Nors ir dauguma esame vilniečiai ir čia gyvename, kartais nesusimąstome, koks gražus ir „turtingas“ yra šis miestas! Dalelę to grožio išvyko pamatyti 1 C klasės mokiniai su mokytoja Gerda bei keliomis mamytėmis į ekskursiją „Vilnius – Lietuvos sostinė“. Pirmiausia lankėmės VU zoologijos muziejuje. Muziejus buvo bene daugiausiai įspūdžių palikusi vieta. Jame vaikai sužinojo, kad ten dirbantys žmonės gyvūnėlių nežudo, tačiau gauna juos po avarijų ar sunkiai sergančius. Lankydamiesi įvairių bestuburių kambaryje vaikai ieškojo patys, sužinojo ir rankomis matavo didžiausią Lietuvos drugelį, rado didžiausią vabalą – elniaragį, grožėjosi tarakonų būstinėmis. Pereinant prie stuburinių ekspozicijos vaikai sužinojo, kuo skiriasi vyro ir moters griaučiai (vyro platūs pečiai, moters – klubai), susipažino su jų tikrais griaučiais. Matė įvairių Lietuvoje ir kitose šalyse gyvenančių gyvūnų iškamšas, patraukė akį įdomus gyvūnas – saiga, taip pat įspūdį paliko briedis, stumbras, leopardas, liūto jauniklis, dygliatriušis ir kt. Savo akimis vaikai pamatė didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį bei mažiausią Lietuvos paukštuką – nykštuką ir pasaulio – kolibrį.  

     Susipažinus su įvairiais gyvūnais vykome prie Trijų kryžių kalno. Kopdami į jį vaikai atidavė visas jėgas, sakė esą pavargę, tačiau nė vienas nepasidavė ir pasiekę viršūnę grožėjosi neapsakoma Vilniaus miesto panorama, bandė rasti namus. Kelionė tuo nesibaigė, keliavome pro Gedimino paminklą, prisiminėme Vilniaus įkūrimo legendą, lankėmės Arkikatedroje, grožėjomės jos architektūra ir tvyrančia ramybe, išėję iš jos ieškojome stebuklingosios plytelės ir, žinoma, visi sugalvojome norus. Galiausiai ėjome aplankyti Bernardinų sodo retų augalų kolekciją. Šiek tiek liūdna, kad augalai dar tik buvo bepradedą žaliuoti ir neatsiskleidė visu grožiu, tačiau vaikai žadėjo kviesti tėvelius augalus aplankyti vasarą. Ilgai neužsibuvę skubėjome į autobusą, nes danguje kaupėsi liūties debesys, nuo kurios kaip tik spėjome pabėgti. Grįždami į mokyklą dar pravažiavome kadaise buvusius pagrindinius miesto vartus – Aušros vartus.  

   Į mokyklą grįžome kupini emocijų ir įspūdžių, kuriais vaikai dalinosi autobuse ir grįžę į klasę. Net grįžę po savaitgalio vaikai vis dar dalinosi patirtais įspūdžiais, netgi piešė piešinius ir rašė rašinėlius. 

   Paskutinę dieną prieš atostogas 1a ir 3-4 specialiosios klasių mokinukai vyko į Trakų krašto tradicinių amatų centrą daugiau sužinoti apie duonelės kelią bei išsikepti savo duonelės kepalėlį.

   Keliauti pasirinkome netradicinį būdą – vykome tarpmiestiniu autobusu. Vaikams labai patiko pirkti bilietus ir susirasti autobuse savo vietą pagal bilietą. 

   Nuvykę į Trakus, besigrožėdami nepakartojamu Trakų kraštovaizdžiu, nužingsniavome iki Trakų krašto tradicinių amatų centro. Mus pasitiko duonos kepėja ponia Miglė. Ji mums pasakojo visą duonelės kelią nuo grūdo iki stalo. Iš užraugtos tešlos kiekvienas susikaupęs suformavo savo duonelės kepalėlį. Ponia Miglė pašovė mūsų kepalėlius į duonkepę krosnį. Laukėme, kol duonelė iškeps. Jautėme, koks pasklido patalpoje kepamos duonos kvapas, jį sunku aprašyti žodžiais. 

Mokytojos Sigita ir Rasa