Šiuo metu visos populiarėjančios „mokslo
apie save“ idėjos kaip susitarusios tvirtina,
kad žmogus turi įveikti savo blogas emocijas
tam, kad „sėkmė jį lydėtų“. Sutikti su šia
mintimi galima, bet bloga nuotaika nuo to
niekur nedingsta.
Tikriausiai iš visų neigiamų emocijų
labiausiai norėtųsi mokėti suvaldyti pyktį,
kuris daro mus aklais, nesugebančiais blaiviai
įvertinti situacijos, atsekti kilusio konflikto
priežastis. Besibardami dažnai net
nepagalvojame, kad santykiai pasikeitė ne todėl, kad mes ar kiti tapo blogesni ar geresni, o atsidaro
objektyvios priežastys – galbūt pasikeitė mūsų vertybės, socialinės aplinkybės, atsidaro sveikatos
pokyčiai ir pan.
Tyrimuose pastebėta, kad ypač pagerėja santykiai tarp besivaidijančių narių, kurie vienu metu
piešia fraktalus. Terminas „fraktalas“ kilęs iš lotyniško žodžio fractus, reiškiančio „sudarytas iš
dalių“ . Su šypsenėle galima pasakyti, kad užsiimant piešimu nebeturima laiko kada pyktis. O iš
kitos pusės, pastebėtina tai, kad pyktis, priešingai nei liūdesys, suteikia drąsos bei jėgų. Tokiu būdu
supykęs ir turėdamas energijos, žmogus nuleidžia „garą“ piešdamas ir spalvindamas fraktalą, o ne
konfliktuodamas su aplinkiniais.
Šį dailės terapijos metodą, piešti fraktalus, bandžiau pritaikyti dailės pamokoje 4b klasėje.
Pirmiausia, reikėjo užsimerkus, užpildyti kuo didesnę dalį popieriaus lapo įvairiomis linijomis,
toliau, jau atsimerkus, nuspalvinti, kaip vaikai sako, “makaliūzę” kuo įvairesnėmis spalvomis. Manau
šis piešimo metodas pasiteisino: klasė nurimo, vaikai piešė susikaupę, pasinėrę į save, savo jausmus.
Pertraukos metu dar kartą grįžo prie savo piešinio, tyrinėjo jį, ieškojo naujų spalvų, bandė ieškoti
sąsajų su aplinkos objektais. Mokinius taip įtraukė fraktalų piešimas, kad kitą dieną dar atnešė savo
pieštų darbų. Kviečiame ir Jus pabandyti, o kaip mums pavyko piešti pažiūrėkite patys!