Pavadinimą galima suprasti ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Gal ir keistai mokiniams skambės, bet mokytojai mokosi kasdien, ir nesvarbu, kiek ir kokius universitetus yra baigę. Mokosi kartu su savo mokiniais, mokosi iš mokinių, mokosi visur ir iš bet kokių situacijų. Taip vieną gražią bobų vasaros penktadienio popietę “Spindulio” progimnazijos mokytojai mokėsi…kepti duoną. Tokią, kokią kepdavo kaime mūsų močiutės – paprastą, ruginę, be jokių kvapiklių ir emulsiklių.
Lankėmės vieninteliame Baltijos šalyse esančiame Arklio muziejuje, įsikūrusiame Niūronių kaime, netoli Anykščių. Čia, aukštaitiškoje troboje, vyko etninės kultūros pamoka mokytojams. Sodybos šeimininkė Rita vaizdžiai pasakojo apie senuosius lietuvių duonos kepimo, valgymo papročius, virtuvės rakandus, šeimos tradicijas. O įdomiausia šios pamokos dalis – galimybė patiems susiformuoti duonos kepaliuką ir “pašauti” į karštą duonkepę krosnį. Miesto žmogui – tai beveik magiškas, sakralinis ritualas.
Ne mažiau įdomi buvo ir pati Arklio muziejaus ekspozicija, senasis autentiškas kaimo gyvenimas.
Vakarėjant apsilankėme poeto Antano Baranausko išgarsintame Anykščių šilelyje, pasivaikščiojome Medžių lajų taku, pasigrožėjome rudenėjančia gamta.
Ko išmokome? Tiesiog pabėgome nuo miesto šurmulio, pabuvome drauge, pailsėjome, “pasikrovėme” gerų emocijų ir nuotaikos ir…valgėme pačių išsikeptą duoną…