M.Rimšaitės darbai eksponuojami mokyklos I aukšto fojė. 
Kviečiame apsilankyti.
Lietuvių kalbos spalva
   Lietuvių kalba yra kilusi iš baltų prokalbės. Ji išsiskiria iš kitų kalbų savo spalvomis. Lietuvių kalba iš tikrųjų yra unikali ir savotiška, kiekvienas žodis turi sinonimų, taip pat daug malonių ir kalbą pagyvinančių žodžių žodelių.
  Lietuvių kalba engta ir niekinta, išgyveno ne vieną sunkų laikotarpį, bet kaip ir kai kurios kitos senosios indoeuropiečių kalbos yra išlikusi. Šiuo metu ji yra moderni pasaulio kalba, priglaudžianti naujadarus ir į dulkančias lentynas padedanti kai kuriuos nebenaudojamus žodžius. Jos pirmtakai – mums visiems dabar nebesuprantami žodžiai ir raidės, tačiau šie ,,hieroglifai‘‘ išsivystė į kalbą, kuria mes kalbame dabar, kiekvieną dieną. Reikėtų prisiminti, kad į lietuvių kalbą buvo norima įbrukti rusiškus rašmenis, kai carinės Rusijos okupacijos metu buvo verčiama lietuviškus žodžius rašyti rusiškai. Vis dėlto po kelių dešimčių metų Lietuva vis tiek išsikovojo savo teisę į lietuvių kalbą. Buvo norinčių ją palikti kaimo sodyboje ir kalbėti lenkiškai, bet vis tiek ji tebėra gyva.
 Mūsų kalba yra unikali savo raidėmis – juk vos kelios pasaulio tautos savo mintis užrašo naudodamos nosines raides. O kur dar roukoujimas ir šnekučiavimasis skirtinguose etnografiniuose regionuose, žodžiuose pakeičiant dvibalsius, nukertant galūnes, dėl kurių svetimšalis susiima už galvos. Kiekviename krašte tie žodžiai skamba kitaip, o tai, manau, yra unikalu ir neįprasta – juk skirtumai padaro mus įdomesniais. Dvylika kalbos dalių papuošia kalbą įvairiausiomis spalvomis. Tiesa, gal galime pasakyti, kad mūsų kalboje tėra tik septyni linksniai, bet reta kalba pasigirti turinti šauksmininką. Be to, kaip dėl gausybės priesagų priesagėlių, priešdėlių. Dar pridėkime prielinksnius ir į užmarštį nueinančių polinksnius. Nepamirškime padalyvio ir pusdalyvio, kuriuos patys nuolat vartojame klaidingai. Lietuvių kalba – tai ne tik taisyklių rinkiniai, ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbi lietuvio asmenybės dalis. Man pačiai ji yra turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais matavimo vienetais. Aš didžiuojuosi savo kalba, taip pat didžiuojuosi, kad kalbu lietuviškai, savo istorinėmis šaknimis. Kiekvienas žmogus turi mylėti bei puoselėti savo gimtąją kalbą, nes ji yra kiekvieno žmogaus išskirtinumo pagrindas. Kalba tautai suteikia kažką nuosavo ir bendro bei leidžia atsiskirti nuo kitos tautos. Tam, kad išlaikytume savo gimtąją kalbą, viešoje erdvėje turime kalbėti taisyklingai ir kelti raštingumo lygį. Mes, lietuviai, turime daryti viską, kad mūsų gimtoji kalba neišnyktų, nes tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Manau, kad kiekvienam žmogui, sava kalba yra pati gražiausia. Nors žmonės emigruoja, jie juk niekados nepamiršta savo gimtosios kalbos, dažniausiai keliančios šiltus, malonius ir jaukius prisiminimus. Žmonės gali būti kitame pasaulio krašte, tačiau jie savyje visados turės ir nešiosis dalelę gimtąja kalba apgaubtos Lietuvos.
Karolina Lukšonytė
  Artėjant mokykloje organizuojamai Tautiškumo savaitei, norisi pasidžiaugti gražiomis mintimis apie Lietuvą ir kalbą, kurias popieriuje išliejo 8b klasės mokinė Karolina Lukšonytė. Už šį rašinį Lietuvių kalbos instituto organizuotame konkurse “Kas man yra lietuvių kalba” Karolina gavo Padėkos raštą.
   Mokinę ruošė lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė.
Lietuvių kalbos spalva
Mūsų kelionė po knygų pasaulį: žaidžiam, atrandam, mokomės…
2PM vaikai turėjo įdomią savaitę, kurios tikslas buvo kuo daugiau
domėtis knygomis ir, kad knygos „užvaldytų“ mažųjų pasaulį.
Kalbėjomės apie įvairias knygas. Vaikai suprato, kad vienos knygelės
yra skirtos teikti informaciją, o kitos – žadinti jausmus, mintis,
vaizduotę, teikti malonumą, susipažino su informaciniais tekstais,
mokėsi juos skirti nuo grožinių, vykdė įvairias veiklas: vartė, bandė
skaityti, iliustruoti knygas, kūrė savo knygas. Susipažino su
elektroninėmis knygomis ir pažino, kokias knygas ir kaip skaito
žmonės su regos sutrikimais. Šiuo laikotarpiu, kai daugiau laiko
praleidžiame prie ekranų, turbūt retas kuris neprisimena malonumo
skaityti knygas. Tačiau skaityti galime ne tik jas, šįkart siūlėme
atkreipti dėmesį į komiksus. Komiksai gali būti skirti įvairaus amžiaus
skaitytojams – ir dideliems, ir mažiems.
Komiksas – tai istorija, išreikšta paveiksliukais su trumpais žodiniais
paaiškinimais, pokalbiais. Tradiciškai komiksais vadinamos nedidelio formato komiksų knygelės,
kuriose būna daug veiksmo.. Kurti komiksus nėra paprasta – čia svarbus ne tik gebėjimas piešti, bet
ir įdomiai pasakoti istorijas.
Komiksai dažnam asocijuojasi su superherojais ar vaikams skirtų personažų istorijomis, tačiau jų
būna išties įvairių. Tuo tikslu mes pakvietėme ir sudominome 2PM vaikučius kurti savo komiksų
knygeles, užrašyti pačius trumpiausius žodelius, vėliau pristatyti savo draugams. Skaitant knygeles
tikrai smagu bent kartkartėmis pasijuokti iš pavaizduotų situacijų, žaismingų personažų, spalvingų
dialogų. O jeigu visa knyga sudaryta vien iš linksmų istorijų tai skaitant ją šypsena niekad nedingsta
nuo veido? Argi tokia literatūra nepaįvairintų kiekvieno žmogaus kasdienybės? Taigi savo
kasdienybę paįvairino ir mūsų mažieji. Šią smagią veiklą vaikai kartojo dar ne vieną dieną – kūrė,
pasakojo, rašė mažus dialogus vieni ir padedami suaugusio. Taip per žaidimą įgijo daug vertingų
patyrimų.
Pamokos kitaip „Mokomės kurti“
Visą prieššventinį laikotarpį mokiniams laukti švenčių padėjo
mokytojai ir šeimos nariai. Kad šventės taptų gražios ir prasmingos –
mokiniai turėjo nemažai įveikti kūrybinių užduočių ir smagių darbų.
Visi stengiamės būti geresniais, skaičiuoti kalendoriuje dienas iki Šv.
Kalėdų, pagaminti atviruką ir pasveikinti draugus, tėvelius, mokytojus.
Nemažai vaikų sveikinimų atvirukus gamino savo mylimiems
seneliams. Taip miela ir gražu. Per kūrybinius – praktinius darbelius
mokiniams leidau pajusti tą ypatingą Kalėdišką dvasią, džiaugsmą –
paimti į rankytės eglių arba sakais kvepiančių pušies šakelių ir
patiems kurti Advento vainiką arba Kalėdinę kompoziciją, o ją galėjo
gaminti ant medinių ričių ir dekoruoti savo surinktomis gamtinėmis medžiagomis: tai buvo gilės,
kaštonai, džiovintos uogos, kankorėžiai, riešutai. Vaikai savo kūrybinį darbelį sutvirtino su karštais
klijais. Su savo darbeliais mokiniai iš mokyklos išskubėjo pasveikinti savo artimuosius su
artėjančiomis šventėmis.
Knygelių lapai šnara
Priešmokyklinės “Spinduliukų “grupės vaikai aplankė
mokyklos biblioteką. Čia sužinojo ir papildė turimas žinias
apie knygas, kaip tinkamai elgtis bibliotekoje ir kuo ji skiriasi
nuo knygyno. Bibliotekininkė Neringa mielai vaikams atsakė į
jiems rūpimus klausimus – ką vadiname knygos autoriumi?
Ką reiškia knygos pavadinimas? Kur ir kodėl žymimi knygos
puslapiai? Kam skirtas knygos turinys?
Mažieji smalsuoliai labai noriai išklausė atsakymų, todėl tik
grįžus į savo klasę, uoliai ėmėsi kūrybinės veiklos – kūrė savo
knygeles. Jos buvo nepakartojamos. Vaikai nemokėdami
rašyti, iš savo kurtų piešinėlių sekė ir pristatinėjo pasakas.
Visi norintys tapo rašytojais ir kūrėjais. Padarėme knygelių parodą klasėje, ją papildė vaikų kurti ir
lankstyti knygelių skirtukai bei atsineštos iš namų pasakų knygelės. Visas jas skaitome kiekvieną
dieną.
Tai tapo pietinio poilsio ritualu. Mielai kviečiame apsilankyti nuotraukų galerijoje.
Pažinkime kosmosą
Kosmosas mokiniams ypač patraukli
tema. Todėl stengiausi šią pasaulio
pažinimo temą integruoti į kitus dalykus
ir tokiu būdu praplėsti mokinių žinių
bagažą, tenkinti jų smalsumą, suteikti
galimybę patiems rinktis priemones savo
fantazijoms įgyvendinti.
Visą gruodžio mėnesį, 4c klasės
mokiniai rinko, kaupė informaciją apie
Saulę, apie aplink ją skriejančias planetas
ir kitus kūnus. Jie susipažino su
astronomija, sužinojo, kaip susidaro
užtemimai, diena-naktis, kaip pagrindinės
sezoninės šventės: Kalėdos, Rasos, Velykos – siejasi su astronomija. Prieš pat Kalėdas mokiniai atliko
praktinį darbą, pagamino Saulės sistemos maketus. Darbai džiugina savo originalumu, kruopštumu,
įvairove.
„Mano svajonių žaislas“
Nerasime vaiko, kuris nesvajotų apie žaislus. Vaikų svajonių žaislai ypatingi: jie
skraido, turi milžiniškas kūno dalis ar kitas suaugusiems keistas detales.
Visada smagu svajoti apie neregėtą žaislą, nežaistą žaidimą, geriausią draugą,
neaplankytą šalį… Svajonė visada mus pakylėja, o besvajojant, žiūrėk, ir
išsipildo. Priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių vaikai piešė savo svajonių
žaislą ir ne tik pabandė pasvajoti apie savo sukurtą piešinyje žaislą, bet ir jį
pasigamino kartu su tėveliais, seneliais, mokytojais. Ir kokių gi tik vaikai
nesukūrė svajonių žaislų: spalvotų, su širdelėmis, minkštų, pūkuotų… Ir visi jie
išskirtinai linksmi spalvomis, savo dydžiu ir ypatinga išraiškos forma.
Šiuolaikinis žaislų ir priemonių asortimentas yra neaprėpiamas. Tačiau pačių vaikų kurti, su savo
artimaisiais pasigaminti žaislai suteikia daugiau džiaugsmo, kelia pasitikėjimą savo jėgomis,
domėjimąsi įvairiomis priemonėmis. Įsijungdami į šį projektą skatinome vieną tokių suartinančių
veiklų – žaislų gaminimas iš jau visiškai nebereikalingų antrinių žaliavų. Tuo pačiu pasikartojome
žinias apie atliekų rūšiavimą. Steam metodų naudojimo pagalba vaikai pamatė, kad iš antrinių
žaliavų likučių galima sukurti naujus gražius, funkcionalius darbelius. Ši veikla žadino teigiamas
emocijas, atskleidė visų išmonę ir sumanymus, nuteikė motyvuotai kurti, tyrinėti, pažinti.
Dėkojame visiems dalyvavusiems, kurie padėjo įgyvendinti vaikų fantazijas ir idėjas.
Kalėdiniai žaisliukai
Kalėdos – gražiausia ir laukiamiausia
metų šventė. Kiekvienas norime, kad
ji būtų įspūdinga, nepakartojama ir
įsimintina.
Antrokai, kartu su kultūros paso
renginio ,,Keramikiniai Kalėdiniai
žaisliukai“ vedėju, kūrė savo
stebuklingas dovanėles sau ir savo
artimiesiems. O svarbiausia,
pasigamino nuostabias rankų darbo
kalėdines dekoracijas, į kurias įdėjo
savo gerumą, meilę, šilumą,
nuoširdumą, tikėjimą, kad gražiausią
metų šventę padarys dar jaukesnę. Jie tapo Kalėdų seneliais ir dovanojo savo rankomis nulipdytas
dovanėles – keramikinius žaisliukus. Užsiėmimo metu mokiniai sužinojo, kodėl yra puošiamos
eglutės, kaip keitėsi žaliaskarių puošyba bėgant metams ir kt.
Mokinių taryba
1. Kernius Lukoševičius (4c); 
2. Erika Žagarinskaitė (5a); 
3. Simonas Mikulskas (5b); 
4. Emilija Galatiltytė (6a); 
5. Urtė Saliutaitė (6a); 
6. Agilė Gedvilaitė (6c); 
7. Matas Povilionis (6c); 
8. Otonas Belakopitovas (7a);  
9. Fausta Subačiūtė (7b); 
10. Urtė Jarošenkaitė (7c);  
11. Marija Vainytė (7c); 
12. Ieva Bimbirytė (8a); 
13. Emilė Staugaitytė (8a);   
14. Greta Bankauskaitė (8a); 
15. Ugnė Švilpaitė (8a); 
16. Ainius Gedvilas (8a); 
17. Dainius Voitkevič (8b); 
18. Einoras Šimėnas (8b); 
19. Arijus Matukas (8b); 
20. Matas Ivanauskas (8b); 
21. Džiugas Grumadas (8b); 
22. Liepa Tamošiūnaitė (8c); 
23. Eisvilė Leontjeva (8c);
24. Ieva Aliukonytė (8c). 
Mokinių tarybos kuratorius Vadimas Pavlovas (biologijos, chemijos mokytojas) (įsak. 2022-12-07  Nr. V-176). 
Vilniaus  ,,Spindulio“ progimnazijos 2022 – 2023 m. m. mokinių taryba: 
Loretos kepiniai
Prabėga diena rūpestėlių pilna. O nudirbta darbų begalė didelių. Nors patys mažiausi, bet darbai
didžiausi. Su nekantrumu ir smalsumu 1PM vaikai kepė imbierinius sausainius. Iš visos širdies
dėkojame padėjėjai Loretai, kuri pasirūpino sausainių tešlos receptu, gamyba ir edukaciniu procesu.
Sausainiai iškepė tikrai nuostabaus skonio. Iš technologijų kabineto, sausainiai nugulė ant vaikų
stalų. Čia vaikų rankelėse eglutės, žvaigždutės, elniai bei Kalėdų senelio batai – įgavo spalvų. Kol
vieni dekoruoti sausainiai džiūvo, kitais sausainiais vaikai vaišinosi gerdami ir skanaudami arbatą.
Visi darbai puikiai pavyko, nes mažieji įdėmiai klausėsi Loretos patarimų ir kruopščiai žingsnis po
žingsnio atliko darbus. Buvo skani ir šilta kvepianti diena, kurios pabaigoje, burtų keliu traukta
draugo arbata – “Šiltas linkėjimas” – iškeliavo į namus, kartu su keptais ir skaniais imbieriniais
sausainėliais.
Vaikai paklausti, ar kada nors norėtų grįžti į technologijų kabinetą, nedvejodami atsakė taip. Taigi,
būsim dėkingi ir laimingi, jei Loreta paruoš mums kitą skanią užduotį.