Balandžio mėnesio pabaigoje antrų klasių mokiniai vyko į Planetariumą. Iki edukacinės pamokos ,,Saulė ir žvaigždės“ liko dar laiko, tai apsilankėme Sakurų sode. Antrokai, turbūt patys pirmieji iš mūsų mokyklos, pamatė besiskleidžiančias sakuras. Įspūdis didžiulis.  Ne vienas mokinys nusifotografavo prie jų. Pažadėjo po kelių dienų, kai šios japoniškos vyšnios labiau  pražys, čia atvykti kartu su tėveliais. Pasigrožėję sakuromis nuėjome į Planetariumą.  Nors čia vaikai lankosi jau ne pirmą kartą, bet jie supranta , kad pamokėlės metu daug ko sužinos. Ir neapsiriko.  Jie susidomėję klausėsi pasakojimo: kodėl saulė šviečia ir šildo, kokio ji dydžio, kaip toli nuo mūsų  yra, kas būtų jei ji nustotų šviesti… Mokiniai susipažino ir su mūsų planeta Žeme, jos palydovu – mėnuliu. Vaizdžiai pamatė, kaip keičiasi mėnulio fazės. Su malonumu stebėjo ir žvaigždėtą dangų. Susipažino su žvaigždynais, sužinojo, kur juos, giedrame nakties danguje, galima pamatyti.      

 Mokiniams patiko išvyka. Jie, kupini įspūdžių, grįžo į mokyklą,

Pirmokai, pradėję mokytis skaičiuoti pinigus bei atlikti įvairias pinigų skaičiavimo užduotis nutarė apsilankyti pačiame Vilniaus centre įsikūrusiame Pinigų muziejuje. 

Moderniame Pinigų muziejuje mums buvo suteikta galimybė ne tik apžiūrėti vertingus eksponatus ir susipažinti su informaciniuose stenduose pateikta informacija, bet ir patiems aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Interaktyvios mokomosios priemonės mus pavertė dalyviais – patys galėjome savarankiškai nusikalti suvenyrinę 1 skatiko plokštelę, pasisverti ant specialių svarstyklių ir sužinoti, kiek kainuotume, jei būtume auksiniai, platininiai ar sidabriniai. 

   Pinigų muziejus išsidėstęs per du aukštus penkiose salėse, tačiau mes aplankėme dar tik vieną – Pinigų istorijos salę. Šioje salėje supažindinome su pasaulio pinigų raida nuo seniausių jų formų – grūdų, kriauklių, kailių, gintaro – iki elektroninių pinigų. Ekspozicija suskirstyta į lengvai suprantamas ir įsimenančias temas ir parodo pagrindinius pinigų istorijos etapus. 

Kovo mėnesį mažieji 1B spinduliukai su mokytoja Raimonda sodino daržoves ir gėles. Kruopščiai kiekvienas užpildė savo daigyklos narelį žemėmis, studijavo informaciją ant sėklų pakelių, rinkosi kas ką augins. O pasirinkimas buvo didelis. Tėvelių dėka mes pradėjome auginti cukinijas, moliūgus, žirnius, pupeles, agurkus. Iš gėlių daugiausiai buvo pasėta burnočių ir saulėgražų. Visą mėnesį vaikai, laistė, stebėjo, žymėjosi kaip jų augalas auga. Praėjo mėnuo ir balandžio mėnesio tarpiniai rezultatai yra tokie, kad gerai laistomi labai greitai ištįso žirniai ir pupelės. Žirniai net pradėjo žydėti, o keli jau augina ankštis. Pupėlės pradėjo vyniotis aplink radiatorius, o agurkai išleido net po keturis lapus. Iš gėlių labai į saulę stiebiasi saulėgražos, burnočiai kol kas muša rekordus sudygimo gausumu. Kadangi sudygo visos sėtos sėklos, joms daigyklose darosi ankšta. Laukiam nesulaukiam kada galėsime perkelti savo išaugintas daržoves ir gėles į mokyklos lysves. Tikimės orai bus vis šiltesni, gegužės mėnesį mes perkelsime savo augalėlius, o tada galėsime laukti derliaus ir grožėtis išaugintų gėlių žiedais.

      Ar matėte „Spindulio“ mokyklą iš paukščio skrydžio? 

     Mes matėme ir Jums visiems mojavome. Balandžio mėnesio orai nelepina nei saulės spinduliais, nei šiluma 1b klasė išsiruošė į TV bokštą. Rytas išaušo debesuotas, ūkanotas, susiruošus keltis į 326 metrų aukštį debesėlius vėjas nupūtė, o moksleiviams ir tėvams atsivėrė nuostabi Vilniaus miesto panorama.  Ieškojome žymių Vilniaus vietų, jas vos galima buvo pažinti, nes iš taip aukštai  visi pastatai yra labai mažyčiai. Sunku buvo patikėti, bet ir Neris atrodė kaip upelis iš viršaus, nors iš tikrųjų tai srauni, plati upė. Labai geru oru iš TV bokšto galima pamatyti apie 50 km apylinkių. Per 55 minutes TV bokšto apžvalgos aikštelė apsisuka 360 laipsnių kampu. Taigi pamatėme Vilnių iš paukščio skrydžio, iš visų pusių. 

    Grįžę į klasę atlikome užduotis, kad ilgam įsimintume ką matėme ir kur buvome.