Tėvams
2021 m. kovo 14 d. / Kristina Urbutytė
Logopedė – tai mokykloje
dirbanti švietimo pagalbos specialistė, padedanti vaikams, turintiems kalbėjimo
ir kalbos bei kitų komunikacijos sutrikimų. Klaidinga galvoti, kad logopedė
padeda tik tiems, kurie turi tarimo sutrikimų. Logopedė pagelbėja ir tiems,
kurių kalba neatitinka amžiaus normų (skurdus žodynas, kalbant nederinamos
žodžių galūnės, sunku rišliai papasakoti apie save, patirtą įvykį ar
perskaitytą tekstą, knygą, taip pat ir tiems, kurie patiria skaitymo ir rašymo
sunkumų.
Kaip organizuojama logopedinė pagalba?
- Rugsėjo mėnesį logopedė įvertina visų priešmokyklinių grupių ir pirmokų tartį, foneminį suvokimą bei rišliąją kalbą. Su 2-8 klasės mokiniais darbas tęsiamas (jei kalbėjimo ar kalbos sutrikimas nebuvo įveiktas praėjusių mokslo metų pavasarį). Taip pat jei klasių auklėtojos ar lietuvių kalbos mokytojos pastebi, kad mokinys(-ė) turi problemų susijusių su kalba, skaitymu ar rašymu, kreipiasi į logopedę, informuodami apie susidariusią situaciją.
- Logopedė, gavusi tėvų sutikimą įvertinti jų vaiko kalbą, atlieka išsamų kalbos tyrimą.
Išsamų kalbos tyrimą sudaro:
- Artikuliacinio aparato ir tarties įvertinimas – apžiūrima, ar nėra jokių kliūčių vaiko kalbėjimo taisyklingumui (liežuvio, lūpų, žandikaulio jautrumas, dantys ir jų sąkandis, liežuvio pasaitėlis, gomurys). Prašoma pakartoti atskirus kalbos garsus, skiemenis, žodžius.
- Foneminio suvokimo vertinimas – patikrinama, kaip vaikas skiria panašiai skambančius garsus ir žodžius, kaip geba juos pakartoti.
- Kalbos gramatinio taisyklingumo vertinimas – tikrinama, ar vaikas geba sudaryti žodžius pagal duotą pavydį, kaip žodžius derina tarpusavyje (linksniu, skaičiumi, gimine), kaip sudaro sakinius.
- Žodyno vertinimas – patikrinama, ar vaiko žodynas atitinka amžių. Vaiko prašoma įvardinti paveikslėliuose vaizduojamus daiktus, veiksmus, apibūdinti, kaip atrodo daiktai, kokie jie yra. ü Rišlaus pasakojimo vertinimas – vertinama, kaip vaikas sugeba pasakoti pagal paveikslėlius ar patirtą įvykį, atpasakoti girdėtą tekstą (žiūrima, ar atskleidžiama pagrindinė mintis, ar sakiniai nuoseklūs, ar nėra esminių pakeitimų).
- Rašymo ir skaitymo įgūdžių vertinimas – tikrinami vaiko parašyti ir nurašyti žodžiai, sakiniai, tikrinama skaitymo kokybė.
Nustačius kalbėjimo ar kalbos sutrikimą, tėvams
paruošiamas vaiko aprašymas, kuriame atskleidžiami kalbėjimo ir kalbos
gebėjimai ir sunkumai. Gavus tėvų sutikimą pradedamos organizuoti
logopedinės pratybos (individualios, pogrupinės (2-4 vaikai), grupinės (5-8
vaikai).
Logopedinių pratybų metu:
- Atliekama artikuliacinė mankšta – pratimai, skirti žandikaulio, lūpų, liežuvio judesių lavinimui;
- Mokoma tarti tuos kalbos garsus, kurių vaikas netaria ar taria netaisyklingai. Išmokus taisyklingai tarti garsus, jų tarimas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose;
- Formuojami foneminio suvokimo įgūdžiai – mokoma skirti panašiai skambančius kalbos garsus, žodžius, atrenkami paveikslėliai, kurių pavadinimai prasideda nurodytu garsu, nurodoma garso vieta žodyje (pradžia, vidurys, pabaiga), sakoma kuo daugiau žodžių, kuris prasideda nurodytu kalbos garsu ir t.t..
- Plėtojamas žodynas – mokoma pasakyti daiktų pavadinimus, jų apibūdinimus, įvardijamos daikto savybės (švelnus-šiurkštus, kietas-minkštas, rūgštus-saldus ir t.t.), vartojami sinonimai (meška-lokys), palyginimai (bailus kaip kiškis), vaizdingi posakiai, erdvę ir laiką reiškiantys žodžiai (arti-toli, aukštai-žemai, viršus-apačia, šiandien, rytoj, vakar, poryt ir pan.);
- Kalbos gramatinio taisyklingumo formavimas – mokoma kaityti kalbos dalis linksniais, taisyklingai vartoti prielinksnius, derinti skaitvardžius ir daiktavardžius, būdvardžius ir daiktavardžius tarpusavyje, pagal pavyzdį sudaryti priesaginius ir priešdėlinius žodžius, vartoti įvairias žodžių formas kalboje;
- Atsižvelgiant į rašto darbų ir skaitymo klaidų pobūdį, atliekamos įvairios užduotys rašymo ir skaitymo sutrikimams įveikti.
Labai svarbu suprasti, kad tėvai yra labai svarbūs vaiko pagalbininkai. Tėvai visada gali pasidomėti, kaip jie gali padėti savo vaikui.
Logopedės Kristinos Urbutytės konsultacijos tėvams vyksta trečiadieniais 16:30-17:30.
Būreliai
2021 m. kovo 14 d. / Diana Petruškienė
Karantinas gerokai išvargina mus nuo užsidarymo,
atsakingo mokymosi ir sėdėjimo prie kompiuterio, gyvo bendravimo stokos, gal
kartais ir per mažo buvimo lauke. Todėl labai džiaugiamės galėdami susitikti
kartą per savaitę, nors taip pat nuotoliniu būdu, bet susiburti kitu tikslu -
atsipalaiduoti, pajudėti ir sustiprėti, tiek fiziškai, tiek emociškai.
3 b kl mokiniai lanko jogos būrelį, kurio metu visa
tai patiria. Užsiėmimai – pilni įvairiausių emocijų bei patirčių. Palaikančioje
aplinkoje vaikai mokosi paleisti visas susikaupusias įtampas, čia jie jaučiasi
laisvi ir suprasti. Taip pat mokosi nusiraminti, ugdyti ištvermę, koncentruoti dėmesį bei
atsipalaiduoti. Užsiėmimai vyksta kompleksiškai – dažniausiai žaidimų
forma. Ir rimtai, ir žaismingai atliekamos klasikinės jogos pozos, tempimo,
pusiausvyros pratimai, kvėpavimo, susikaupimo, susikoncentravimo į save
pratimai. Nors kontaktiniu būdu vykę užsiėmimai teikdavo daugiau džiaugsmo ir
galėjome atlikti daugiau grupinių ar komandinių žaidybinių pratimų, vaikai
labai laukia ir šių virtualių susitikimų, o į užsiėmimus noriai įsitraukia ir
patys pamokydami mėgstamiausius savo pratimus.
Taigi, tai smagi treniruotė kūnui ir susikaupimas bei
ramybė protui, o kartu ir atpalaiduojantis žaidimas. Būkite sveiki!
„Kūnas gauna naudos iš judėjimo,
o protas – nuo ramybės“.
Sakyong Mipham
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2021 m. kovo 13 d. / Lina Mažukėlė
Kovo 10 d. mokykloje vyko Pilietiškumo diena. Netradicinėmis pamokomis ir veiklomis
paminėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
7a ir 7b klasių mokiniams integruotą geografijos-muzikos pamoką “Vilniaus gatvių ir gatvelių
muzika Lietuvai” vedė muzikos mokytoja Lina Gubanovienė ir geografijos mokytoja Lina Mažukėlė.
Su malonumu visi prisimename tuos laikus, kai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose visi
mokantys ir norintys išeina groti gatvėse, skveruose, aikštėse. Tądien miestų gatvės skęsta įvairios
muzikos garsuose, o žiūrovai gėrisi muzikantų kuriamais pasirodymais. Mokiniai pamokos metu
pabandė sukurti ir perteikti grojančių gatvių nuotaiką.
Prie daugelio Lietuvos kelių matyti skydų su užrašais “…apskritis“, „ …rajonas“, „…savivaldybė“.
Geografijos mokytoja mokiniams pristatė Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą,
supažindino su Vilniaus miesto teritoriniu paskirstymu. Muzikos mokytoja pristatė muzikos kūrimo
tinklalapį „Garsų sala“. Tuomet mokiniams buvo priskirti Vilniaus mikrorajonai ir savarankiškai
turėjo atlikti paskirtą užduotį- sukurti paskirto mikrorajono muzikinį kūrinį su realiomis gatvėmis.
Užduotis buvo siejama su dabarties aktualijomis, mokinių interesais ir mokiniams artima aplinka.
Mokiniai remdamiesi pateikta informacija turėjo susirasti, apdoroti ir išanalizuoti Pilaitės,
Karoliniškių, Lazdynų, Senamiesčio ir kitų mikrorajonų teritorinius planus, gatvės.
Susipažinus su programėlės „Garsų sala“ galimybėmis interpretuojant sukurti muzikinį kūrinį.
Ačiū mokiniams už puikius muzikinius kūrinius!
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. kovo 12 d. / Laura Daniškevičienė
Kai
5a ir 5c klasės mokiniams pamokos pradžioje pristačiau būsimą temą „Laikas“,
mokiniai pradėjo replikuoti „tai ką čia
mokytis?“ „mes jau viską mokame“,
bet pasiūlius pasidaryti puodelį arbatos ir vėl grįžti prie kompiuterio bei pažadėjus ekskursiją, mokiniai
daugiau neklausinėjo, o tik laukė, kas bus toliau.
Vos per kelias minutes „nuvykome“ į Klaipėdoje esantį Laikrodžių muziejų. Pagal savo specifiką, tai vienas iš retesnių muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Muziejuje eksponuojami senovinių kalendorių, saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių originalai, modeliai ir kopijos, XVII–XX a. mechaninių laikrodžių originalai. Mokiniai gerdami arbatą klausėsi gido pasakojimo apie skirtingas laikrodžių epochas. Vaikščiodami po 9 muziejaus sales sužinojo kiekvienai epochai būdingus laikrodžius. Virtualaus turo metu laikrodžiai buvo apžvelgiami kaip meno kūriniai, interjero puošmenos. Žymūs Europos ir pasaulio meistrai tobulino laikrodžių formas, dekorą, naudojo brangias medžiagas, prašmatnų apipavidalinimą. Ekspozicijoje mokiniai galėjo pamatyti originalius renesanso, baroko, rokoko ir vėlesnių stilių pavyzdžius.
Išklausius gido pasakojimo, mokiniai parašė savo atsiliepimus, štai keletas jų:
„Labiausiai patiko, kad prancūziški laikrodžiai iš bronzos. Buvo įdomu klausyti ir matyti visokius laikrodžius. Daugiau norėčiau sužinoti apie smėlio ir vandens laikrodžius. Pamokoje sužinojau, kad laikrodžiai senovėje buvo labai brangūs. Iki galo atlikęs darbą supratau, kad laikrodžiai seniau buvo retenybė ir labai brangūs. Aš supratau, jog laikrodžius sukurti ir turėti reikalauja labai daug darbo. Dar šia tema norėčiau sužinoti daugiau apie prancūziškus laikrodžius“ .
„ Buvo įdomu sužinoti apie įvairius laikrodžius, jų kūrėjus, epochas. Norėčiau daugiau sužinoti, kaip gaminami šie laikrodžiai. Pamokoje sužinojau, kad yra daug įvairių laikrodžių, kaip jie atsirado, kas juos gamino… Būtų įdomiau, jeigu viską galėčiau gyvai pamatyti. Supratau, kad pasaulyje yra daugybė skirtingų laikrodžių, jų kūrėjų, jų panaudojimo tikslų, dizainų. Norėčiau ne tik matyti, bet ir paliesti, jeigu tai būtų galima.“
Kartu su dailės mokytoja aptarę matytus laikrodžius, jų stilius, ieškodami skirtumų bei panašumų tarp vienokių ir kitokių laikrodžių epochų, mokiniai padarė savus laikrodžius. Tik piešdami, konstruodami, klijuodami suprato, kaip sudėtinga padaryti laikrodį.
Pamokos netradicinėje aplinkoje organizatorės
matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė
ir dailės mokytoja Rima Vaitkevičiūtė
Nuotraukų galerija
ŠAŠKIŲ / ŠACHMATŲ KOMBINACIJŲ SPRENDIMO konkursas
2021 m. nuo vasario 5 d. iki kovo 15 d.
Pateikiamos kovo 12 d. konkursinės užduotys – uždaviniai Nr. 25-28 (prisegtas failas).
Atsakymus siųsti iki 2021 m. kovo 19 d.
el. p.: grigorijuslei@gmail.com
Konkurso nugalėtojų apdovanojimas – kovo 21 d.
Vyriausiasis teisėjas Grigorijus Leibovičius
Prisegti failai
Saskiu_Sachmatu_konkurso_uzduotys_2021-03-12.pdf
Prevencinė veikla
2021 m. kovo 11 d. / Lina Povilionienė
Gyvenant išmaniųjų technologijos amžiuje ypač svarbu ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įpročius, nes dėl sumažėjusio žmonių aktyvumo prastėja ir jų sveikata. Norime pasidžiaugti sėkmingu nuotoliniu bendradarbiavimu su Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistais. Visą kovo mėnesį, 5-8 klasių mokiniams vyksta nuotolinės fizinio ugdymo ir technologijų pamokos kartu VVSB specialistais. Technologijų pamokose diskutuojama apie maistines medžiagas, jų subalansavimo svarbą, sveiką mitybą ir kiek tai yra svarbu žmogui. Fizinio ugdymo pamokos vyksta labai aktyviai, kineziterapeutas veda nuotaikingas, smagias mankštas, kurių metu pramankštinamas ne tik kūnas, bet ir smegenys.
Fizinis aktyvumas, sveika mityba šiuo laikotarpiu yra labai svarbu, tad šios pamokos mokiniams tikrai neleidžia nuobodžiauti.
Pilietinis ugdymas
2021 m. kovo 10 d. / Žydrūnas Ožalas
6a ir 6c klasių mokiniams vyko vokiečių ir rusų kalbos,
dorinio ugdymo bei informacinių technologijų pamokos “Mano laisva šalis- Lietuva. Mano gimtasis miestas – Vilnius.
Ką
apie juos žinau?”
1 pamoka-
Viktorina (45 min.)
2 pamoka-
Trispalvės ir Gedimino stulpų kūrimas IKT pagalba (30 min.),
Pamoką vedė mokytojai Daiva Kvederienė, Natalija
Petraitienė, Dana Bruzgienė ir Žydrūnas Ožalas.
Pridedami I,II,III
vietų diplomai
Pilietinis ugdymas
2021 m. kovo 10 d. / Eglė Beneš
Kovo 10-ąją dieną „Spindulio“ progimnazijoje vyko Pilietiškumo
diena.
8a ir 8b klasių mokiniams lietuvių kalbos
mokytoja Evelina Blaškienė, technologijų mokytoja Irma Zmejauskaitė ir fizinio
ugdymo mokytoja Eglė Beneš vedė kitokią pamoką – ,,Kuriame socialinę reklamą. Savanorystė – galimybė?!”.
Pamokos metu buvo pristatytos savanoriškos organizacijos, aptariamos socialinės reklamos. Taip pat pamokos metu aštuntokai turėjo svečią – Lietuvos Šaulių sąjungos, Karaliaus Mindaugo Šventaragio kuopos 5 būrio 1 skyriaus vadę Indrę Šadvilaitę. Šaulių sąjungos narė pristatė savanorišką veiklą, pabrėžė ir išryškino savanoriavimo galimybes, pasidalino asmenine patirtimi savanoriaujant. Vaikai galėjo tiksliai sužinoti, kokias konkrečias veiklas atlieka savanoriai Šaulių sąjungoje.
Aštuntokai susipažinę su Lietuvoje veikiančių pilietinių, visuomeninių organizacijų veikla, istorija, nauda visuomenėje, narystės sąlygomis turėjo surasti informaciją viešuosiuose šaltiniuose, ją susisteminti, sukurti reklamą ir ją pristatyti.
Mokinių sukurtos išradingos reklamos, originalūs šūkiai kvietė prisijungti, gilintis prie jų rekomenduojamų organizacijų.
Visos pamokos metu buvo jaučiama šventinė nuotaika. Aštuntokai noriai dirbo, gilinosi į savanoriškas organizacijas ir sužinojo arba pagilino savo žinias apie šias veiklas, taip ugdydami viduje pilietiškumo jausmą.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. kovo 9 d. / Irma Zmejauskaitė
Ką daryti, kai
drabužį išaugame arba jis dėl kitų priežasčių tampa netinkamu dėvėti? Išmesti į
šiukšlių dėžę? Tikrai, ne. Panaudotus drabužius mes ne tik galime, bet ir
turime prikelti antram gyvenimui. Kaip tai padaryti kūrybingai ir įdomiai 7 A
ir 7B mokinės išmoko technologijų
pamokoje. Mokiniai ne tik kūrė savo gaminius iš panaudotos tekstilės, bet ir
sužinojo, kaip tai prisideda prie mūsų planetos išsaugojimo.
Pirmuosius
drabužius žmogus pradėjo kurti prieš daugiau nei keliasdešimt tūkstančių metų. Priešistoriniais
laikais drabužiai leido žmogui išgyventi sudėtingoms klimato sąlygomis ir apgyvendinti
net ir šalčiausius pasaulio kampelius. Bėgo laikas, mūsų civilizacija vystėsi, buvo
sukurtos tekstilės masinės gamybos technologijos. Dabar esame pasiekę tokį
tašką, kai daugelis iš mūsų apie drabužius galvoja labiau kaip apie puošmeną,
asmenybės stiliaus išraišką, o ne pirmo būtinumo prekę. Tai džiugina, tačiau
tuo pačiu ir kelia rimtus ekologinius iššūkius – tekstilės gamyba yra viena iš didžiausių
aplinkos taršos šaltinių, o panaudotų drabužiais užversti sąvartynai.
Daugelio iš mūsų spintose pilna įvairiausių drabužių – vienus mes dėvime kasdien, kiti jau yra išaugti arba „nebegražūs“. Nesuradę kam drabužių atiduoti, dažnai juos tiesiog išmetame į šiukšlių dėžę ir skubame į įsigyti naujus. Tačiau ar toks elgesys yra draugiškiausias gamtai – kaip galime prikelti drabužius naujam gyvenimu? Atsakymo į šį klausimą mokiniai ieškojo kartu su technologijų mokytoja Irma Zmejauskaite. Kviečiame peržiūrėti 7A ir 7B mokinių darbų virtualią parodą.
Nuotraukų galerija
