O komandoje smagiau!
 Vasario 4, 5 ir 8 dienomis vyko bendras 4B ir 3PM klasių renginys „Nuostabieji Lietuvos gyvūnai“. Mokinai turėjo puikią galimybę parodyti turimas ir įgauti naujų žinių apie gyvūnus sutinkamus Lietuvoje, jų mitybą, gyvenimui reikalingas sąlygas, paplitimą. Renginys vyko kelias dienas ir visų susitikimų metu vaikai dirbo komandoje, kurioje bendradarbiavo keli mokinai iš 4 klasės ir keli iš priešmokyklinės grupės:  vyresnieji rūpinosi mažesniais, o jaunėliai mokėsi dirbti grupėje ir būti atsakingais už savo veiksmus. Veiklų metu buvo skatinamas kiekvieno komandos nario dalyvavimas, pažymima jo svarba. 
Pirmą dieną komanda turėjo pristatyti jiems priskirtą gyvūną, surinkę informaciją apie juos. Klasėje buvo klausomasi, skaitoma ir rodoma, demonstruojama ir nagrinėjama informacija. Pristatymo metu grupė buvo vertinama ne tik už informacijos kokybę ar vizualinį pateikimą, bet ir bendradarbiavimą. 
Kitą dieną grupėse buvo gaminamos gyvūnų lėlės ant pagaliukų, jų pagalba mokiniai turėjo sugalvoti ir parodyti vaidinimą. Šis darbas taip pat buvo įvertinami. Trečią dieną -diplomų įteikimas ir šventė su vaišėmis, dainomis.   

 Šio renginio tikslas buvo parodyti kiekvieno vaiko svarbą komandoje, daugiau sužinoti apie Lietuvoje gyvenančius gyvūnus ir parodyti, kad įgauti žinias yra smagu!
Nuoširdžiai dėkoju 4B klasės mokytojai Daliai Umarienei, mokytojos padėjėjai 
Jūratei Povilenskienei  už bendradarbiavimą!
Gaisrininkų būstinėje
Vasario 5 d. 1 C klasei buvo neeilinė, nes visi svečiavomės pas kaimynus - Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Mokiniams per pamokas išmokus, kaip reikia saugiai  elgtis buityje ir gamtoje, kad nekiltų gaisras ir, kaip elgtis jam kilus, kokiu numeriu skambinti, nebuvo gėda apsilankyti gaisrinėje: vaikai iš arčiau pamatė gaisrininkų būstinę, mašinas, įvairius gelbėjimo prietaisus. 
Bene didžiausią įspūdį  paliko galimybė pasėdėti TIKRAME gaisrininkų automobilyje. Vaikų susidomėjimas neatslūgo iki pat ekskursijos pabaigos, kilo klausimai vienas po kito:
- Kas čia?
- Ką daro su šituo?
- Kaip užgesinti gaisrą 11 aukšte?
- Kaip gelbėjate kačiuką negalintį išlipti iš medžio?
Grįžus į klasę vaikai nenustygo vietoje ir vienas po kito dalinosi patirtais įspūdžiais. Vaikų smalsumas ir žingeidumas – tai didelė dovana tiek mokytojams, tiek jų tėvams. Dažnai noras ir motyvacija domėtis kažkuo atslūgsta greitai. Todėl kiekvieno suaugusiojo, esančio šalia vaiko, viena svarbiausių užduočių –  „nenužudyti” žingeidumo ir ieškoti būdų jį puoselėti ir auginti. 
Gamtamokslinė olimpiada
2016 m. sausio 28 d. 7 – 8 klasių moksleiviai dalyvavo gamtamokslinės olimpiados I etape. Jos tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi fizika, biologija, chemija, gilinti ir plėsti šių mokslų žinias, skatinti mokinių kūrybiškumą ir savarankiškumą, surasti ir ugdyti talentus, paruošti mokinius tarptautinėms olimpiadoms.
Sveikiname olimpiados nugalėtojus:
I vieta – Krupovnickas Edvinas 8a
II vieta – Petrauskas Renatas  8a, 
II vieta – Narkevičius Faustas 7a
III vieta – Palenskis Emilijus 8b

Dėkojame dalyvavusiems: 
Dolgopolovui Artūrui  8a, Černiauskaitei Gitanai 8b, 
Vinciūnui Eimantui  8b,  Gudonytei Ugnei  7b, 
Laurinavičiūtei Gretai 7b.
Organizatoriai:
Biologijos ir chemijos mokytoja metodininkė Marytė Papinigienė,
fizikos vyr. mokytoja Ramunė Goberienė
Jaunieji “meteorologai”
    Mažieji priešmokyklinukai pasaulio pažinimo veiklose yra smalsūs, pastabūs. Stebėjimas, kaip mokymo metodas – vaikams labai įdomus, todėl ir efektyvus: leidžia giliai įsisavinti ir visapusiškiau pažinti stebimus objektus. Mes, „Žiniukų“ grupė, visą vasario mėnesį stebėsime orų permainas. Iš pradžių sutartiniais ženklais žymime dienos orus ir temperatūrą. Pagal gautus duomenis mėnesio pabaigoje atliksime užduotis, piešime diagramą, atsakysime į klausimus: „Kuri diena buvo šalčiausia, kuri šilčiausia, kokius gamtos reiškinius tą dieną pastebėjome?“. Norint sudaryti orų prognozę, reikia surinkti daug ir įvairių duomenų. Šis užsiėmimas nėra lengvas, tačiau įdomus ir labai reikalingas. Kiekvieną rytą, atėję į klasę jaunieji „meteorologai“, puola prie lango, ant kurio pritvirtintas lauko termometras bei pažymi temperatūrą į savo orų stebėjimo kalendorių. Visi su didžiausiu smalsumu laukiame šio projekto pabaigos, kada galėsime aptarti stebėjimo eigą, gautus rezultatus bei išvadas.      
Knygos turi nematomas dureles
Gebėjimas skaityti (suprasti, analizuoti, vertinti skaitomą tekstą) yra vienas svarbiausių gebėjimų, įgyjamų pirmaisiais mokymosi metais, būtinas beveik kiekvienoje gyvenimo srityje ir padedantis siekti asmeninių tikslų. 
 Taigi nuo to, kaip jis bus ugdomas pirmaisiais mokymosi metais, gali priklausyti tolimesnė asmeninė sėkmė, konkuruojant darbo rinkoje ir darant sėkmingą profesinę karjerą, teigė kanadietė, ikimokyklinio ugdymo profesorė Clarke Paula. 
Neįgijusio tinkamų skaitymo gebėjimų žmogaus gyvenimo perspektyvos šiuolaikinėje visuomenėje gali būti labai ribotos. 
Todėl itin svarbu dar vaikystėje susiformuoti gerus skaitymo suvokimo gebėjimus.
Todėl tęsiame mokinių skatinimą skaityti. 
Prieš Kalėdas turėjome smagų ir puikius rezultatus davusį projektą “Kalėdiniai skaitymai”. Tęsiame skaitymų maratoną! Šį kartą patys mokiniai skaitys ar pristatys įdomiausias knygas savo draugams, besimokantiems kitose klasėse. Pirmieji žingsnį žengė 3 B klasės mokiniai. Savo skaitytas knygas jie pristatė 4 B klasės mokiniams ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Mokiniai dalinosi skaitytų knygų įdomiausiomis ištraukomis, iliustracijomis.  
Netruko klausytojų smalsumo, susidomėjimo knyga, todėl trečiokai vos spėjo atsakinėti į mažiausiųjų pateiktus klausimus.  
Dar kartą įsitikinome, kad knygos turi nematomas dureles. 
Ugdykime vaiko norą žaisti
Stalo žaidimai turi milžinišką edukacinę reikšmę vaikams.
 Tai priemonė lavinanti atmintį, gerinanti socialinius įgūdžius, mokanti skaičiuoti, skaityti, sužinoti, kas yra taktika, planuoti, net išmokti susitaikyti pralaimėjus.
Vaikai žaisdami įgyja naujų sugebėjimų, vertybių, naujos patirties. 
 Psichologai teigia, kad žaidimas palaiko daug įvairių vaiko veiklos sričių, žaidimo nauda 
vaiko raidai neabejojama.
Patyrimas, įgytas žaidžiant, padeda vaikui įgyti daug naujų įgūdžių, lavinti socialinius sugebėjimus ir išmėginti save įvairiuose vaidmenyse.
Socialinės kompetencijos srityje ugdant santykius su bendraamžiais, 
II priešmokyklinės grupės vaikučiai pirmadienį paskelbė ŽAIDIMŲ DIENA, t. y., 
nauja mūsų grupės inovacija „Tęsiame savaitgalį…“.
Kiekvieną pirmadienį vaikai žais įvairiausius žaidimus, taip siekdami kurti draugišką ir 
darnią “Pelėdžiukų” grupę.
Ši puiki idėja gimė patiems vaikučiams, kurie pirmą vasario savaitę nutarė skirti stalo žaidimams. 
Žaiskime – juk esame vaikai!

Sniegas ir vaikai
II priešmokyklinės grupės vaikučiai, kartu su mokytoja Vilma, vieną gražią popietę pamėgino išnešti dalelę savo meilės ir šilumos ir pasidalinti su aplinkiniais. Vaikai skirtingoje aplinkoje stebi ir tyrinėja daiktų formas, spalvas. Skatinant spontanišką meninę raišką - žaidžiant, bendraujant, dirbant, poilsiaujant – paskutinėmis snieguotomis dienomis nusprendėme pasidžiaugti sniegu. „Dailės užsiėmimai kitaip“, taip vadinome savo veiklą, nors ji sukėlė tiek daug emocijų, kad tik užsiėmimu tai pavadinti sunku. Vaikai su polėkiu ir puikia nuotaika „gamino“ darbo vieteles, ruošė dažus… Krykštaudami ir dalindamiesi emocijomis šildė sustingusius teptukus, juokėsi, klegėjo…sunku nusakyti vaiko džiaugsmą, kuris yra nuoširdus, nesumeluotas. Tai skatina pedagogų bendruomenę kiekvieną kartą ruošiantis naujoms temoms ieškoti naujų idėjų ir būdų kaip pateikti informaciją, kaip motyvuoti ir priversti spinduliuoti vaiko akeles.
 Ačiū vaikams už tai, kad savo emocijomis ir šiluma skatina dirbti inovatyviai…      
Skaitome Agatos Kristi detektyvus
   Rimtoji literatūra yra ta, kuri mus keičia, kviečia mąstyti ir ji išlieka, ją galima skaityti daug kartų, o kiekvieną kartą skaitydams randi ką nors nauja. Ji formuoja mus kaip asmenybes. Detektyvas – epikos žanras su paslapties, nusikaltimo išaiškinimu, intriga ir laipsnišku tiesos atskleidimu. 
    Sausio 29 d. įvyko atvira pamoka, kurioje dalyvavo mokyklos direktorė, mokytojai, dešimtokai bei septintokai skirta auksiniam detektyvo laikui – 1920 – 1930 m. – prisiminti ir Agatos Kristi kūrybai aptarti. Septintų klasių mokiniai visą mėnesį skaitė detektyvus, ruošė pristatymus, domėjosi žymiosios detektyvų karalienės gyvenimu, asmenybe. Keletas mokinių perskaitė ne vieną detektyvą ir po pamokos prisipažino, kad skaitys ir kitų rašytojų parašytus detektyvus. Bibiotekos vedėja, istorijos mokytoja Neringa Vaitiekūnienė džiaugėsi, kad nors ir nelengva buvo iš namų nešti Aganos Kristi knygas, bet mokiniai skaitė ypatingai noriai ir susidomėję. Sunkiausia buvo mokytojai pasakyti vaikui, kad šiuo metu bibliotekoje nėra knygų, kad dar negrąžino… 
   Detektyvas – socializuojanti literatūra, nes skaitytojas tapatinasi su teigiamu herojumi, o ne su bloguoju, kurį pažįsta tik kūrinio gale. Skaitant detektyvą suvokiama, kad pasaulis nėra tobulas ir geras, bet nusikaltimo išaiškinimas suteikia saugumo jausmą – blogis nubaudžiamas, jo bus mažiau.
Atvira literatūros pamoka 
“Skaitome Agatos Kristi detektyvus”, 
kurią vedė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė A. Krukonienė ir 
istorijos vyr. mokytoja N. Vaitiekūnienė.
Atradimų pamokos gamtoje
     Prie mokyklos aidėjo šūksniai: 
 – Pažiūrėkit ką aš radau! O štai ką aš! Ar matei tas sėklytes? Pažiūrėk varna skrenda! Ar pastebėjai, ten tiek daug balandžių pėdsakų? Aš suradau klevo sėklų. Žiūrėkit, sušalęs kankorėžis!
 Ir taip be pabaigos galima būtų vardinti pirmokų išsakytus žodžius, kai jie išėjo stebėti gamtos žiemos metu gavę mokytojos užduotis kai ką rasti, pastebėti, nustatyti, pamatuoti ir surinkti. 
 Mokymasis gamtoje yra malonus ir skatina asmeninių savybių raišką. Padedant draugui atrasti pasaulį ir tuo pačiu ugdyti sveikos gyvensenos pagrindus. Vaikai supranta, kad jie ne tik atlieka naudingą darbą stebi gamtos pokyčius, bet ir būna gryname ore. Ieškodami pėdsakų ar sušąlusių gamtos stebuklų sportuoja, nes reikia per pusnis laipioti ir greičiau už kitus rasti, būti pirmam atradusiam pėdsakus sniege.
Pamokos gamtoje labai pakelia motyvaciją, nes vaikai turi galimybę išbandyti save, įveikti sunkumus, o per tai geriau suvokia ir mokymosi svarbą. Mokydamiesi natūralioje aplinkoje atradome, kad paukščiai palieka labai daug pėdsakų, kuriuos mes galime atskirti pagal dydį ir formą. Radome balandžių, mažų zylučių, varnų pėdsakų. Po pušimis, atokiau nuo mokyklos sienų radome zuikių ir šunų paliktų pėdsakų. 
-  Netoli miškas galbūt koks ilgaausis užsuko paieškoti morkos,- mąstė vaikai. 
 Vaikai padarė išvadą, kad sniego dangos storis atviroje vietoje yra didesnis net 19 cm, nes medžiai ir krūmai sulaiko sniegą.  Po krūmais susikaupė tik 16 cm storio sniego danga.
Pastebėjome kokios unikalios snaigės, kiekviena vis kitokia ir labai greitai tirpsta delne, nuo šilumos.        Įgyję labai svarbios gamtos stebėjimo patirties, prisirinkę gamtinės medžiagos pavyzdžių, grįžome į klasę laimingi mokytis toliau, nes mūsų tiriamoji veikla tuo nesibaigė.             
Po pamokų multimedijos pagalba, peržiūrėjome filmuotą ir fotografuotą medžiagą. Diskutavome apie tai ką kas matė, pastebėjo, kas buvo įdomiausia šią dieną. Piešėme labiausiai įsiminusius gamtos objektus. O pabaigai užpildėme ilgas gamtos stebėjimo anketas, kuriose pažymėjome visas mūsų ilgo ir svarbaus darbo smulkmenas. Kitą pasaulio pažinimo pamoką jau buvo atšilusi visa rasta gamtinė medžiaga. Moksleiviai su malonumu prisiminė kas, ką ir kur rado. Kiekvienas emocionaliai pasakojo koks svarbus šis radinys, jį pristatė draugams.  
Visą gamtinę medžiagą pasilikome darbelių pamokoms ir nusprendėme, kad tai ne paskutinė mūsų pamoka gamtoje.     
Terapinė rankdarbių nauda
Pasak  mokslininkų, rankdarbių gaminimas yra toks pat efektyvus būdas kovoti su stresu, kaip ir mankšta ar kitas sportas. Taip yra todėl, kad pirštų galuose esančios nervų galūnės yra susijusios su ta smegenų dalimi, kuri reguliuoja žmogaus mąstymą, vidaus organus ir psichiką. Sukant, klijuojant, kerpant, lipdant, minkant šios nervų galūnės yra masažuojamos, taip sumažinama nervinė įtampa, blokuojama hormono horadrenalino gamyba.  Be to, tokia veikla atpalaiduoja, normalizuoja nervų sistemos veiklą, padeda atstatyti organizmo sistemų sutrikimus. Rankdarbių gaminimas padeda lavinti meninį skonį, loginį ir abstraktųjį mąstymą, taip pat padeda atsiskleisti kūrybiškumui. 
3-4 lavinamosios klasės mokiniai, kaip ir daugelis vaikų, tiesiog dievina rankdarbius ir jų gamybą. Vaikai ypatingai džiaugiasi ir savimi didžiuojasi, kai savo pačių rankomis sukuria apčiuopiamą daiktą, dovanėlę mamai, tėčiui ar draugui. Pats gamybos procesas skatina vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę. 
Nuotraukų galerijoje 3-4 lavinamosios klasės “Rankdarbių” būrelio su mokytojos Sigitos pagalba sukurti darbai.
Popierius, kaip ir bet kuri kita medžiaga, gali būti puikia priemone rankdarbių gamybai. Išradingos mintys, kūrybingos idėjos vaikų rankose rankose gali atgimti pačiais gražiausiais rankų darbo popieriaus gaminiais – atvirukais.   Mūsų darbuose įvairiausiomis spalvomis sužydėjo  “Pasaulio medžiai “, Kalėdomis pakvipo eglišakių vainikai, pūgos šokį šoko balerinos
Pano iš gamtinės medžiagos ir popieriaus 
 ”Namas kaime”