Vilnius medaliuose
       Archeologai tvirtina, kad kertinis Vilniaus akmuo galėjo būti padėtas X – ame mūsų eros amžiuje. Tačiau pirmąja dokumentais pagrįsta jo senumo gaire laikomi 1323 metai, kai didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, perkėlęs sostinę iš Trakų į Vilnių, išrašė laiškus į užsienio šalis, kviesdamas joje lankytis ir įsikurti taikiausių profesijų žmones – amatininkus ir pirklius. Vilnius tiek savo gyventojus, tiek svečius žavi visų pirma architektų bei statytojų skoniu ir meistriškumu, gamtos ir architektūros harmonija.                      
                                                       Architektas Vytautas Čekanauskas 
   “Mane taip pat visada labai žavėjo senamiesčio panoramos, senamiesčio ansamblis kalvų fone, Katedros varpinė, miesto vaizdai iš varpinės bei nuo Gedimino kalno, XVI a. gotikos perlas – Šv. Onos bažnyčia, Universiteto rūmai ir Observatorija, senamiesčio gatvelės, bažnyčių ir namų stogai, be abejo – ir pati legenda apie Gedimino pilį bei jos statybą. Keraminius medalius su Vilniaus vaizdais kūriau apie 20 metų. Man labai malonu, kad tokia gražia Lietuvos valstybės 100 – ečio proga galiu padovanoti medalių kolekciją su sostinės vaizdais Vilniaus „Spindulio“ progimnazijai. Čia mokėsi mano anūkai Liudukas ir Miglutė. Esu dėkinga šiai mokyklai už jų tvirtą mokymosi kelio pradžią. Linkiu visiems čia besimokantiems saugoti savo mokyklą, gerbti mokytojus, branginti savo gimtą kraštą, pažinti Vilnių, o trumpiau – tiesiog MYLĖTI LIETUVĄ”.                       
                        Docentė Onutė Petkevičiūtė 2018, vasaris  
Dėkojame  Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros docentei
 Onutei Petkevičiūtei 
už padovanotą Vilniaus medalių kolekciją  “Spindulio” progimnazijai.
2018 m. Teatro diena ,,Vidur prūdo bliūdas plūdur”
2018 m. kovo 22 d. 10.00 val. 
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje 
vyks tradicinis Karoliniškių mikrorajono  
priešmokyklinių grupių vaikų  
renginys -  teatro diena 
 ,,Vidur prūdo bliūdas plūdur”.
Integruotos pamokos 3B klasėje “Šimtametė Lietuva pamokose”
Skaičiavimo pamokoje sprendė užduotis iš Veiverių mokytojų seminarijos mokytojo A. Matulevčiaus 1916 m.  Aritmetikos uždavinyno pradedamajai mokyklai. Mokiniams kiek neįprastai, palyginus su šiandiena, atrodė įvardijami veiksmai: dėjimas (sudėtis), ėmimas (atimtis), dauginimas, dalijimas.
 (Apie A.Matulevičių ir jo uždavinyną skaitykite prisegtuke).
3 B klasės mokiniai skaičiavimo pamokoje išbandė jėgas spręsdami užduotis iš Juozo Damijonaičio 1936 m.  Aritmetikos uždavinyno III-jam pradžios mokyklos skyriui 3 dalies.
 (Apie J.Damijonaitį ir jo uždavinyną skaitykite prisegtuke).
Lietuvių kalbos pamokoje mokiniai susipažino su W. Disney 1938 m. Lietuvoje išleista knyga “Mini Maus ir ančiukas”.       
Lietuvių kalbos, tėvynės pažinimo ir istorijos pamokose skaitė ir analizavo tekstus, sprendė užduotis iš  Jonas Trinkūno  1933 m.  vadovėlio “Spindulėlis” Skirto III-jam pradžios mokyklos skyriui.
Tėvynės pažinimo ir istorijos pamokoje mokiniai susipažino su tarpukario Lietuvos daiktais: akiniais, papuošalais, drabužiais.    
Visų integruotų pamokų metu 3B klasės mokiniai nebuvo pasyvūs dalyviai, jie patys pristatinėjo surinktą medžiagą apie tarpukario Lietuvos švietimo sistemą, mokyklas, ugdymą.       
Einoras Šimėnas paruošė pristatymą apie Lietuvos kariuomenę. Greta Tuganauskaitė mokytojos medžiagą papildė nuotraukomis iš tarpukario Lietuvos mokyklų.         
Nufotografavome ir dalinamės  užduotimis, kurias sprendėme. Dalinamės tekstais, kuriuos skaitėme. Paskaitykite ir susipažinkite. Tarpukario Lietuvos mokykloje mokytis buvo labai įdomu.
Vasario 14-15 d. Vilniaus
“Spindulio”progimnazijoje 1-3 klasių
mokiniams vyko integruotos pamokos
“Šimtametė Lietuva pamokose”. 3 B
klasės mokiniams pamokos vyko kaip
1928 m. Lietuvos mokykloje. Mokiniai
mokėsi skaičiavimo, lietuvių kalbos,
tėvynės pažinimo ir istorijos. Pamokų
metu susipažino su tarpukario Lietuvos
vadovėlių autoriais, jų parašytais
vadovėliais, pradinės mokyklos
pažymėjimu, mokytojo akiniais, papuošalais ir kitais daiktais. Lankėsi mokykloje vykusiose
parodose, dalyvavo mokinių viktorinoje “Lietuvos istorija”, renginyje “Vienos dienos kelionė į
tarpukario Lietuvą”.
Mokinių ir tėvelių dėmesiui – informacija dėl šalčio!
jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai,
esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. 
Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija  skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje www.spindulioprogimnazija.lt  ir el. dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.      
Gerbiami tėveliai ir mokiniai!
Kadangi žiema ir šaltis kaip reikiant įsismagino, primename:
Istorijos konkursas „Kengūra 2018“
Istorijos konkursas 
„KENGŪRA 2018“
vyks 2018 m. vasario 27 d. (antradienį)
9.50 val. 206 kabinete.
  Dalyvių sąrašas prisegamas.
Konkursas “Lietuvos istorijos žinovas”
Nacionalinio konkurso
 „Lietuvos istorijos žinovas“ 
I etapas vyks 
2018 m. vasario 28 d. (trečiadienį)
8.55 val.  204 kabinete.
    Dalyvių sąrašas prisegamas.
Užimtos pertraukos: pasiruošimas projektui “Lietuvos valstybės šimtmetis”
   3 B klasės mokiniai ilgai ir kantriai ruošėsi valstybės 100-mečio minėjimui mokykloje ir mieste. Visos pertraukos buvo suplanuotos ir užimtos ne žaidimais, o pasiruošimo darbais.
   Mokiniai  grupėmis rinko medžiagą apie žymius Lietuvos tarpukario žmones V. Kudirką, J. Basanavičių, S. Darių ir S. Girėną.
   Klasėje gaminome papuošimus su tautine simbolika: iš trispalvių juostų rišome kaspinus ir juos pritvirtindavome prie segtukų, kad galima būtų įsegti į drabužius.
  Klasę, koridorių papuošėme trispalviais vėjo malūnėliais. Pertraukų metu surišome 157 trispalvius kaspinus, kuriuos kabinome ant mokyklos tvoros.
    Lietuvos 100-mečio paminėjimui pasiruošėme puikiai!
Senieji leidiniai Šimtmečio dieną mokykloje
 Nubudom kalbos geležy. 
 Prašvitom raides pažinę. 
 Ir perskaitėm šitaip: „Graži 
 Tu, mano brangi tėvyne!“ 
                          Justinas Marcinkevičius 
      Knygnešių atnešta, slapta pasidalinta knyga buvo brangesnė už duoną. Sovietų priespaudoj slapčia išplatinta A.  Šapokos istorija buvo kardas ir skydas.     
     Kokie žinių perteikimo prietaisai bebūtų išrasti, bet prisilietimas prie knygos ranka, akimis ir širdimi ilgai dar bus sielai atgaiva ir džiaugsmas. Ačiū už gražiausią dovaną – iš savo lentynų atneštas, senelių ir prosenelių išsaugotas ir patiems mielas knygas, kurias paskolinote mokykloje vykusiai parodai „Tarpukario Lietuvos leidiniai“. Su malonumu vartėme, skaitėme, stebėjomės ir džiaugėmės rankose laikydami tokias vertybes.  Parodoje apsilankė visi progimnazijos mokiniai!    
    Dėkojame šiems mokinių tėvams: Ramunei Meškienei, Virginijai Sazanskytei, Andriui Kvakšiui, Konstantinui Černych, Gintarui Rapnikui, Gabijai Kalvelytei-Silienei, vokiečių kalbos mokytojai Vandai Gustainienei,  o ypač Nomedai Juknevičienei, kuri parodai paskolino net 49 knygas ir knygeles.
Meilė motinai ir tėvynei arba Šv. Valentino diena kitaip
    Siūlome ir jums paskaityti ištraukas iš Šatrijos Raganos raštų apie meilę motinai ir tėvynei:
Kiekvienas žmogus turi motiną. Kiekvienas taipogi žino, kaip nesuskaitomai daug padaro ji savo vaikams: ji davė mums gyvastį, išpenėjo, išaugino; kol buvome silpni ir maži, nešiojo mus ant rankų; susirgus mums, nemiegojo per naktis prie mūsų lopšio; kol buvome kvailūs ir neišmanėliai, globėjo mus, saugodama nuo pikto; paaugus mums, mokino ir apsakinėjo apie Dievą. Bet apart tos motinos,  žmogus turi dar antrąją – tai žemė, kurioje užgimėme mes ir mūsų tėvai, yra tai – Tėvynė. Nuo tėvynės, kaip nuo motinos, turime viską: ir peną, ir apdarą, ir gyvenimus. Valgome duoną, išaugusią jos plačiuose laukuose; geriame vandenį, tekantį jos upelėse ir šaltiniuose; dėvime marškinius iš linų, kuriuos taipogi išaugino ta mūsų žemelė. 
    Jeigu tėvynė yra mūsų motina, tai suprantamas daiktas, jog turime ją kaip motiną mylėti. 
                                                           Ištraukos iš Šatrijos Ragana, Raštai, t. 3. Vilnius: Margi raštai, 2008.
 Vasario 14 d. 3 B klasėje prasidėjo neįprastai. Vaikai puošėsi širdelės formos akiniais, skaitėme Šatrijos Raganos “Pasikalbėjimus” apie meilę motinai ir tėvynei ir daug kalbėjome apie meilę.
Ką mylime? Kodėl mylime? Kaip mylime? Kaip parodome savo meilę?
Mokiniai diskutavo, dalinosi patirtimis ir savo asmeniniais išgyvenimais. Rašė savo mintis sąsiuviniuose, o mylimiausiam žmogui gamino širdeles.
Kelios mokinių mintys apie meilę: 
 Myliu savo nuostabią, gražuolę, nepakartojamą, darbščią mamą, kuri rūpinasi, myli mane labiau už viską pasaulyje. 
   Myliu mamą, tėtį ir tėvynę, nes čia gimiau ir kalbu lietuviškai.
   Myliu tėvynę, nes esu lietuvis ir čia gyvenu visą savo gyvenimą.
   Myliu mamą, nes ji darbšti, visada gamina man pietus, rūpinasi manimi.
    Myliu savo šeimą ir tėvynę, ir man čia gera gyventi.
Tęsiasi ketvirtokų kelionė į penktą klasę…
Vykdant mokyklos projektą ,,Kelionė į penktą
klasę”, vasario 12 d. per pirmą pamoką biologijos
kabinete apsilankė 4B klasės mokiniai su mokytoja
Jūrate Mineikiene.
Biologijos mokytoja metodininkė Marytė
Papinigienė būsimus penktokus supažindino su
Žemės kilme, mokiniai stebėjo vulkano išsiveržimą,
sužinojo, kodėl ląstelės traukia viena kitą, stebėjo
ląsteles pro mikroskopą. Žiūrėdami Robotuko filmą,
pakartojo skeleto ir virškinimo sistemos sandarą bei atliko praktines užduotis: vieni magnetinėje
lentoje dėliojo žmogaus skeletą, kiti – virškinimo sistemos modelį. Ketvirtokai teisingai atsakė į
klausimus apie pilnavertę mitybą ir visi gavo belgiško šokolado.
Mokinius maloniai nustebino nematomas užrašas, kuris atsirado pamokos pabaigoje, kai
mokytojai papurškus purkštuku, ant lentos išryškėjo raidės – SĖKMĖS PENKTOJE KLASĖJE .