Pilietinis ugdymas
2018 m. vasario 18 d. / Marytė Papinigienė
Susirinkome Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų
vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros,
kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – ėjome kartu pro Signatarų namus,
Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo,
prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.
Ėjome keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.
Nuotraukų galerija
Pilietinis ugdymas
2018 m. vasario 16 d. / Vilija Mozurienė
Tapome istorijos liudininkais. Mūsų būsimiems vaikams ir vaikaičiams apie modernios Lietuvos valstybingumo Šimtmetį liks tik mūsų prisiminimai, nuotraukos, video medžiaga, straipsniai, įrašai feisbukuose ar instagramuose. Ir su pasididžiavimu girsimės, kad šventėme Šimtmetį, kėlėme vėliavas, piešėme Laisvę, vaidinome mokyklos teatriukyje ar sakėme rimtas kalbas.
Kaip šią dieną prisimins mūsų mokyklos vaikai? Valstybinės šventės “Spindulio” progimnazijoje visuomet rimtas įvykis – ar tai būtų Kovo 11-oji, ar Sausio 13-oji, ar Vasario 16 -oji. Šiemet ji ypatingesnė. Juk 100 metų pasitaiko kartą gyvenime. Tad programa, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti, buvo išties netrumpa.
Dvi dienas vyko integruotos dalykų ir tarpukario istorijos pamokos “Šimtametė Lietuva pamokose”, kur mažieji mokėsi rašyti plunksnakočiais (oi, kaip nelengva buvo jį taisyklingai laikyti rankose ir dar rašalo indelyje plunksną mirkyti), vyresnieji bandė skaičiuoti mediniais (senoviškais) skaitliukais, kurių kai kas net nebuvo matęs, ką jau kalbėti, kad negali pasinaudoti įprastu skaičiuotuvu ar išmaniuoju telefonu, anglų kalbos pamokose mokiniai vertė Nepriklausomybės aktą ir kitus svarbius Lietuvos Tarybos pranešimus į anglų kalbą, kūno kultūros pamokose susidomėję žiūrėjo ir aptarinėjo tarpukario Lietuvos krepšininkų pergales ir aprangą(!), per geografiją nagrinėjo “Apelsinų kontrabandos” detektyvą, o kur dar daugybė YouTube paskelbtos įdomios istorinės medžiagos, kurią mokytojai naudojo pamokose…
Mažieji priešmokyklinukai, sukvietę kaimyninių darželių vaikus, surengė įspūdingą Lietuvos architektūros kūrybinių darbų parodą (Trakų, Gedimino pilies, Katedros, šv. Onos bažnyčios su vitražiniais langais ir kiti maketai). Mokykloje vyko ir daugiau parodų, skirtų Šimtmečiui: 7-8 klasių berniukai paruošė stogastulpių parodą, nemažai mokinių darbų eksponuojama dailės parodose, vyko dailyraščio konkurso “Rašau Lietuvai” gražiausio rašto paroda. Mokytojų kambarys taip pat virto ekspozicijų sale, kurioje visi norintys gali susipažinti su tarpukario Lietuvos leidiniais (ačiū Tėveliams, atnešusiems senuosius leidinius parodai), senaisiais litais bei Vilniaus medaliais, kuriuos mokyklai padovanojo keramikė O. Petkevičiūtė. Mokyklos erdvėse (Spindulio aikštėse ir gatvėse) pakabinti Lietuvos miestų herbai, tad vaikai nemokamai :) gali pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su mūsų miestais ir miesteliais.
O vainikavo šventinę programą du dideli renginiai: akcija “Apjuosk mokyklą Trispalve”, kai pradinukai net skaičių “pametė”, kiek trispalvių kaspinų surišo ant mokyklos tvoros (gal jau galėtume pretenduoti ir į Gineso rekordų knygą) bei iškilmingas minėjimas mokyklos Aktų salėje “Vienos dienos kelionė į tarpukario Lietuvą” – 5-8 klasių mokiniai tapo Nepriklausomybės akto signatarais.
Finaliniam renginiui Aktų salėje ruoštasi labai atsakingai. Norėjome pristatyti Vasario 16-osios signatarus, juk ne paslaptis, kad ne visi juos ir žinojo, gilinomės į šių žmonių gyvenimo ir istorijos vingius, siekėme parodyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo svarbą ir rimtumą. Aštuntokams teko ir su fotoaparatu po Vilnių pavaikštinėti, įamžinti su Nepriklausomybe susijusias vietas.
XX a. pradžioje, karo audrų sūkuryje, kai kariavo ir griuvo didžiosios imperijos, 20 -čiai vyrų nedideliame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę buvo didelis iššūkis. Juk savarankišką valstybę tuomet atkūrėme beveik po 500 metų, po Vytauto Didžiojo Lietuvos.
Ne mažesnis iššūkis buvo ir mūsų penktokams – septintokams pasiskelbti Lietuvos Taryba ir suvaidinti signatarus. Ir drąsai galima sakyti – pavyko. Visi 20 vaikinų labai rimtai studijavo signatarų biografijas, mokėsi raiškiai kalbėti (ne vieną valandą teko dėstyti jiems retorikos pamokas :), reikėjo ir tokia smulkmena, kaip kostiumai, pasirūpinti. Tačiau visas repeticijų “kančias”, manau, atpirko suvokimas, kad tai, ką darome yra labai svarbu. Ir pilna salė susidomėjusių mokinių klausėsi. Puikiai renginį vedė aštuntokai Auksė ir Danielius, žavėjo Beatričės balsas ir daina, Lauros kanklės ir Lauryno akordeono garsai.
Jonui Basanavičiui (Šarūnui Povilaikai) perskaičius Nepriklausomybės aktą ir visiems kartu sugiedojus Lietuvos himną, pradėjome švęsti Laisvę drauge su Karoliniškių muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestru. Dūdos maršus grojo, žiūrovus nuo kėdžių kilnojo.
Ačiū visiems renginio dalyviams, žiūrovams, muzikantams.
Prasidėjo antrasis šimtmetis.
Nuotraukų galerija
Renginiai
2018 m. vasario 16 d. / Vilija Mozurienė
Visą mokyklos bendruomenę sveikinu
su prasminga Lietuvos švente, Vasario 16-ąja!
Linkiu, kad istorija Jums būtų pažįstama
ne tik šį valstybingumo Šimtmetį,
bet žinotumėte ir didžiuotumėtės savo tautos šaknimis,
mūsų praeities didvyriais, jų kovomis, darbais,
o gal ir klystkeliais…
Linkiu, kad Lietuvą mylėtumėte ir
prasidėjusį antrąjį Šimtmetį…
Pagarbiai
direktorė Vilija Mozurienė
Nuotraukų galerija
Ugdymas
2018 m. vasario 15 d. / Janina Janušauskienė
Belaukiant Vasario 16-osios šventės, 6 b ir 5 a klasių
mokiniai per matematikos netradicines pamokas
susiskirstė į tris grupes: geltonųjų, žaliųjų ir raudonųjų.
Kiekviena grupė gavo atitinkamos spalvos „dėlionę“,
sudarytą iš geometrinių figūrų. Mokiniams teko
nemažai padirbėti, kad visas suolas būtų uždengtas
trikampiais, kvadratais, stačiakampiais. Pamokos
pabaigoje, sustūmę savo “spalvotus” stalus, gavome
Trispalvę Lietuvą!
Nuotraukų galerija
Pagyrų alėja
2018 m. vasario 14 d. / Jurgita Zenevičiūtė
Vasario 5 d. Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje vyko
Jaunųjų matematikų olimpiados I etapas. Olimpiadoje dalyvavo 21 mokinys (5-8
klasės).
Ačiū visiems dalyviams, bet geriausiai pasisekė:
Matui Stapulioniui (5b klasė)
Rokui Mikelioniui (5a klasė)
Dovilei Povilaikaitei (5b klasė)
Šarūnui Povilaikai (6b klasė)
Ievai Kairytei (6a klasė)
Aistei Liukomavičiūtei (6a klasė)
Laurynui Vanagui (6b klasė)
Vakariui Suchockui (7a klasė)
Jiems linkime sėkmės Vilniaus miesto Jaunųjų matematikų olimpiados II etape!
Pilietinis ugdymas
2018 m. vasario 14 d. / Vilija Mozurienė
Dėkojame visiems, dalyvavusiems šioje tradicinėje eisenoje ankstesniais metais.
Nuoširdžiai kviečiame visus į šių metų šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“.
Susirinkime Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras –
eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.
Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.
Iš anksto galite susipažinti su mūsų eisenos maršrutu –
su šešiolika svarbių Lietuvos valstybės istorijos vietų, kurias šių metų kelyje aplankysime .(,,prisegtuke”).
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su
lituanistų sambūriu ir
Lietuvos istorijos mokytojų asociacija
kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes
paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį
šventine jaunimo eisena.
Prisegti failai
Lietuvos valstybės keliu_maršrutas 2018.doc
Renginiai
2018 m. vasario 14 d. / Kristina Povilavičienė
Kelias savaites “Spindulio progimnazijos priešmokyklinukai ir pradinukai ruošėsi svarbiausiai šių metų šventei – Lietuvos valstybingumo Šimtmečio minėjimui. Visi kartu pagaminome daug geltonų, žalių ir raudonų kaspinų, kurie pavirto įspūdinga Trispalve. Ši akcija pradžiugino ne tik mūsų mokyklos bendruomenę, bet ar aplinkinių namų gyventojus.
Su gimtadieniu, Lietuva!
Nuotraukų galerija
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazija pasitinka Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
pasipuošusi įvairiais renginiais:
- Vasario 13 d. 12.00 val. 3-4 kl. mokinių viktorina ,,Lietuvos istorija“;
- Vasario 14-15 d. -
4-8 klasių mokiniams, vasario 15 d. 1-3 klasių mokiniams – integruotos
pamokos ,,Šimtametė Lietuva pamokose“;
- Vasario 14 d. - pm.
gr., 1-4 kl. – akcija ,,Apjuoskim mokyklą trispalve“;
- Vasario 15 d. 11.00 val. 4-8 klasių
mokiniai - renginys ,,Vienos dienos
kelionė į tarpukario Lietuvą“, skirtas vasario 16 d.;
- Vasario 15 d. Karoliniškių muzikos mokyklos orkestro koncertas (2-8 kl. mokiniams);
- Eksponuojamos
parodos vasario 12-15 dienomis:
- ,,Vilnius medaliuose“;
- ,,Tarpukario Lietuvos leidiniai“;
- ,,Stogastulpiai Lietuvoje“ (6-7 kl.);
- ,,Šimtametė Lietuva“ (1-2 kl.);
- piešinių paroda, skirta Lietuvos 100-mečiui (5-8 kl.);
- Vilniaus miesto priešmokyklinių grupių vaikų kūrybinių
darbų paroda ,,Lietuvos architektūra“ iki kovo 12 d.;
- ,,Rašau Lietuvą‘‘ (rašinių paroda iki vasario 22 d.),
dalyviai progimnazijos bendruomenė.
Smagių akimirkų!
Skelbimai
2018 m. vasario 13 d. / Neringa Vaitiekūnienė
Po ilgos lietuvių kalbos priespaudos atgijęs gimtasis
žodis, prigludęs knygoj, jaunoj, nušvitusioj Tėvynėj guodė, lavino, ugdė,
žadino ir vaikelį, ir sodietį, ir mokslo vyrą.
Žiūrėkit, grožėkitės, vertinkite, džiaukitės, kad jums
buvo tai palikta, nes be to laiko mūsų literatūros, vargiai turėtumėm ir
Atgimimą.
Kviečiame apsilankyti Lietuvos valstybės atkūrimo
šimtmečio proga mūsų mokyklos Parodų
salėje (201 kab.) surengtoje 1918-1940 metais išleistų knygų, žurnalų, laikraščių parodoje
„Tarpukario Lietuvos leidiniai“.
Taip pat kviečiame pasigrožėti Vilniaus
vaizdais medaliuose, kuriuos mūsų mokyklai padovanojo Vilniaus
dailės akademijos Keramikos katedros docentė Onutė Petkevičiūtė.
Linkime
malonių įspūdžių!
Ugdymas
2018 m. vasario 13 d. / Raimonda Petkūnienė
Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną
būtų suvalgyta, nes jei liks, suges – po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, o su
ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima. Šiupinys- senovėje per
Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur
jau yra pakeitę blynai.
Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką
būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma – sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti
iki to laiko, kol atsiguli.
Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės,
kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą
daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai
pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado
Morė (Kotrė), kiti Užgavėnių persirengėliai. Svarbiausia Užgavėnių karnavale –
pamėklė Morė. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais,
jaunavedžiais, daktarais vengrais. Žemaitijoje gausu ir kaukių, vaizduojančių
gyvulius. Tai arklys, ožys, gervė; malpa (beždžionė), kiti gyvuliai. Demoniškas
būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos. Užgavėnės, be Kanapinio ir
Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo (Vilniuje įsigudrinta jas jau
ir skandinti) – ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti
mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba
pasninku (Kanapiniu), kuris per kitą šventę – Velykas – pagal tradiciją
išvejamas. Seniau Lašininio ir Kanapinio kovos daug kur vykdavo Pelenų dieną.
Šaltinis : Buračas B. „Lietuvos kaimo papročiai“ 1993
Šiandien po pamokų
Karolis pasakė, kad tai buvo nuostabiausia jo diena mokykloje. Mes šiandien ne
tik mokėmės, bet labai linksmai, skaniai ir garsiai atšventėme UŽGAVĖNES.
Didelis ačiū, sakome
mamytėms, kurios prikepė spalvotų, su morkom, su riešutais ir kitokių
skaniausių pasaulyje blynų, pridėjo mums saldžiausio medaus ir labai kvepiančios
uogienės.
Papietavę valgykloje
trečios pertraukos metu mes serviravome stalą, vaišinome draugus ir ragavome
blynus. Dalinamės patarimais, kaip iškepti skanius, kada apversti, kad
neprisviltų ir t.t.
Ketvirtos pertraukos metu
nusprendėme ne tik blynus ragauti, bet kuo garsiau išvaryti žiemą dainuodami,
šūkaudami ir šokdami. Mokiniai linksmai šoko, trypė pagal lietuvių liaudies
muziką. Pamokoms pasibaigus nusprendėme, kad Užgavėnės nuostabi lietuviška
šventė, kurią reikia švęsti kiekvienais metais.
Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.
Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai.
Nuotraukų galerija
