II -asis Konstitucijos egzamino etapas įveiktas
   Penktokas Benediktas Užkuraitis buvo vienintelis mokyklos mokinys patekęs į II-ąjį Konstitucijos egzamino etapą (I etape dalyvavo dvidešimt du 5-8 klasių mokiniai). Tad spalio 18 d. antrajame etape Benediktas varžėsi su 623 geriausias žinias pademonstravusiais dalyviais iš visos Lietuvos. 
  Primename, kad I-ame egzamino etape Konstitucijos žinias tikrinosi virš 32 tūkst. žmonių įvairiose amžiaus grupėse. Benediktas varžėsi tarp 5-7 klasių mokinių. Šį kartą reikėjo atsakyti į 19 testinių klausimų ir vieną atvirą klausimą. Teste Benediktas nepadarė nei vienos klaidos. O 20-ąjį (atvirąjį) klausimą vertino centralizuota vertinimo komisija. Deja, bet 20-oji užduotis ir “pakišo” koją penktokui. Įdomu, ar visi galėtumėte išsamiai atsakyti į šį klausimą? - “Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyti šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos pagrindai. Prašome įvardyti keletą iš jų”.
   O kokie paties Benedikto Užkuraičio įspūdžiai po Konstitucijos egzamino?
Apie šį egzaminą nieko nežinojau, kol jo nepristatė istorijos mokytoja, pasiūliusi dalyvauti jame. Aš sutikau, nes man tai pasirodė įdomu.  Nesu dalyvavęs panašiuose konkursuose. Šiais metais pirmą kartą sužinojau apie Lietuvos Konstituciją ir skaičiau ją. Iki pirmo Konstitucijos egzamino etapo ją perskaičiau vieną kartą, praėjęs pirmą etapą perskaičiau dar du kartus. Lietuvos Konstitucijoje man viskas buvo nauja ir labai įdomu. Ką sužinojau naujo? Supratau, koks Lietuvoje valdymas, kokias pareigas atlieka valdžioje dirbantys asmenys, kokias mes, piliečiai, turime pareigas bei teises. Visiems mokytojams ir  mokiniams patarčiau perskaitykite bent vieną kartą svarbiausią Lietuvos dokumentą, o kitais metais pabandykite sudalyvauti Konstitucijos egzamine ir parneškite pergalę į “Spindulio” progimnaziją. Tai bus nepakartojamas ir nepamirštamas įspūdis”.
Konstitucijos egzaminas
LR Konstitucijos egzamino akimirka
Spalio 4 d. pirmą kartą Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 
egzaminą laikė 22 mūsų mokyklos  5-8 klasių mokiniai.
Ačiū visiems dalyvavusiems. 
Manau didžiausias laimėjimas, kad  šie mokiniai 
perskaitė visą Lietuvos Respublikos Konstituciją. 
Pasak vaikų, buvo labai įdomu skaityti, nes sužinojo daug naujo. Gal čia auga būsimi politikai ir teisininkai !?
 Pirmame  egzamino etape reikėjo atsakyti į 30 testinių klausimų. O norint patekti į II-ąjį etapą, galima padaryti ne daugiau kaip 5 klaidas. Nemažai mokinukų buvo arti šio rezultato, tačiau tik vieninteliam penktokui Benediktui Užkuraičiui pavyko patekti į II etapą, kuris vyks spalio 18 d.
Laimėtojų apdovanojimai vyks spalio 25 d. Prezidentūroje.                        Sėkmės Benediktui gilinantis į teisines subtilybes.            
Konstitucijos egzaminas
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ.
                                                                                                                                 
 Progimnazijos direktorė,
istorijos mokytoja metodininkė
Vilija Mozurienė
Spalio 25-ąją Lietuvoje minima Konstitucijos diena. 
Tai pagrindinis ir pamatinis mūsų valstybės dokumentas, 
svarbus kiekvienam piliečiui. 
Šia proga mūsų mokyklos 5-8 klasių mokiniai pirmą kartą dalyvaus
 Konstitucijos egzamine, kuris vyks keliais  etapais:
                            I etapas – spalio 4 d.  mokykloje;
                            II etapas – spalio 18 d. mokykloje;
                            Spalio 25 d. – nugalėtojų apdovanojimas LR Prezidentūroje.
Egzaminą organizuoja LR Teisingumo ministerija kartu su egzamino
 globėja – Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.
Smulkesnė informacija: http://konstitucijosegzaminas.lt/
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė:
Antroji Lietuvos Respublika švenčia 28 metų sukaktį
       Iš knygos  “Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990″:
      “1990 m. kovo 11-ąją, sekmadienį, apie 22 val. po ilgos pertraukos laisva Lietuvos žmonių valia išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, pasivadinusi Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, pradėjo vardinį balsavimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo. 22 val. 44 min. 124 deputatai (iš jų -105 Sąjūdžio kelti ir remti) pareiškė savo ir savo rinkėjų valią – Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką. 
     Taip gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas, vainikavęs 50 metų trukusias mūsų tautos pastangas atkurti 1940 metais svetimos jėgos suvaržytas Lietuvos valstybės suverenias galias. Penkiasdešimties metų kelias, aplaistytas krauju, skaudžiomis netektimis, neregėto masto tremtimis, baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu nepriklausomybės atstatymu”.
       Dvi svarbios Lietuvai datos viena šalia kitos – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Tai, kas vyko prieš šimtą metų mes turime apie tai liudijančias knygas, senas fotografijas, dokumentus, laiškus ar kitus atsiminimus. O kas vyko vos prieš tris dešimtmečius atsimename ir patys. Esame liudininkai, kai 1990 metais atkūrėme tai, ką praradome 1940 metais – Laisvą Nepriklausomą valstybę. Dabartiniai vaikai – jau modernios Nepriklausomos Lietuvos karta, kuriai kelias į 1990 m. Kovo 11-ąją taip pat jau istorija. Ir Sąjūdžio susikūrimas, ir šimtatūkstantiniai mitingai Vingio parke, ir Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino mūsų mokiniams skamba jau iš mokytojų, tėvų ir senelių lūpų, istorijos vadovėlių. Tad mokome juos branginti, vertinti, džiaugtis laisva Lietuva.
     Švenčiant  Lietuvos Nepriklausomybės dieną, mokyklos salė buvo sausakimša. Mokinių koncerto “Mes – Nepriklausomos Lietuvos vaikai” pasiklausyti ir pasižiūrėti susirinko visi mokiniai, mokytojai, mokyklos darbuotojai, tėvai. Pamatėme ir išgirdome labai įdomių trečiokų pasakojimų apie kelią į Laisvę, gražių pradinukų eilių Tėvynei, linksmų “Dainos studijos” dainų, tautinių (1 b), modernių ir pramoginių (Elzė ir Domas, 1d) šokių, aštuntokių Auksės ir Rusnės dainuojamosios poezijos eilių ir visą paradą solistų: baletą šoko Monika (2c), virtuoziškai pianinu džiazavo ketvirtokas Jokūbas, solo akordeonu grojo Povilas  (3a), smuiku – ketvirtokės Viktorija ir Gabrielė, fleita – antrokė Gytė, pianinu – Rūta (4a), vokalas – Beatričė (4b).
   Koncerto pradžioje progimnazijos bendruomenę sveikino Vilniaus miesto Tarybos narė, buvusi seimo narė Danutė Bekintienė, kuri džiaugėsi ir negailėjo gražių žodžių mokiniams ir Lietuvai. Mokyklos direktorė, istorikė Vilija Mozurienė prisiminė Sąjūdžio laikus, pirmąsias nedrąsias Trispalves,  Sąjūdžio spaudą. Renginio pabaigoje padėkojo ir įteikė padėkas ne tik šventinio koncerto dalyviams, bet ir Lietuvos Šimtmečiui skirtų konkursų “Lietuvos istorijos žinovas”, “Rašau Lietuvą”  laimėtojams bei parodų “Tarpukario Lietuvos leidiniai”, “Lietuvos architektūra” dalyviams.
Nepriklausomybės dienai skirtą mokinių koncertą organizavo ir mokinius ruošė mokytojai:
                                Lina Gubanovienė, muzikos mokytoja
                                Kristina Budrytė, 3 a klasės mokytoja
                                Alma Venslovaitė, 1 b klasės mokytoja
                                Kęstutis Andrijevskis, šokių mokytojas
Ačiū visiems dainininkams, muzikantams, skaitovams, šokėjams,  mokytojams, žiūrovams.
Su Kovo 11-ąja!
Jau istorija:  Sąjūdžio laikus menanti namie siūta Trispalvė, Sąjūdžio spauda.
1990 m. Kovo 11 d. Aktas
Lietuvos istorijos žinovas
   Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­ja (LIMA) ket­vir­tą­jį kartą pakvietė Lietuvos visuomenę dalyvauti n­acio­na­li­niame kon­kur­se „Lie­tu­vos is­to­ri­jos ži­no­vas“, kuris skir­tas Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui.  Konkursu siekiama prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, ugdyti nuostatą, kad kiekvienas turi gerai žinoti ir suprasti savo tautos istoriją, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe.
   Pirmą kartą šiame konkurse vasario 28 dieną dalyvavo ir dvidešimt septyni  “Spindulio” progimnazijos 5-8 klasių mokiniai.
 Historia est magistra vitae 
(istorija yra gyvenimo mokytoja) - taip I a. prieš Kristų istoriją apibūdino romėnų politikas, filosofas ir oratorius 
Markas Tulijus Ciceronas.
   Konkursas – ne iš lengvųjų, ypač  5-ųjų klasių mokiniams. Užduotims atlikti neužteko perskaitytų istorijos vadovėlių puslapių ar mokytojos pasakojimo, reikėjo prisiminti vieną kitą matytą istorinį filmą ar publicistinę laidą, pažinti savo miestą, jo gatves ir pastatus, domėtis dabartinės  Lietuvos istorijos slėpiniais. 
                 I-jame konkurso “Lietuvos istorijos žinovas” etape daugiausia taškų surinko ir
                             I vietą užėmė  Ieva Kairytė (6 a klasė) ir Danielius Matulevičius (8 a klasė)
                             II vieta atiteko  Dovilei Povilaikaitei (5 b klasė)
                             III vieta – Aistei Liukomavičiūtei (6 a klasė)
   Konkursą mokykloje organizavo istorijos mokytojos Vilija Mozurienė ir Neringa Vaitiekūnienė. 
   Linkiu, kad  kiekvienas galėtumėte pasakyti “Historia est magistra vitae”, o tam reikia lyg ir nedaug – skaityti knygas, domėtis, vertinti, mąstyti ir … mylėti Tėvynę.
Šventinė eisena „Lietuvos valstybės keliu“
Susirinkome Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų
vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros,
kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – ėjome kartu pro Signatarų namus,
Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo,
prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.
Ėjome keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.
Šimtmečio diena mokykloje
     Tapome istorijos liudininkais. Mūsų būsimiems vaikams ir vaikaičiams apie modernios  Lietuvos valstybingumo Šimtmetį liks tik mūsų prisiminimai, nuotraukos, video medžiaga, straipsniai, įrašai feisbukuose ar instagramuose. Ir su pasididžiavimu girsimės, kad šventėme Šimtmetį, kėlėme vėliavas, piešėme Laisvę, vaidinome mokyklos teatriukyje ar sakėme rimtas kalbas.
      Kaip šią dieną prisimins mūsų mokyklos vaikai? Valstybinės šventės “Spindulio” progimnazijoje  visuomet rimtas įvykis – ar tai būtų Kovo 11-oji, ar Sausio 13-oji, ar Vasario 16 -oji. Šiemet ji ypatingesnė. Juk 100 metų pasitaiko kartą gyvenime. Tad programa, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti, buvo išties netrumpa. 
      Dvi dienas vyko integruotos dalykų ir tarpukario istorijos pamokos “Šimtametė Lietuva pamokose”, kur mažieji mokėsi rašyti plunksnakočiais (oi, kaip nelengva buvo jį taisyklingai laikyti rankose ir dar rašalo indelyje plunksną mirkyti), vyresnieji bandė skaičiuoti mediniais (senoviškais) skaitliukais, kurių kai kas net nebuvo matęs, ką jau kalbėti, kad negali pasinaudoti įprastu skaičiuotuvu ar išmaniuoju telefonu, anglų kalbos pamokose mokiniai vertė Nepriklausomybės aktą ir kitus svarbius Lietuvos Tarybos pranešimus į anglų kalbą, kūno kultūros pamokose susidomėję žiūrėjo ir aptarinėjo tarpukario Lietuvos krepšininkų pergales ir aprangą(!), per geografiją  nagrinėjo  “Apelsinų kontrabandos” detektyvą, o kur dar daugybė YouTube paskelbtos įdomios istorinės medžiagos, kurią mokytojai naudojo pamokose…
      Mažieji priešmokyklinukai, sukvietę kaimyninių darželių vaikus, surengė įspūdingą Lietuvos architektūros kūrybinių darbų parodą (Trakų, Gedimino pilies, Katedros,  šv. Onos bažnyčios su vitražiniais langais  ir kiti maketai). Mokykloje vyko ir daugiau  parodų, skirtų Šimtmečiui: 7-8 klasių berniukai paruošė  stogastulpių parodą, nemažai mokinių darbų eksponuojama dailės parodose, vyko dailyraščio konkurso “Rašau Lietuvai” gražiausio rašto paroda. Mokytojų kambarys taip pat virto ekspozicijų sale, kurioje visi norintys  gali susipažinti su tarpukario Lietuvos leidiniais (ačiū Tėveliams, atnešusiems  senuosius leidinius parodai), senaisiais litais  bei  Vilniaus medaliais, kuriuos mokyklai padovanojo keramikė O. Petkevičiūtė. Mokyklos erdvėse (Spindulio aikštėse ir gatvėse) pakabinti Lietuvos miestų herbai, tad vaikai nemokamai :) gali pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su mūsų miestais ir miesteliais.
      O vainikavo  šventinę programą du dideli renginiai: akcija “Apjuosk mokyklą Trispalve”, kai pradinukai net skaičių “pametė”, kiek trispalvių kaspinų surišo ant mokyklos tvoros (gal jau galėtume pretenduoti  ir į Gineso rekordų knygą) bei iškilmingas  minėjimas mokyklos Aktų salėje “Vienos dienos kelionė į tarpukario Lietuvą” – 5-8 klasių mokiniai  tapo Nepriklausomybės akto signatarais.
       Finaliniam renginiui Aktų salėje ruoštasi labai atsakingai. Norėjome pristatyti Vasario 16-osios signatarus, juk ne paslaptis, kad ne visi juos ir žinojo, gilinomės į šių žmonių gyvenimo ir istorijos vingius, siekėme parodyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo svarbą ir rimtumą. Aštuntokams teko ir su fotoaparatu po Vilnių pavaikštinėti, įamžinti  su Nepriklausomybe  susijusias vietas. 
      XX a. pradžioje, karo audrų sūkuryje, kai kariavo ir griuvo didžiosios imperijos, 20 -čiai vyrų nedideliame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę buvo didelis iššūkis. Juk savarankišką valstybę tuomet  atkūrėme beveik po 500 metų, po Vytauto Didžiojo Lietuvos. 
    Ne mažesnis iššūkis buvo ir mūsų penktokams – septintokams pasiskelbti Lietuvos Taryba ir suvaidinti signatarus. Ir drąsai galima sakyti – pavyko. Visi 20 vaikinų labai rimtai studijavo signatarų biografijas, mokėsi raiškiai kalbėti (ne vieną valandą teko dėstyti jiems retorikos pamokas :), reikėjo ir tokia smulkmena, kaip kostiumai, pasirūpinti. Tačiau visas repeticijų “kančias”, manau, atpirko suvokimas, kad tai, ką darome yra labai svarbu. Ir pilna salė susidomėjusių mokinių  klausėsi. Puikiai renginį vedė aštuntokai Auksė ir Danielius, žavėjo Beatričės balsas ir daina, Lauros kanklės ir Lauryno akordeono garsai. 
       Jonui Basanavičiui (Šarūnui Povilaikai) perskaičius Nepriklausomybės aktą ir  visiems  kartu sugiedojus  Lietuvos himną, pradėjome švęsti Laisvę drauge su Karoliniškių muzikos mokyklos  pučiamųjų instrumentų orkestru. Dūdos maršus grojo, žiūrovus nuo kėdžių kilnojo.
Ačiū visiems renginio dalyviams, žiūrovams, muzikantams. 
Prasidėjo antrasis šimtmetis.
Vasario 16-osios eisena
Dėkojame visiems, dalyvavusiems šioje tradicinėje eisenoje ankstesniais metais. 
Nuoširdžiai kviečiame visus į šių metų šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“.
Susirinkime Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu. 
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – 
eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų. 
Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais. 
Iš anksto galite susipažinti su mūsų eisenos maršrutu – 
su šešiolika svarbių Lietuvos valstybės istorijos vietų, kurias šių metų kelyje aplankysime .(,,prisegtuke”).
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su 
lituanistų sambūriu ir 
Lietuvos istorijos mokytojų asociacija 
kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes 
paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį 
šventine jaunimo eisena.
Ekskursija į Lietuvos centrinį valstybės archyvą
Artėjantis istorinis valstybės Šimtmetis jau
kaip reikiant įsisuko į mūsų dienotvarkę.
Ruošiami scenarijai, atrenkami aktoriai,
repetuojamos dainos, dalinami vaidmenys,
domimasi tarpukario Lietuvos istorija.
Pirmąją tikrai žiemišką dieną, sausio 15-ąją,
grupelė 5-8 klasių mokinių, istorijos mokytojos
V. Mozurienė, N.Vaitiekūnienė nuvyko į Lietuvos
centrinį valstybės archyvą iš arčiau susipažinti su
Vasario 16-osios akto signatarų dokumentais, jų
gyvenimo istorijomis, pamatyti retas, archyvines
tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo
nuotraukas. Mokiniai apžiūrėjo nuotraukų, spaudos leidinių parodą, buvo supažindinti su archyvo
veikla, dokumentų restauravimo skyriumi, kur kiekvieną seną, suglamžytą, suplyšusį, sulipusį ar
kitaip “sužeistą” dokumentą “pagydo”. Tai begalinio kruopštumo, kantrybės ir atidumo
reikalaujantis darbas.
Mūsų mokiniai pirmieji turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos centrinio valstybės archyvo
parengta edukacine pamoka “Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai”. Ši pamoka, tikiuosi, ne
vienam mokiniui leis pasijausti tvirčiau istorijos pamokose, padės ruoštis Vasario 16-osios šventei
mokykloje.
„ Atmintis gyva, nes liudija“
     Sausio 12-os rytą  “Spindulio” progimnazijos 2c klasės mokiniai įžiebė vienybės žvakutes Laisvės gynėjų dienos aukoms atminti. Degančios liepsnelės priminė šios istorinės dienos svarbą. Po pamokų apsilankėme prie Televizijos bokšto ir pagerbėm žuvusiųjų atminimą tylos minute.