Tapome istorijos liudininkais. Mūsų būsimiems vaikams ir vaikaičiams apie modernios Lietuvos valstybingumo Šimtmetį liks tik mūsų prisiminimai, nuotraukos, video medžiaga, straipsniai, įrašai feisbukuose ar instagramuose. Ir su pasididžiavimu girsimės, kad šventėme Šimtmetį, kėlėme vėliavas, piešėme Laisvę, vaidinome mokyklos teatriukyje ar sakėme rimtas kalbas. Kaip šią dieną prisimins mūsų mokyklos vaikai? Valstybinės šventės “Spindulio” progimnazijoje visuomet rimtas įvykis – ar tai būtų Kovo 11-oji, ar Sausio 13-oji, ar Vasario 16 -oji. Šiemet ji ypatingesnė. Juk 100 metų pasitaiko kartą gyvenime. Tad programa, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti, buvo išties netrumpa.
Dvi dienas vyko integruotos dalykų ir tarpukario istorijos pamokos “Šimtametė Lietuva pamokose”, kur mažieji mokėsi rašyti plunksnakočiais (oi, kaip nelengva buvo jį taisyklingai laikyti rankose ir dar rašalo indelyje plunksną mirkyti), vyresnieji bandė skaičiuoti mediniais (senoviškais) skaitliukais, kurių kai kas net nebuvo matęs, ką jau kalbėti, kad negali pasinaudoti įprastu skaičiuotuvu ar išmaniuoju telefonu, anglų kalbos pamokose mokiniai vertė Nepriklausomybės aktą ir kitus svarbius Lietuvos Tarybos pranešimus į anglų kalbą, kūno kultūros pamokose susidomėję žiūrėjo ir aptarinėjo tarpukario Lietuvos krepšininkų pergales ir aprangą(!), per geografiją nagrinėjo “Apelsinų kontrabandos” detektyvą, o kur dar daugybė YouTube paskelbtos įdomios istorinės medžiagos, kurią mokytojai naudojo pamokose…
Mažieji priešmokyklinukai, sukvietę kaimyninių darželių vaikus, surengė įspūdingą Lietuvos architektūros kūrybinių darbų parodą (Trakų, Gedimino pilies, Katedros, šv. Onos bažnyčios su vitražiniais langais ir kiti maketai). Mokykloje vyko ir daugiau parodų, skirtų Šimtmečiui: 7-8 klasių berniukai paruošė stogastulpių parodą, nemažai mokinių darbų eksponuojama dailės parodose, vyko dailyraščio konkurso “Rašau Lietuvai” gražiausio rašto paroda. Mokytojų kambarys taip pat virto ekspozicijų sale, kurioje visi norintys gali susipažinti su tarpukario Lietuvos leidiniais (ačiū Tėveliams, atnešusiems senuosius leidinius parodai), senaisiais litais bei Vilniaus medaliais, kuriuos mokyklai padovanojo keramikė O. Petkevičiūtė. Mokyklos erdvėse (Spindulio aikštėse ir gatvėse) pakabinti Lietuvos miestų herbai, tad vaikai nemokamai :) gali pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su mūsų miestais ir miesteliais.
O vainikavo šventinę programą du dideli renginiai: akcija “Apjuosk mokyklą Trispalve”, kai pradinukai net skaičių “pametė”, kiek trispalvių kaspinų surišo ant mokyklos tvoros (gal jau galėtume pretenduoti ir į Gineso rekordų knygą) bei iškilmingas minėjimas mokyklos Aktų salėje “Vienos dienos kelionė į tarpukario Lietuvą” – 5-8 klasių mokiniai tapo Nepriklausomybės akto signatarais.
Finaliniam renginiui Aktų salėje ruoštasi labai atsakingai. Norėjome pristatyti Vasario 16-osios signatarus, juk ne paslaptis, kad ne visi juos ir žinojo, gilinomės į šių žmonių gyvenimo ir istorijos vingius, siekėme parodyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo svarbą ir rimtumą. Aštuntokams teko ir su fotoaparatu po Vilnių pavaikštinėti, įamžinti su Nepriklausomybe susijusias vietas.
XX a. pradžioje, karo audrų sūkuryje, kai kariavo ir griuvo didžiosios imperijos, 20 -čiai vyrų nedideliame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę buvo didelis iššūkis. Juk savarankišką valstybę tuomet atkūrėme beveik po 500 metų, po Vytauto Didžiojo Lietuvos.
Ne mažesnis iššūkis buvo ir mūsų penktokams – septintokams pasiskelbti Lietuvos Taryba ir suvaidinti signatarus. Ir drąsai galima sakyti – pavyko. Visi 20 vaikinų labai rimtai studijavo signatarų biografijas, mokėsi raiškiai kalbėti (ne vieną valandą teko dėstyti jiems retorikos pamokas :), reikėjo ir tokia smulkmena, kaip kostiumai, pasirūpinti. Tačiau visas repeticijų “kančias”, manau, atpirko suvokimas, kad tai, ką darome yra labai svarbu. Ir pilna salė susidomėjusių mokinių klausėsi. Puikiai renginį vedė aštuntokai Auksė ir Danielius, žavėjo Beatričės balsas ir daina, Lauros kanklės ir Lauryno akordeono garsai.
Jonui Basanavičiui (Šarūnui Povilaikai) perskaičius Nepriklausomybės aktą ir visiems kartu sugiedojus Lietuvos himną, pradėjome švęsti Laisvę drauge su Karoliniškių muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestru. Dūdos maršus grojo, žiūrovus nuo kėdžių kilnojo.
Ačiū visiems renginio dalyviams, žiūrovams, muzikantams.
Prasidėjo antrasis šimtmetis.