Mūsų vaikai skaito labai daug. Suklusote? Taip, jie skaito labai daug
įvairiausių tekstų ant reklamos stulpų ir veidaknygėje, tačiau knygų
skaito mažai. Todėl visai nestebino kelių septintokų prisipažinimai, kai
jiems uždaviau perskaityti Paulo Coelho knygą ,,Alchemikas”, kad knyga
pasirodė labai stora, kad ją skaitys iki gyvenimo pabaigos… Iš tiesų knyga
nėra lengva, tačiau ji kalba apie svarbiausius būties klausimus ir kviečia
mąstyti: kas aš esu, kokia mano vieta pasaulyje, kokią profesiją turėčiau
pasirinkti užaugęs? Daugelį apdovanojimų pelnęs, UNESCO taikos
ambasadorius brazilų rašytojas Paulo Coelho pasakoja Rytų išminties
kupiną paauglio Santjago istoriją apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą
savimi.
Prieš pradėdami skaityti knygą mokiniai gavo klausimus, į kuriuos jie
privalėjo atsakyti. Džiugino gražios jų įžvalgos. Į klausimą, koks yra
vienintelis būdas gyvenime ko nors išmokti, viena mergaite samprotauja:
,,Vienintelis būdas gyvenime ko nors išmokti yra stebėti. Santjagas stebėjo avis ir jis išmoko
pasaulio kalbos. Jis klausėsi dykumos ir išmoko tylos. Stebėdamas tu gali daug pamatyti. Manau,
kad prie mokymosi būdų reikėtų pridėti ir klausimąsi, nes tik girdėdamas gali pasitelkti vaizduotę.
O tada turi veikti”.
Užklasinio skaitymo pamokai galima pasiūlyti lengvo turinio knygą, bet, anot profesorės
Viktorijos Daujotytės, ,,kai renkiesi įdomesnę, lengvesnę knygą, juk jau renkiesi ir lengvesnį
gyvenimą. Ir pats daraisi lengvesnis. Lengvėji, lengvėji, kol tave lengvų knygų skaitytoją kaip tą
pūką pakels vėjas ir išneš nežinia kur, nežinia dėl ko ir kam”. Daug laiko ir dvasinių pastangų
reikalaujanti knyga tampa tavo draugu, patarėju sunkiomis gyvenimo minutėmis arba kelrode
žvaigžde, vedanti į prasmingesnę būtį. Beprasmiai tekstai tik supainioja žmogaus mintis, atima laiką
ir neduoda jokios naudos, o gera knyga, anot vienos septintokės, (stilius netaisytas) vieną dieną,
kai ją baigiau, tarsi savim pasididžiavau, kad ją perskaičiau, nes jai skyriau labai daug laiko. Tai
pirmoji knyga, kurią baigusi labai džiaugiausi. Ši knyga mane išmokė, kad nereikia nuleisti rankų
sunkiausiomis akimirkomis, stebėti ženklus ir klausyti tų žmonių, kurie nori tau padėti surasti
Asmeninę legendą, tų, kurie nori, kad pasiektum savo svajonę. Tad visiems patariu perskaityti šią
knygą, nes ją perskaičius supranti dalį savo gyvenimo”. Taigi užklasinio skaitymo knygos turi būti
rimtos.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Aušra Krukonienė