Mums patinka lėktuvai…
Gegužės 5 dieną 2-4 specialiosios klasės mokiniai su savo
mokytojomis Sigita, Kristina, mokytojų padėjėjomis Lina ir Jūrate
lankėsi Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Nors oras nebuvo
labai dėkingas – lynojo, tačiau gera nuotaika ir entuziazmas
lydėjo mus visos ekskursijos metu. Keleivių išvykimo terminale
mus pasitiko gidė Sandra, kuri papasakojo, kokios procedūros
atliekamos keleivių išvykimo terminale, palydėjo per keleivių
patikrą, kur kiekvienas turėjome praeiti pro patikrinimo arką.
Mūsų laimei, neturėjome jokių draudžiamų įsinešti daiktų, tad
visi patekome į „sterilią zoną“. Leidomės eskalatoriumi į pirmą
aukštą, kur mūsų laukė autobusas, kuriuo tęsėme ekskursiją
aerodrome. Sužinojome, kiek keleivių Vilniaus oro uoste
išskrenda per metus, kokiu lėktuvu skraido Lietuvos prezidentė,
kiek sveria lėktuvas, į kokius miestus iš Vilniaus kyla lėktuvai ir
dar daug kitų įdomių dalykų. Pamatėme angarus, kur
remontuojami lėktuvai, fotografavomės prie seno autentiško
lėktuvo „Albatros“. Lydėjome akimis ir šūksniais kylančius ir
besileidžiančius lėktuvus, apsilankėme labai svarbių asmenų
zonoje, fotografavomės salėje, iš kurios į lėktuvą patenka
Lietuvos prezidentė. O daugiausiai įspūdžių sukėlė ir labiausiai
vaikams patiko – oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis. Visi
norintys galėjo pasimatuoti gaisrininko uniformą, purkšti vandenį
iš vandens žarnos, pasėdėti gaisrininkų automobilio kabinoje bei
pasijusti tikrais ugniagesiais gelbėtojais.
Nuoširdžiai dėkojame ugniagesiams gelbėtojams, gidei Sandrai, labai svarbių asmenų zonos
administratorei Sofijai ir visiems, padėjusiems mums praplėsti savo akiratį, iš arti pamatyti lėktuvus,
pabūti drauge ir patirti nepakartojamų įspūdžių.
Matematikos pamoka parduotuvėje
Mokiniams visuomet patinka netradicinės pamokos, kurios vyksta ne klasėje, o kitoje aplinkoje. Šį
kartą edukacine aplinka tapo… parduotuvė. 7 – 10 specialiosios klasės mokiniai kartu su savo
mokytoja Rūta Bagdonavičiene matematikos pamoką vedė “Maximos” parduotuvėje. Mokiniai,
pagal iš anksto sudarytą maisto produktų sąrašą, turėjo apsipirkti. Buvo įdomu stebėti, kaip
mokiniai vieni orientuojasi parduotuvėje. Netgi tarpusavyje lenktyniavo, kuris greičiau atras, kur
yra morkos, svogūnai, pomidorų padažas, ryžiai, mėsa. Tačiau buvo jaučiama ir mokinių pagalba
vienas kitam.
Pagrindinis pamokos tikslas buvo – taikyti elementarias matematikos žinias kasdienio gyvenimo
situacijose. Mokiniai turėjo ne tik orientuotis parduotuvėje, bet ir mokėti orientuotis kainose,
atrinkti reikiamą pinigų sumą bei apytiksliai apskaičiuoti grąžą. O čia jau laukė antras išbandymas –
kai mokiniai turėjo teisingai suskaičiuoti pinigus, susimokėti prie kasos už prekes, sulaukti grąžos.
Vieni ėmėsi iniciatyvos, kiti dar jautėsi nedrąsiai. Bet visi išėjo nešini pirkiniais.
Grįžę į mokyklą, per technologijų pamoką mokiniai gaminosi plovą iš savo nupirktų maisto
produktų. Visi buvo laimingi, patenkinti, skaniai papietavę…
O aš džiaugiausi mokinių savarankiškumu, jų pasitikėjimu savo jėgomis, teigiamomis emocijomis.
Svečiuose ,,Mėgintuvėlio laboratorija”
Balandžio 29 d. mūsų klasėje svečiavosi ,,Mėgintuvėlio
laboratorija“. Mokiniai pateko į nepaprastą chemijos
pasaulį. Mobiliojoje laboratorijoje atliko įvairius bandymus,
eksperimentavo. Karšto vandens, sauso ledo ir indų
ploviklio pagalba pasigaminome burbulų. Aikčiojome iš
susižavėjimo, kai į karštą vandenį įdėjus sausą ledą, tirpalas
putojo, ,,lipo“ iš indelių. Rungtyniavome, kurio ,,pilis“
aukštesnė.
Pasiskirstę į dvi komandas rungtyniavome, kuriems
sėkmingiausiai seksis rankomis vieni kitiems perduoti
nepaprasto grožio burbulus. Vėliau kiekvienam vaikui teko pastovėti burbule.
Tačiau didžiausią susižavėjimą ir daugiausiai emocijų sukėlė ugnies ,,sutramdymas“ – visi vaikai
savo rankose palaikė degantį burbulą. Pirmoji tai išbandė mokytoja, tada ir vaikai įgavo drąsos.
Šios veiklos metu trumpam pasijutome rimtais tyrinėtojais, įgijome naujų žinių, potyrių. Visi
mokiniai dovanų gavo knygelę, kurioje aprašyti įvairūs galimi pasidaryti tyrimai.
Kas vyksta Operos ir baleto teatre ryte?
Kažin kas vyksta Operos ir baleto teatre rytais?
Kas kuria dekoracijas spektakliams?
Kaip gyvena teatras, kai nutyla aplodismentai?
ŽUVIUKAI, su savo mokytoja Rasa (I priešmokyklinė gr.) nutarė tai išsiaiškinti ir savo akimis pamatyti, kuo gyvena teatras ir artistai rytais. 
Nepatikėsite, šiame teatre dirba apie 550 darbuotojų! Matėme, kaip scenos darbininkai derina vakariniam spektakliui scenos apšvietimą bei pačią sceną. Pamatėme neįtikėtinai užburiantį scenos dekoracijų kūrimą, paplojome dailininkėms už nuostabią dekoraciją naujam spektakliui. Sutikome daug operos ir baleto artistų, išgirdome orkestro repeticijai besiruošiančius muzikantus. Pasitreniravome kaip baleto šokėjai prieš išeinant į sceną. Persirengę tikrais baleto artistų rūbais ir pasidabinę karališkais aksesuarais netgi gavome progą suremti špagas! 
O koks gi šis teatras be savo garsaus šokolado…
Tą dieną įsitikinome, kad teatre verda gyvenimas ištisą dieną!

Atėjau, pamačiau, išbandžiau
Artėjant pavasariui vyresniųjų klasių moksleiviai pradeda galvoti apie savo ateities planus, ieškoti tinkamiausio sprendimo, kur toliau mokytis. Tad šių metų balandžio 30 dieną šešiolika mūsų mokyklos 8, 9, 10 klasių vaikinų kartu su istorijos mokytoja, 10a klasės vadove Neringa Vaitiekūniene lankėsi VĮ Vilniaus statybinininkų rengimo centre, Viršuliškėse. Mus maloniai pasitiko, vedžiojo po centrą, aiškino centro socialinė pedagogė Asta Lukšienė. Moksleiviai turėjo galimybę pamatyti, kokiomis sąlygomis centre mokosi būsimieji nekilnojamo turto agentai, apdailininkai-statybininkai, baldžiai, staliai, santechnikai, mūrininkai-betonuotojai, dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojai. Taip pat moksleiviai sužinojo, kad šių specialybių centre galima išmokti baigus 8, 9, 10 ir 12 klasių. Išvykos metu vaikinai buvo supažindinti su įvairiais įrenginiais, kuriuos naudoja centro moksleiviai, kurdami kūrybinius darbus. Vaikinai ne tik vaikščiojo po įvairias klases, dirbtuves, bet ir patys atliko praktines užduotis: surinko kėdutę, inkilą, informatikos kabinete prie kompiuterių mėgino padaryti būsimų darbų brėžinius. Profesijų mokytojai aiškino technologinius procesus, rodė, kaip veikia staklės bei įrengimai, atsakinėjo į klausimus.
Manome, kad šis apsilankymas Vilniaus statybininkų rengimo centre buvo prasmingas, informatyvus ir įdomus.
Noriu būti pirmokas
Mokinukai aktyviai dalyvavo integruotoje pamokoje: susipažino su nenuodinga, nepavojinga, Lietuvoje gana dažnai sutinkama gyvate-žalčiu. Žiūrėdami skaidres apie žalčius vaikai sužinojo, kokia žalčio išvaizda, kur galima jį susitikti, kuo jis minta, kaip gąsdina priešus, kada prabunda po žiemos miego. Senovėje lietuviai tikėjo, kad žaltys neša laimę, saugo namus. Kad laimė neaplenktų ir mūsų, vaikai kartu su mokytoja lipdė žalčiukus bei įvairiaspalves gyvates. Vaikų nulipdytos gyvatės susirangė ant spyglių, samanų, kankorėžių ir apsigyveno priešmokyklinukų klasėse. 

Tikiuosi, kad vaikų ir mokytojos darbus teigiamai įvertins tėveliai. Ačiū vaikams už smagias akimirkas ir iki pasimatymo būsimų pirmokėlių mokyklėlėje birželio 1-5 dienomis.                                                           
                                                                                          Pradinių klasių mokytoja Raimonda Petkūnienė
Gegužės 4 dieną II ir III priešmokyklinių klasių vaikai susipažino su būsima pirmokų mokytoja Raimonda Petkūniene. Šį rytą vaikai persikėlė laiku į ateitį – trumpam tapo pirmokais.
Anykščių kraštą aplankius…
Balandžio 24-osios dienos rytą 3b ir 2b klasės mokinukai kartu su mokytojomis išsiruošė į kelionę po Anykščių kraštą. 
Ką mes ten pamatėme, sužinojome, išmokome? 
Atvykusius į Arklio muziejų, prie senovinės aukštaitiškos trobos kiemo vartų  mus pasitiko šeimininkė Nijolė.  Susikvietusi į vidų prie duonkepės krosnies, ji mums papasakojo visas ruginės duonelės paslaptis, atskleidė senovinį, unikalų jos kepimo receptą. Turėjome galimybę patys išsikepti duoną ir parvežti savo šeimoms lauktuvių. 
Kol duonelė kepė, mes lauke žaidėme senovinius žaidimus. Po linksmybių kieme šeimininkė visus pakvietė prie kaimiškų vaišių stalo, skanavome duonos, lašinukų, krosnyje keptų bulvių, medaus, sūrio, žolelių arbatos. 
Arklio muziejuje aplankėme ir amatų meistrus: audėją, keramikę, kalvį ir juvelyrą. Turėjome galimybę pamatyti, kaip gaminamas degutas. Šiame muziejuje matėme ne tik senuosius (arklio gadynės) padargus ir transporto priemones, bet ir unikalius filatelijos, drožinių rinkinius, kavalerijos ekspoziciją. O svarbiausia – išmokome suprasti arkliuko “kalbą”, ir nuo šiol suprantame, ką jie sako ir jaučia!
Anykščių rajone aplankėme rašytojo Jono Biliūno kapą, vadinamą “Laimės žiburiu” ir Puntuko akmenį. Su gera nuotaika grįžome namo.
  Mūsų kelionės akimirkas galite pamatyti galerijoje. 
Aš inkilą įkėliau!
Gražią pavasario dieną PM 3 grupės mokinukai su mokytoja priešaky išsiruošė į mokyklos kiemą iškelti inkilo. Iš pradžių vyko pagrindinė dalis – puošėme paukštelių namelį, po to kruopščiai ir ne vieną dieną rinkome tinkamiausią berželį, kuriame paukšteliai jaustųsi saugūs.  Vaikai į šį darbą sudėjo visą savo meilę ir rūpestį. 
Kai šie darbai buvo atlikti, pasikvietėme į pagalbą mokyklos meistrą, kuris lipo aukštomis kopėčiomis. Tuo metu, vaikai nestovėjo be darbo – stebėjo praskrendančius paukštelius ir klausėsi čiulbančių giesmininkų. Visų nuotaika buvo puiki, pasisėmėme naujų įspūdžių, patirties ir išmokome pasirūpinti mažesniais už mus pačius. 

Galimybė pabūti kartu
Sportas – sveikata, sveikata – sportas. Taip ir mes, septintos klasės mokiniai, kartu su auklėtoja priešakyje sportuojame po pamokų. Gerai, kad turime galimybę praleisti daugiau laiko visi kartu. Norint nuovargio po pamokų atsikratyti, reikia išsikrauti. O stalo tenisas – labai padeda. Tad Armandas ir Matas auklėtojai metė iššūkį. Nors sakoma “du prieš vieną negarbinga, bet labai, labai protinga”.  Auklėtoja džiaugiasi savo auklėtinių noru žaisti stalo tenisą ir turiningai leisti laiką. Ačiū palaikymo komandai Renatai ir Simonai.
Kepimo džiaugsmas “Malsenos” kepyklėlėje
Iš karto po pavasario atostogų grįžę “Šviesuliukų” grupės mokinukai susiruošė į ekskursiją po grūdų ir miltų šalį. Nuvykę į “Malseną” pirmiausia patekome į kepyklėlę. Apsijuosę prijuostes ir pasipuošę kepėjų kepurėlėmis patys minkėme ir kočiojome tešlą, formavome meduoliukus. O kai jie iškepė, puošėme spalvotu glajumi.
Kol meduoliai kepė krosnyje, turėjome puikią progą išklausyti pamokėlės apie malūnus, javus, grūdus, miltus.O  jūs ar žinote, kaip atrodo šiuolaikiniai malūnai? Jie dideli ir modernizuoti, kaip pasakė mokinukas Danielis: “panašus į viešbutį”.
Ačiū už puikiai praleistą laiką ir naujas žinias apie kepėjų amatą, plačias šypsenas ir miltuotas nosytes. Taip čia viskas įdomu!
Kepėjai “Šviesuliukai”